Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. atstovo advokato Raimondo Simonavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį 361 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. kovo 3 d. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 3 d. 22.39 val. Kėdainių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 135 kilometre, vairavo automobilį „BMW330D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 167 km/h greičiu, viršydamas automagistralėje leistiną važiuoti 110 km/h greitį 57 km/h. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.1 punkto reikalavimus. Tokie J. P. veiksmai administracinį teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.

Teismas, vertindamas greičio matuoklio „TruSpeed“ techninius parametrus, vadovavosi ne ta prietaiso instrukcija, kuria buvo atliekamas matavimas. Teismui yra pateikta greičio matavimo prietaiso „TruSpeed LTI20/20“ instrukcija, tuo tarpu, kaip matyti iš J. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-53183578-16, greičio matavimas buvo atliekamas prietaisu „TruSpeed dc“. Apeliantas pažymi, kad greičio matavimo prietaisai yra skirtingų techninių charakteristikų. Kaip matyti iš pateiktos instrukcijos, prietaisai yra įsigyti iš UAB „Aviga“. Pardavėjo tinklapyje www.aviga.lt yra nurodyti trijų kategorijų lazeriniai greičio matavimo prietaisai, tai: LTI 20-20 TruSpeed; LTI 20-20 TruCAMLTI 20-20; TruSpeed DC.

Įvertinant greičio matuoklio vidinės apskaitos kortelės duomenis, matyti, kad greičio matavimas buvo atliktas iš 811,6 metrų atstumo, taigi akivaizdu, kad matavimo ribos akivaizdžiai viršijo greičio matavimo priemonės technines galimybes, todėl toks matavimo rezultatas negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesys į tai, kad Raseinių rajono apylinkės teismas administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-632/476/2015 konstatavo, kad atliekant matavimą greičio matuokliu „TruSpeed dc“ negalėjo policijos pareigūnai užfiksuoti greičio matavimo rezultatų iš 786,8 metrų atstumo, nes akivaizdžiai matavimo ribos viršijo greičio matuoklio techninius parametrus, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 7, psl. 259). Ne kartą teismų praktikoje yra pažymėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl kaltumo turi būti pašalinti, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas prašo J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl J. P. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame dėstomi argumentai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl J. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, siejami su duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad vairuodamas automobilį automagistralėje J. P. 57 kilometrais per valandą viršijo nustatytą greitį, netinkamu vertinimu. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų J. P. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, teigiama, kad teismas be pagrindo rėmėsi greičio matavimo prietaisu „TruSpeed dc“ Nr. TS001379 užfiksuotais duomenimis, nes šio greičio matuoklio matavimo ribos viršijo techninius parametrus.

Įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių.

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. P. vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuojamas greičio matavimo prietaisu „TruSpeed dc“ Nr. TS001379.

Apelianto teigimu, nebuvo galima išmatuoti J. P. vairuojamo automobilio greičio iš 811,6 metrų atstumo, nes, kaip matyti iš jo teismui pateikto greičio matavimo prietaiso „TruSpeed“ techninių parametrų aprašymo, maksimalus matavimo nuotolis yra 610 metrų, patobulinto prietaiso maksimalus matavimo nuotolis yra 915 metrų, o kadangi policijos pareigūnai, kaip patys patvirtino, naudojasi paprastu gamykliniu greičio matuokliu, duomenų, kad jis buvo patobulintas, byloje nėra, todėl maksimalus atstumas, iš kurio galėjo būti fiksuojamas greitis, apelianto nuomone, yra 610 metrų. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjo atstovo skundo argumentai, kad prietaisas, kuriuo buvo fiksuotas J. P. vairuojamo automobilio greitis, neturėjo techninės galimybės fiksuoti J. P. vairuojamo automobilio greičio iš 811,6 metrų atstumo, yra niekuo nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos į bylą pateikta greičio matuoklio „TruSpeed“ Nr. TS001379, kuriuo buvo fiksuojamas J. P. vairuojamo automobilio greitis, vartotojo instrukcija, kurios specifikacijoje nurodyta, jog greičio matavimo maksimalus atstumas standartiniame režime yra 650 metrų, o ilgajame režime – 1 200 metrų, bei metrologiškai patikrinto greičio matuoklio „TruSpeed“ Nr. TS001379 nustatytais duomenimis, kurių objektyvumu, remiantis ne tik kaip liudytojo apklausto J. P. vairuojamo automobilio greitį fiksavusio policijos pareigūno parodymais, jog leistinas atstumas, iš kurio galima užfiksuoti automobilio greitį šiuo prietaisu, yra 1 200 metrų (priešingai apelianto tvirtinimui, apklausiami teisme policijos pareigūnai neakcentavo, kad jų naudojamas greičio matuoklis yra įprastas ar patobulintas, jie tik nurodė, kad jie dirba su šiuo įprastu gamykliniu greičio matavimo prietaisu „TruSpeed“ Nr. TS001379, kuris yra labai tikslus), bet ir byloje pateiktais greičio matavimo prietaisu „TruSpeed“ Nr. TS001379 2016-03-03 vidinės atminties duomenų nuskaitymo lape užfiksuotais duomenimis, kad tą dieną, t. y. 2016-03-03 automobilių greitis buvo fiksuojamas iš atitinkamai 1 063,3 metrų, 700,5 metrų, 1 118,5 metrų, 857,7 metrų, 716 metrų ir 1 007,9 metrų atstumo, teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad pats J. P., sustabdytas policijos pareigūnų, pripažino viršijęs greitį, t. y. jam 2016-03-03 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė: „Viršijau greitį, nes skubėjau nuvykti į Vilnių“ (b. l. 1), o jo teisme iškelta versija, kad važiavo 120 km/h greičiu, įsijungęs autopilotą, vertintina kaip J. P. gynybos versija, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai, ją paneigia byloje surinktų ir skundžiamame teismo nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, pripažįsta, jog byloje esančiais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad J. P. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „BMW330D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 167 km/h greičiu, viršijo leistiną 110 km/h greitį 57 km/h. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog J. P. kaltė visiškai įrodyta. Skundžiamame teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina J. P. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo. Apeliacinio skundo argumentai J. P. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų pagrindu padaryta išvada dėl J. P. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. atstovo advokato Raimondo Simonavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.