Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. V. 2012 m. birželio 30 d., apie 15.20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, (duomenys neskelbtini) , dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio du kartus peiliu dūrė sutuoktiniui K. V. į pilvo sritį, tuo jam padarė durtines -pjautines žaizdas krūtinėje ir pilve su kepenų pažeidimu ir kraujavimu į pilvo ertmę, t.y. tyčia sunkiai sutrikdė šeimos nario K. V. sveikatą.

D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad ji su vyru gyvena kartu apie trisdešimt metų, turi tris vaikus. Du vaikai suaugę ir gyvena atskirai, šeimoje gyvena jauniausias penkiolikos metų amžiaus sūnus N. V.. Įvykio metu sūnaus namuose nebuvo. Su vyru konfliktuoja kai jis būna neblaivus. Gyvendami Parko gatvėje, Panevėžyje dažniau konfliktuodavo, nes tam įtakos turėjo šalia gyvenę ir jos dėl kitos tautybės nemėgę vyro giminaičiai. Prieš dvidešimt metų K. V. yra ją sumušęs, tačiau prieš dešimt metų, persikėlus gyventi į sodų bendriją, pykstasi daug rečiau. Konfliktai paprastai būna buitinio pobūdžio.

Šių metų birželio 30 d. į svečius užsuko kaimynas E. L. ir visi trys pradėjo gerti jo atsineštą alų. Trise išgėrė 8 laipsnių stiprumo dvi „pūsles“ po 2 litrus alaus. Begeriant su vyru kilo konfliktas. K. V. užpyko dėl to, kad ji paprašyta kaimynų, ruošėsi eiti ravėti jų sklypą, nors K. V. manymu, pakankamai darbo yra ir namuose. Konflikto metu vyras norėjo suduoti, bet sūnus išskyrė. Po to dviračiu nuvažiavo į barą „Pas Katiną“ Piniavoje, tikėdamasi, kad praėjus kuriam laikui, vyras apsiramins. Po valandos į barą dviračiu atvažiavo ir K. V.. Bare jiedu nesipyko, išgėrė po du bokalus alaus ir nuėjo į maisto parduotuvę. Parduotuvėje K. V. nupirko dar 2 litrus alaus ir abu grįžo namo. Virtuvėje pjaustydama maistą, su vyru išgėrė po stiklinę alaus. Begeriant pradėjo pyktis. Jai nuėjus į tualetą, K. V. su kėde užrėmė tualeto duris, todėl išėjusi jam kažką piktai pasakė. Vyras pačiupo ją už rūbų iš nugaros pusės ir pradėjo tampyti. Norėdama ištrūkti ir išbėgti iš virtuvės, ji peiliu, kuriuo tuo metu gamino valgį, būdama nusisukusi nuo K. V. ir šaukdama, kad pasitrauktų šis nuo jos, atžagaria ranka mojavo į jo pusę. Gynėsi bijodama, kad vyras jos, turinčios sveikatos problemų, nepradėtų mušti. Suvokė, kad tokiu būdu gali sužaloti vyrą, bet tuo momentu negalvojo, kad pataikys. Nejautė, kad įdūrė, tik pamatė, kad K. V. nuo jos atsitraukė atbulas ir atsisėdo. Pastebėjusi pro rūbus besisunkiantį kraują, suprato, kad įdūrė. Iš išgąsčio nerado telefono, todėl nubėgo pas kaimynus paprašyti kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Po 20 minučių atvažiavusiu greitosios medicinos pagalbos automobiliu K. V. buvo išvežtas į ligoninę. Belaukdama policijos pareigūnų, išgėrė likusį alų ir tai sąlygojo jos nustatytą didelį girtumo laipsnį. Konfliktai įvykdavo tada, kai būdavo abu apsvaigę nuo alkoholio. Jei įvykio metu būtų buvę abu blaivūs, tokių pasekmių nebūtų įvykę. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, vyro atsiprašė ir jis jai atleido. Šiuo metu gyvena darniai, nesipyksta, tarpusavyje elgiasi pagarbiai, jaučia vienas kitam gailestingumą. Dėl to kas atsitiko pergyvena visa šeima. Su vyru padarę išvadas, alkoholio nebevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad jis gyvena kartu su žmona D. V. beveik 32 metus. Su jais gyvena ir jų nepilnametis sūnus N. V., kuriam yra 15 metų. Yra užauginę sūnų ir dukrą, kurie gyvena atskirai. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykį atsimena miglotai. Pripažįsta, kad yra impulsyvaus charakterio ir, būdamas neblaivus, yra smurtavęs prieš žmoną.

Šių metų birželio 30 d., apie 11 val. pas juos atėjo kaimynas E. L. ir atsinešė 2 litrus 8 laipsnių stiprumo alaus. Išgėrus alų, kaimynas apie 12 val. išėjo. Jis su žmona D. V. dar išgėrė 2 litrus 8 laipsnių stiprumo alaus, kurį turėjo namuose. Geriant, tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Žmona dviračiu išvažiavo. Netrukus, apie 14 val., jis dviračiu nuvažiavo į alaus barą „Pas Katiną“, esantį Panevėžio r. Piniavos k. Bare buvo ir jo žmona. Kiek pamena, jis su žmona bare išgėrė po vieną 0,5 litro bokalą alaus. Po to, nuėjęs į parduotuvę, nusipirko maisto ir 2 litrų “puslę“ alaus. Abu grįžo į namus apie 15 val. Namuose su žmona garaže, kurį naudoja kaip kambarį, toliau gėrė nusipirktą alų. Išgertuvių metu abu susiginčijo. Dėl ko susiginčijo neatsimena, nes tuo metu buvo girtas. Pamena, kad jis, būdamas virtuvėje, į kurią galima patekti iš garažo, ir stovėdamas žmonai už nugaros, suėmė rankomis jai už pečių. Žmona tuo metu prie stalo kažką darė. Nepamena, ar tuo metu jos rankoje buvo peilis ir kokiu būdu buvo sužalotas. Atgavęs sąmonę, pamatė, kad yra vežamas greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Su žmona susitaikė ir jai atleido. Abu augina sūnų, gyvena gražiuoju. Žmona niekada nėra jam grasinusi, prieš jį niekada nėra „pakėlusi rankos“, konfliktų iniciatorius visada būdavo jis. Dėl šio konflikto ir kilusių pasekmių kaltina tik save, mano, kad žmona tik gynėsi. Jeigu nebūtų jos tampęs ir koneveikęs, paimti peilį ir įdurti ji tikrai negalėjo. D. V. kasdien išleidžia nepilnametį sūnų į mokyklą, gamina valgį, sutinka jį grįžtantį iš mokyklos, išplauna rūbus, augina daržoves. Dėl savo darbo pobūdžio sūnaus vienas prižiūrėti negalėtų: sūnui einant į mokyklą, jis jau būna išėjęs į darbą, o sūnui grįžus namo, dar būna darbe. Prašo D. V. skirti kuo švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, nes šeimoje ji labai reikalinga.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1040/12(05) nurodyta, kad K. V. nustatytos durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve su kepenų pažeidimu ir kraujavimu į pilvo ertmę, padarytos dviem trauminiais poveikiais pjaunančių – duriančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis. K. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Šeškų k., sodų bendrija „ Piniava“, sklypas 248. Šios apžiūros metu paimtas peilis, ant kurio geležtės matyti dėmės, panašios į kraują ( b.l. 6-8 ).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. patvirtino savo duotus parodymus ir manekeno pagalba atkūrė įvykio situaciją (b.l. 54-58 ).

Alkotesterio parodymais D. V. 2012 m. birželio 30 d., 15 val. 49 min. nustatytas 2.61 promilės girtumas (b.l. 35).

D. V. psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (b.l. 74).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad K. V. sveikata sužalota sunkiai. Durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve su kepenų pažeidimu ir kraujavimu į pilvo ertmę padarytos dviem trauminiais poveikiais pjaunančių – duriančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis. Kaltinamoji D. V. prisipažino sužalojusi savo vyrą ir papasakojo sužalojimo aplinkybes. D. V. parodė, kad konflikto metu vyras pačiupo ją už rūbų iš nugaros pusės ir pradėjo tampyti. Norėdama ištrūkti ir išbėgti iš virtuvės, ji peiliu, kuriuo tuo metu gamino valgį, būdama nusisukusi nuo K. V. ir šaukdama, kad šis pasitrauktų nuo jos, mojavo į jo pusę. Mojuodama atžagaria ranka, nejautė, kad įdūrė, tik pamatė, kad K. V., atsitraukęs atbulas nuo jos, atsisėdo, o pro jo rūbus pradėjo sunktis kraujas. Kitų asmenų tuo metu name nebuvo. Seka, kad D. V. mojuodama peiliu įdūrė du kartus K. V. į pilvo ir krūtinės sritis, t.y. D. V. sunkiai sužalojo K. V. sveikatą.

Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Byloje esantys duomenys rodo, kad D. V. tiesioginės tyčios sunkiai sužaloti savo sutuoktinį neturėjo. Konfliktas tarp sutuoktinių kilo jiems begeriant alkoholinius gėrimus. Kaip minėta, D. V. peiliu, kuriuo gamino valgį, ėmė mojuoti juo atžagaria ranka link už nugaros stovėjusio K. V. tuomet, kai jis ją tampė pagriebęs už pečių. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mojuodama peiliu suvokė galinti sužaloti vyrą, bet tuo momentu apie pasekmes nepagalvojo. Tai, kad D. V. kilusių padarinių nenorėjo, rodo jos elgesys po nusikaltimo padarymo. Pastebėjusi kad sužeidė sutuoktinį, labai išsigando ir ėmėsi veiksmų, kad būtų kuo greičiau suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Minėtos aplinkybės rodo, kad D. V. šeimos narį sunkiai sužalojo netiesiogine tyčia. Jos veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuotą sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, išsamiai papasakojo jos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Šios aplinkybės pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

D. V. 2012 m. birželio 30 d., 15 val. 49 min. nustatytas 2,61 prom. girtumas. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tokį didelį girtumą įtakojo po įvykio išgertas alus. Tačiau įvertinus išgerto stipraus alaus kiekį iki įvykio, nėra abejonių, kad D. V. įvykio metu jautėsi apsvaigusi ir tai įtakojo gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, tinkamai vertinti situaciją, t.y. turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai vertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

D. V. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Teisiamojo posėdžio metu D. V. gynėjas prašė jos veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, tačiau byloje esantys duomenys paneigia būtinosios ginties situacijos buvimą byloje. Būtinąja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y., kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir pan., jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 str.). Vertinant, ar konkretaus įvykio, šiuo atveju sunkaus sveikatos sutrikdymo, metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina nustatyti ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininką, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, sudavimo momentą, nuteistojo kaltės formą ir rūšį. Nors, kaip kaltinamoji teigia, K. V. apsvaigęs nuo alkoholio būna konfliktiškas, tačiau sumušęs ją buvo tik prieš dvidešimt metų. Paskutinius dešimt metų, šeimai persikėlus gyventi į sodo bendriją, buitiniai smulkūs konfliktai kildavo rečiau. Taigi, tikimybė, kad nukentėjusysis smurtaus sveikatai ar gyvybei pavojingu būdu buvo labai maža. Žinodama vyro būdą, nėra abejonės, kad kartu su juo besisvaiginanti D. V. numatė galimai kilsiantį eilinį konfliktą, todėl vyro elgesys – sugriebimas už pečių nuo jo nusisukusiai D. V. ir jos tampymas – negalėjo būti vertinamas kaip keliantis grėsmę teisiamosios gyvybei ar sveikatai, juolab, kad K. V. jai negrasino, duomenų, kad D. V. buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai byloje taip pat nėra. Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad tuo metu, kai D. V. mojavo peiliu į nukentėjusiojo pusę, iš tiesų egzistavo būtinosios ginties situacija. O, nesant būtinosios ginties situacijos, nėra ir būtinosios ginties ribų peržengimo.

Byloje sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį, numatantį švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės skyrimą, visumos nėra, tačiau, įvertinus teisiamosios asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, bausmės paskyrimas sankcijos ribose prieštarautų teisingumo principui. D. V. neteista, administracine tvarka nebausta (b.l. 68-70), registruota darbo biržoje. Paįstrio seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad nusiskundimų dėl D. V. netinkamo elgesio įregistruota nėra, todėl galima teigti, kad ji charakterizuojama teigiamai. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jis nebuvo iš anksto suplanuotas, padarytas spontaniškai kilusio konflikto metu. Visa tai rodo mažesnį kaltinamosios pavojingumą. Su K. V. susitaikė ir jis prašo nebausti laisvės atėmimo bausme. Nukentėjusysis apie žmoną atsiliepia tik teigiamai, o dėl jos padaryto nusikaltimo kaltina save. Sutuoktiniai abu gyvena virš trisdešimt metų, turi tris vaikus. Du jų vaikai yra suaugę ir gyvena atskirai, šeimoje gyvena nepilnametis sūnus, kuriam reikalinga priežiūra. Nukentėjusysis teigia, kad jis dėl savo darbo pobūdžio negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi. Šiuo metu sutuoktiniai gyvena darniai, abu dėl savo elgesio padarė išvadas, nebevartoja alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu K. V. prašė bylą nutraukti (b.l. 30). Taigi, nusikaltimo padarymo būdas ir jį sąlygojusios aplinkybės, teisiamosios asmenybė, jos gyvenimo pokyčiai ir kitos bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant D. V. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus D. V. laisvės atėmimo bausmę, ji prarastų galimybę rūpintis šeima, kurioje auga nepilnametis sūnus, būtų pažeisti šeimos socialiniai santykiai. Todėl, siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, bausmė kaltinamajai skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Įvertinus minėtas, dvi atsakomybę lengvinančias bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, D. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakingo asmens 5268,10 Lt už K. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 23-27). Ieškinio dydis pagrįstas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažyma (b.l. 27). Įrodyta, kad sužalojimus K. V. neteisėtais veiksmais padarė D. V., ji su pareikštu ieškiniu sutinka, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas (CK 6.263, 6.280 str.). Kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, santaupų ar kito turto, iš kurio galima būtų išieškoti žalą, neturi, todėl tenkintinas prašymas priteistą žalą išdėstyti dalimis.

Daiktinis įrodymas - peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., ją nubausti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose ar kitose viešosiose vietose, kuriose vartojamas alkoholis.

Išaiškinti, kad D. V., būdama nuteista laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu „b“, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2012 m. liepos 2 d., t.y. sulaikyme išbūtas dvi dienas pakeisti keturiomis laisvės apribojimo dienomis ir šias keturias dienas įskaityti į skirtos bausmės laiką.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. V. 5268 (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus, 10 centų ieškovui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, priteistą sumą sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą - peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.