Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-12-13 · Byla Nr. A2.11.-11295-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
A2.11.-11295-806/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
M. S.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-6701-806/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05944-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 50.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant R.Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, išnagrinėjusi M. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2013-05-05 apie 22.50 val., viešoje vietoje – bare „Alaus kolonėlė“, esančiame Rinktinės g. 55, Vilniuje, būdamas neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas), įžeidžiamai kibo prie baro lankytojų, bandė sukelti muštynes, metė į žmones D. K. priklausantį dviratį, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais veiksmais M. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. Taip pat vežant į policijos įstaigą M. S. pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles, daužyti rankomis, į teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo. Atidarius tarnybinio automobilio dureles, ketinant uždėti sulaikytajam antrankius, M. S. puolė link pareigūnų, spardėsi, priešinosi. Šiais veiksmais M. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d.

Apklaustas teisme M. S. parodė, kad nelabai gerai jautėsi ir pakeliui užėjo į kavinę, buvo apsinuodijimas maistu. Pasak M. S., pasidarė blogiau ir po to atvažiavo policijos pareigūnai, kavinė buvo pakeliui namo, norėjo atsigerti. M. S. paaiškino, kad po susitikimo su policijos pareigūnais nelabai ką atsimena, buvo pastarųjų sumuštas, teko gydytis. Anot M. S., su psichika neturėjo problemų, nei dabar nei ankščiau, galva buvo sudaužyta pareigūnų to įvykio metu, dėl šio įvykio nesikreipė į medikus. Jis, M. S. nežinojo ką rašyti protokole, bet jam pasakė, kad parašytų, kad sutinka ir gailisi, protokolą skaitė ir suprato kas ten parašyta.

Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad sunkiai atsimena pažeidėją M. S.. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak R. J., vežant pilietį, pastarasis pradėjo daužyti dureles, sustojo, norėjo uždėti antrankius ir M. S. juos, policijos pareigūnus puolė. Lauke M. S. bendravo neadekvačiai, buvo kažko padauginęs, pačio administracinio teisės pažeidimo nematė. R. J. paaiškino, kad jis yra atsakingas už žmogų, kurį veža, jų ekipuotė turėjo antrankius ir „taserį“, ginklą ir guminę lazdą. Pasak R. J., M. S. iš pradžių bendravo, kas pastarajam atsitiko jį vežant, jis nežino, negi jis turi surišti rankas ir kojas. Anot R. J., panaudojo kovinių imtynių veiksmus Verkių-Lakūnų g. sankryžoje, kai M. S. pradėjo daužyti automobilio dureles, nebandė surišti kojų. Gabenant asmenį į komisariatą vyresnysis patrulis tuo metu buvo M. D..

Apklaustas teisme liudytojas R. K. parodė, kad pažeidėją gal iš matymo ir atsimena. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, pas juos viskas yra filmuojama. Pasak R. K., atvežus asmenį į komisariatą, konkrečiai akių vokų plyšimo, jis neatsimena, negalėjo akių vokai plyšti komisariate. Anot R. K., negali pasakyti ar skundėsi asmuo dėl sveikatos sutrikimų, paklausė ar reikia greitosios pagalbos, bet savo apsidraudimui iškviečia, jei mato, kad reikia. R. K. paaiškino, kad dujų niekas M. S. nepurškė komisariate, tarnybiniuose pranešimuose turi nurodyti kokie koviniai veiksmai buvo atlikti, pas juos yra registracijos žurnalai ir jie atžymi kokios priemonės buvo panaudotos. Pasak R. K., matyt pilietis atsisakė pasitikrinti girtumą, dabar neprisimena, kai asmuo atsisako tikrintis alkotesteriu, tai prilyginama sunkiam girtumui, jie surašo, kad buvo neblaivus, tarnybiniame pranešime surašyta, kad atsisako pasitikrinti.

Apklaustas teisme liudytojas M. J. parodė, kad matytas veidas M. S., dirba alaus kolonėlėje, šis žmogus pas jį gėrimų neužsisakė. M. J. paaiškino, kad panašus žmogus į sėdintį salėje, kuriam buvo kviesta policija, M. S. išėjo į lauką, po to vėl sugrįžo, agresyviau pradėjo bendrauti, metė dviratį, rankeną durų buvo nulupęs. Pasak M. J., kad M. S. dėjo antrankius nematė, pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, per stiklą matė kaip viskas vyko kieme, po to atvažiavo policija. Anot M. J., jis priėjo prie M. S. ir pasakė, kad pastarasis atrodo neblaivus ir paprašė, kad paliktų patalpą. M. J. paaiškino, kad M. S. kabinėjosi prie žmonių, jis negirdėjo ką kalbėjo, po to antrą kartą kai grįžo iškvietė policiją, asmuo nesimušė, priėjo prie dviračio ir kažkodėl tai jį metė.

Apklaustas teisme liudytojas J. K. parodė, kad prieš mėnesį, pusantro buvo apklaustas. Pasak J. K., buvo gegužės pabaiga, buvo užėjęs į barą, esantį Rinktinės g., sėdėjo ir pamatė, kad kažkas vyksta. Žmogus prisėdo prie staliuko ir tarp dviejų vyrų išsivystė žodinis konfliktas, buvo du broliai, tarp jų prasidėjo konfliktas, jie įžeidinėjo vienas kitą ir apsistumdė. Anot J. K., vyrų elgesys buvo neadekvatus kaip neblaivių, atpažintų asmenį buvusį bare (rodo į M. S.). J. K. paaiškino, kad kai prasidėjo įžeidinėjimai, M. S. užsimanė muštis, jie ėjo į lauką ir buvo iškviesta policija, po to asmuo pasišalino, policija buvo atšaukta, po to asmuo vėl grįžo ir policija vėl atvažiavo, jie gražiai pasiūlė M. S. važiuoti kartu į komisariatą, jis negirdėjo kaip pastarasis kalbėjo su pareigūnais, buvo viduje. Pasak J. K., atėjo du vyrukai į barą, vienas pasistatė dviratį, nuėjo alaus, M. S. tiesiog paėmė ir metė tą dviratį, konflikte dalyvavo M. S., buvo du broliai, iš kurių vienas išėjo, o jaunesnis liko. J. K. paaiškino, kad buvo atėję tada, kai atėjo užsisakyti alaus, kai atėjo staliukas jau buvo tuščias, po to vėl grįžo jo atpažintas asmuo, išėjus iš baro, gal 2 metrai, gal pusantro buvo dviratis. Pasak J. K., kiek pastebėjo sudužo dviračio žibintas, dviračio savininkas išpylė bokalą alaus ant M. S. galvos, jo atpažintas žmogus su pareigūnais bendravo normaliai.

Apklausta teisme liudytoja M. D. parodė, kad neatsimena pažeidėjo ir šito įvykio. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytoja tvirtina, kad atsimena, jog buvo toks įvykis. Tą dieną ji, M. D. buvo vyresnioji patrulė, atsakinga už patrulių veiksmus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 42 p., kai asmuo išėjo iš baro ir pranešė apie įvykį, ji užsirašo duomenis, reikėtų nustatyti ir kitus asmenis mačiusius įvykį, ji nustatė, jei niekas neturi pretenzijų nemano, kad tikslinga užsirašinėti visų aplinkinių duomenis. Ji, M. D. priėmė sprendimą, įvykis buvo, bet įvyks toks, kad įvyko viešoje vietoje, nors ir pretenzijų nėra, bet ji negali palikti girtą žmogų, pastarasis gali sukelti konfliktą. Pasak M. D., M. S. girtas viešoje vietoje sėdėjo ant tiltelio, tokia pažeidimo sudėtis, gavosi, kad iškvietė policiją, nes girtas žmogus kabinėjosi, bet niekas neturėjo pastarajam pretenzijų, jie pasakė, kad nori, jog M. S. daugiau neateitų. M. D. paaiškino, kad prieš patalpinant sunku buvo bendrauti su M. S., pastarasis su jais, policijos pareigūnais visiškai nešnekėjo, M. S. negalėjo pats pastovėti ant kojų, pastarasis nieko nepaaiškino, nebuvo agresyvus, ramiai sėdėjo, bet buvo visiškai girtas, jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad akys paraudusios, sunkiai kalbėjo, svirduliavo, reikėjo palaikyti, ar tai neakivaizdūs girtumo požymiai. Pasak M. D., jei žmogus nesielgia agresyviai, jie, policijos pareigūnai niekada nenaudoja jokių fizinių veiksmų, pasodina ir nuveža į komisariatą. Anot M. D., automobilis buvo „Nissan“, specialus automobilis, langai buvo su grotomis, gali žmogus išdaužti tas grotas. Ji, M. D. sėdėdama salone, kol vairuotojas vairuoja, atsisukusi žiūri kaip elgiasi žmogus, M. S. pradėjo spardytis, bandė raminti pastarąjį, kad neišspirtų grotelių, apribojo galimybę uždėdami antrankius, M. S. bandė išspirti duris. Pasak M. D., pagalbinės priemonės kaip sąvaržos jie neturi, turi tik dujas, antrankius ir gumines lazdas, ginklus, leidžia įstatymas panaudoti specialias priemones, nelabai buvo priemonių kas leistų suveržti kojas. Anot M. D., būklė M. S. buvo agresyvi, matė pastarojo agresiją ir bandymą išdaužti duris, ji ne vieną kartą sakė M. S., kad nusiramintų, priėmė sprendimą, kad reikia apriboti galimybes išdaužti automobilio dureles. Pasak M. D., dujas panaudojo kolega, kai užšoko žmogus, tada eiliškumas buvo, ji įspėjo ir prašė nusiraminti, M. S. šoko, pastarajam buvo panaudotos dujos, tada buvo ištrauktas ir paguldytas ant žemės, ji palaikė rankas, uždėjo antrankius, ji tada dar prilaikė asmens pečių zoną, kol ištraukė rankas ir uždėjo antrankius, tada pakėlė ir nuvežė į komisariatą. M. D. paaiškino, kad prieš iššokant iš automobilio, nenaudojo dujų, viskas vyko labai greitai, atidarius duris pasakė, kad M. S. nusiramintų, kad jau tuoj bus komisariatas, viskas vyko tarpduryje atidarius duris, dujos pastarajam buvo purškiamos, vienas buvo papurškimas, jie, policijos pareigūnai M. S. paguldė iš karto ant žemės, buvo priimtas sprendimas sustoti ir uždėti antrankius. Pasak M. D., kovinius ginklus abu turėjo, jei nieko būtų nedarę, M. S. galėjo sugadinti ir tarnybinį automobilį. Jei asmenį sulaiko, jie, policijos pareigūnai turi pristatyti į komisariatą, jei pažeidėjas nereaguoja į jų prašymus, tai jie turi imtis veiksmų. Anot M. D., ar M. S. pristačius į komisariatą neblaivumas buvo patikrintas, nežino, pagal instrukciją jie privalo nustatyti girtumą, po visų įvykių nesidomėjo. Ji, M. D. kaip pareigūnė galėtų įvertinti įvykį, tai buvo, pradžioje M. S. elgėsi ramiai, nebuvo minčių, kad pastarasis galėtų pradėti daužyti, bet pradėjus daužyti, buvo panaudoti tokie veiksmai, tai buvo M. S. bandymas pabėgti, pastarasis nenorėjo būti sulaikomas ir norėjo pasišalinti.

Vilniaus apskrities VPK PR 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. J. 2013-05-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013 m. gegužės 5 d., apie 20.23 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule M. D., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Rinktinės g. 55 esančiame bare „Alaus kolonėlė“ girtas chuliganas kabinėjasi prie žmonių. Atvykus prie baro, ant laiptelių pastebėjo sėdintį vyriškį. Iš baro išėjęs J. K., gim. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nurodė į sėdintį vyriškį ir paaiškino, kad šis vyras kabinėjasi prie žmonių, bando sukelti muštynes, buvo išprašytas iš baro, bet grįžęs paėmė vieno iš baro kliento dviratį ir metė į žmones, todėl jis ir iškvietė policiją. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išėjęs iš baro paaiškino, kad tai jo dviratį metė, bet jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, nes nuostolių nepadarė, tik paprašė, kad išsivežtų nurodytą vyriškį, nes jis kelia konfliktus bare, kabinėjasi prie žmonių, bando sukelti muštynes. Priėjus prie nurodyto vyriškio jis nieko policijos pareigūnams paaiškinti nenorėjo, matėsi, kad vyriškis buvo akivaizdžiai girtas (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai). Vyriškis buvo sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Važiuojant link 1 PK Verkių gatve vyriškis staiga pradėjo kojomis spardyti tarnybinio automobilio dureles, daužyti jas rankomis, į policijos pareigūnų perspėjimus nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtą veiką vyriškis nereagavo, o dar stipriau pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles, bandydamas pabėgti ir taip išvengti sulaikymo. Verkių - Lakūnų gatvių sankryžoje buvo priimtas sprendimas sustoti ir uždėti sulaikytajam antrankius, taip apribojant jam galimybę išspirti tarnybinio automobilio dureles ir pabėgti. Atidarius tarnybinio automobilio dureles dar kartą pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, nusiraminti, bet vyriškis puolė link policijos pareigūnų, todėl buvo panaudotos tarnybinės dujos. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus vyriškis pargriaustas ant žemės, bet vyriškis ir toliau nenusiramino, spardėsi, muistėsi, bandydamas policijos pareigūnus nustumti ir atsikelti, į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus vyriškiui buvo uždėti antrankiai ir jis pasodintas į tarnybinį automobilį (priešinantis sulaikytajam nukrito akiniai, kurie grumtynių metu buvo sulankstyti, akiniai atvežti į 1 PK). 1 PK paaiškėjo jog sulaikytasis M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK PR 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulės M. D. 2013-05-05 tarnybiniame pranešime išdėstytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir R. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio R. K. 2013-05-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-05-05 22.50 val., į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą pagal ROIK 0113000226552 buvo pristatytas pilietis, t. y. M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo pristatytojo vyriškio sklido alkoholio kvapas, nusistatyti girtumą kategoriškai atsisakė, elgėsi neadekvačiai. Pristatytajam buvo pripurkšta dujų į akis, todėl iškviesta GMP 27 brigada, kuri vyriškį apžiūrėjo ir išsivežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę Lazdynų ligoninę (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog M. S. padarė pažeidimą, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 d. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai M. D. ir R. J. į barą ,,Alaus kolonėlė“ atvyko pagal gautą pranešimą. Nuvykus į vietą J. K. nurodė sėdintį vyriškį ir paaiškino, kad jis kabinėjasi prie žmonių, buvo išprašytas iš baro, grįžęs paėmė vieno iš baro lankytojų dviratį ir metė. Apklaustas teisme liudytojas M. J. parodė, kad M. S. kabinėjosi prie žmonių, jis negirdėjo ką kalbėjo, po to antrą kartą kai grįžo iškvietė policiją, asmuo nesimušė, priėjo prie dviračio ir kažkodėl tai jį metė, rankeną durų buvo nulupęs. Apklaustas teisme liudytojas J. K. parodė, kad kai prasidėjo įžeidinėjimai, M. S. užsimanė muštis, jie ėjo į lauką ir buvo iškviesta policija, po to asmuo pasišalino, policija buvo atšaukta, po to asmuo vėl grįžo ir policija vėl atvažiavo, jie gražiai pasiūlė M. S. važiuoti kartu į komisariatą. Pasak J. K., M. S. tiesiog paėmė ir metė tą dviratį, konflikte dalyvavo M. S.. Byloje aukščiau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, jog M. S. įžeidžiamai kibo prie baro lankytojų, bandė sukelti muštynes, metė į žmones D. K. priklausantį dviratį.

LR ATPK 187 str. 1 d. numato, jog pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. LR ATPK 187 str. 2 d. numato, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog M. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. Vertinant surinktus įrodymus teismas pažymi, kad tai, jog į kavinę dėl gauto pranešimo atvyko policijos pareigūnai niekam abejonių nekilo. Pastarieji turi pareigą aiškintis pranešimo aplinkybes, jų pareigų vykdymo metu laikomi valdžios atstovais ir jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, už jų nevykdymą ar pasipriešinimą valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą, jiems einant pareigas, nustatyta administracinė atsakomybė. Pasak M. D., kadangi M. S. buvo girtas viešoje vietoje, be to ten buvę žmonės sakė, kad M. S. daugiau neateitų, jie priėmė sprendimą vežti asmenį į komisariatą, kadangi jis buvo neblaivus. Vežant į policijos įstaigą M. S. pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles, daužyti rankomis, į teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, atidarius tarnybinio automobilio dureles, ketinant uždėti sulaikytajam antrankius, M. S. puolė link pareigūnų, spardėsi, priešinosi. Nors M. S. neigė savo kaltę, jo padarytus pažeidimus patvirtina nuoseklūs liudytojų R. J., M. D. parodymai, kita bylos medžiaga. Pažeidėjo M. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. M. S. parodė, jog įvykio metu buvo sumuštas policijos pareigūnų, galva buvo sudaužyta. Pažymėtina, kad pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnį policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Šiuo atveju teisme liudytoja M. D. parodė, kad vežant M. S. tarnybiniu automobiliu į komisariatą, pastarasis pradėjo spardytis, bandė jį raminti, kad neišspirtų grotelių, apribojo galimybę uždėdami antrankius, M. S. bandė išspirti duris. Pasak M. D., ji ne vieną kartą sakė M. S., kad nusiramintų, priėmė sprendimą, kad reikia apriboti galimybes išdaužti automobilio dureles. Anot M. D., M. S. šoko iš tarnybinio automobilio, pastarajam buvo panaudotos dujos, tada buvo ištrauktas ir paguldytas ant žemės, ji palaikė rankas, J. uždėjo antrankius, ji tada dar prilaikė asmens pečių zoną, kol ištraukė rankas ir uždėjo antrankius, tada pakėlė ir nuvežė į komisariatą. Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad vežant M. S., pastarasis pradėjo daužyti dureles, sustojo, norėjo uždėti antrankius ir M. S. juos, policijos pareigūnus puolė. Anot R. J., panaudojo kovinių imtynių veiksmus Verkių-Lakūnų g. sankryžoje, kai M. S. pradėjo daužyti automobilio dureles. Netikėti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų R. J., M. D., parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiais paaiškinimais bei tarnybiniais pranešimais ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti.

Teismas vertina, kad išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad M. S. vežant į policijos įstaigą pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles, daužyti rankomis, į teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo. Atidarius tarnybinio automobilio dureles, ketinant uždėti sulaikytajam antrankius, M. S. puolė link pareigūnų, spardėsi, priešinosi. Šiais veiksmais M. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimus padarė būdamas neblaivus, asmuo administracinius teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl M. S. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas, -

nutaria:

M. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., skirti 100 Lt dydžio baudą.

M. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., skirti 500 Lt dydžio baudą.

M. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., skirti 300 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir M. S. skirti 500 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė