- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- eII-215-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00610-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 89-ANR_N-4517-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284934897.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2025 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284934897 priėmė nutarimą Nr. 89-ANR_N-4517-2025, kuriuo M. R. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.7 punkto pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas M. R. pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti 2025 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria paskirtas trijų mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki vieno mėnesio arba panaikinti nutarimą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Administracinį nusižengimą padarė dėl kito asmens kaltės, tai yra lenkiamo automobilio vairuotojas aiškiai nesilaikė reikalavimo ir kėlė kliūtį eismui, važiuodamas pernelyg lėtai ir taip keldamas pavojų. Už tokio pobūdžio nusižengimą jis nėra baustas, rūpinasi trimis mažamečiais vaikais, šeima. Automobilis jam yra būtinas kasdieniam susisiekimui tiek asmeniniams, tiek darbo tikslams. Mano, jog pakankama bausmė už įvykdytą nusižengimą būtų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui, kadangi kitu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas. Pažymi, jog jis yra vienintelis šeimos maitintojas, nori taisytis, nebenusižengti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo M. R. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Pripažįsta padaręs nusižengimą. Prašo administracinio poveikio priemonės neskirti arba teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti, kadangi teisės vairuoti atėmimas sukeltų sunkumus, susijusius su darbu ir šeimos gyvenimu, turi tris vaikus ir į šią aplinkybę policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, o paskirta pareiškėjui administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojant administracinės nuobaudos tikslus. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4517-2025.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pranešta.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 12 d. 17 val. 41 min. kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 112-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas ištisinę siaurą liniją, skiriančią priešingų eismo krypčių srautus, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį.
Skundžiamu nutarimu M. R., nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima minimaliai, ir privalomai skirta šio straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui.
Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. M. R. sutinka su padarytu nusižengimu, pripažįsta savo kaltę, skunde nurodė, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi. Prašo administracinio poveikio priemonės neskirti arba teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti.
Pareiškėjas, prašydamas neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti teisės vairuoti atėmimą trumpesniam terminui, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtent šiuo klausimu (dėl individualios administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Pažymėtina, jog prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog pažeidimo padarymą lėmė lenkiamo automobilio vairuotojo lėtesnis važiavimo greitis. Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, kadangi 2025 m. rugsėjo 12 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, jog vairuotojas paaiškino, kad nematė jokios ištisinės linijos, lenkė kitą automobilį leistinoje vietoje ir jokio pažeidimo nepadarė. Skunde nurodytą argumentą, teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekį išvengti atsakomybės arba įtikinti teismą, kad jo padarytas KET pažeidimas nepasižymi dideliu pavojingumu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. R. padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
M. R. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, kirsdamas ištisinę siaurą liniją lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Šis nusižengimas yra vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nors byloje nėra duomenų, kad dėl tokių neleistinų pareiškėjo veiksmų buvo sukelta reali žala ar kilo avarinė situacinė, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei gyvybei.
Pareiškėjo prašymas administracinio poveikio priemonės neskirti arba teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui bei šeimos poreikių tenkinimui.
Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kaip jau buvo minėta, nėra M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta dalyvaujant M. R., bet pareiškėjas aplinkybę, jog dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, nurodė tik skunde, o teismo posėdžio metu išvis atsisakė atsakinėti į teismo užduodamus klausimus, todėl teismui nėra pagrindo minėtos aplinkybės pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad net ir esant aiškiai išreikštam pažeidėjo kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes (pvz., teigiamą pažeidėjo charakteristiką ir kt.) prevenciniai tikslai, t. y. kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų, negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo veikla ar šeimos gyvenimu, aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. Šiuo atveju pareiškėjo pageidavimus atitinkančios administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar jos taikymo termino sutrumpinimas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą, nes įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo M. R. patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau patiriami suvaržymai bus laikini. Be to, nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus, rūpintis artimaisiais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, bus patiriami tam tikri nepatogumai, tačiau aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas prašo trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, egzistavo ir M. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Be to, vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl turi jas ir prisiimti. Akivaizdu, kad pareiškėjas dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ar pasirūpinat artimaisiais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Pažymėtina, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, tai yra susirasti darbą, kuriame jo užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų tiek savo, tiek šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pareiškėjas, tiek savo, tiek artimųjų poreikiais gali rūpintis pasitelkdamas ir kitų asmenų pagalbą, naudodamasis viešuoju transportu ar pavežėjų paslaugomis. Tai, kad pareiškėjas nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali lemti administracinės poveikio priemonės neskyrimo ar švelnesnės administracinės poveikio priemonės skyrimo. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuoti, kaip KET besilaikančio asmens negalima, kadangi Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis M. R. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo už KET pažeidimus buvo baustas 40 kartų. Po nagrinėjamo nusižengimo padarymo pareiškėjas padarė dar penkis administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu. Padarytų nusižengimų gausa pareiškėją charakterizuoja neigiamai. Akivaizdu, jog M. R. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, nors skunde pažymėjo, jog nori taisytis, nebenusižengti administracine tvarka. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pareiškėją charakterizuoja neigiamai. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Laikytina, kad nagrinėjamas nusižengimas yra neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą nusižengimą, jo kreipimosi su skundu motyvus, darytina išvada, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 89-ANR_N-4517-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, o M. R. administracinio poveikio priemonė paskirta atsižvelgiant į jo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra per griežta ir jos neskirti ar ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-4517-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284934897 palikti nepakeistą ir M. R. skundo netenkinti.
Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.