Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Ingai Klimovičienei, Jevai Janulevičiūtei, G. S., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., 2016-05-06 apie 20.10 val., Vilniuje, Saulėtekio al., būdamas neblaivus (konstatuotas 2,38 promilės girtumas), vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės (kai atimta teisė) vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobaudą nuo 2014-12-12 iki 2018-03-11 už LR ATPK 130² str., numatytą pažeidimą. Šiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² straipsnyje.

Teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad neneigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nes automobilyje kartu važiavusiai pažįstamai V. M. pasidarė bloga, buvo kviečiama greitoji pagalba ir tam kad perstatyti automobilį jam reikėjo sėsti už vairo. V. M. pati leido jam vairuoti šią transporto priemonę. V. M. ir yra automobilio savininkė. Dėl savo veiksmų gailisi, prašo teismo paskirtą baudą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui dėl sunkios finansinės padėties.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-05-06 patruliavimo metu Saulėtekio-Nemenčinės pl. sankryžoje, Vilniuje, pastebėjo keistai keliu važiuojantį automobilį „VW Passat“, todėl buvo nuspręsta patikrinti automobilio vairuotoją. Ties aukščiau minėtą gatvių sankryžą automobilis „VW Passat“ sustojo, vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras apsikeitė su keleivių vietoje. Kadangi policijos pareigūnų automobilis stovėjo „VW Passat“ iš galo, atstumas tik keli metrai, minėto automobilio galinis stiklas nebuvo užtamsintas, todėl liudytojo A. T. teigimu, jis gerai matė, jog automobilį „VW Passat“ vairavo būtent vyras, kiek vėliau nustatė jo tapatybę – V. G.. Toks vairuotojo V. G. elgesys (pasikeitimas automobilyje su keleivių vietomis) buvo užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje sumontuoto vaizdo registratoriaus pagalbą. Pradėjus bendrauti su vairuotoju V. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam konstatuotas girtumas.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad tarnybos metu Saulėtekio-Nemenčinės pl. sankryžoje, Vilniuje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, kurį vairavo vyriškis, greta prekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Sustojus automobiliui, liudytojas matė, kaip vairuotojas su keleivė pasikeitė vietomis. Kadangi jie privažiavo iš galo, todėl šį įvykį gerai matė, be to, tai buvo užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus pagalbą. Vairuotojas, kuris buvo neblaivus prašė neįforminti įvykio.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad jį yra automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė. 2016-05-06 vakarė vairavo automobilį „VW Passat“ bei važiavo link Saulėtekio g. Vilniuje. Bevažiuojant jai pasidarė bloga, todėl paprašė kartu važiavusį pažįstamą V. G. toliau sėsti prie automobilio vairo. Netrukus jų sulaikė policijos pareigūnai. Perduodant automobilio vairą V. G., jai nekilo abejonių dėl pažįstamo blaivumo, alkoholio kvapo jį nejautė. Apie tai, jog V. G. dar ankščiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonės, jį nepagalvojo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti V. G. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą neigė ir tvirtino, kad automobilio jis nevairavo, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų A. T., A. S. bei iš dalies V. M. parodymai, liudytojo A. S. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Liudytojai A. T. bei A. S. patvirtino, kad patruliavimo metu 2016-05-06 link Saulėtekio al.-Nemenčinės pl. Vilniuje, matė keliu įtartinai važiuojantį automobilį „VW Passat“, kurį vairavo vyriškis, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – V. G., šalia prekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Nusprendus patikrinti šios transporto priemonės vairuotoją, pareigūnai sustabdė minėtą automobilį, matė, kaip sustojusiame „VW Passat“ vairuotojas (V. G.) pasikeitė vietomis su keleivė. Pasak liudytojus atstumas buvo keli metrai iki sustojusio automobilio „VW Passat“, kurio galinis stiklas nebuvo užtamsintas, todėl liudytojai, atsakant į teismo klausimą, tvirtai nurodė, jog šį automobilį vairavo būtent V. G.. Pažymėtina, kad šis įvykis (vairuotojo su keleivės vietomis pasikeitimas) buvo užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo registratoriaus pagalbą. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus liudytojo A. S. patektą vaizdo įrašą, konstatuotina, kad minėtų liudytojų duoti parodymai visiškai atitinka vaizdo įrašė esamiems duomenims. Automobilio savininkė V. M. paaiškino, kad 2016-05-06 automobilio „VW Passat“ vairavimą perdavė kartu važiavusiam pažįstamam V. G.. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su V. G. nenustatyta, pats V. G. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas taip pat atmeta ir V. M. parodymus neva įvykio metu V. G. buvo blaivus, jį alkoholio kvapo nejautė. V. M. yra susijusi draugiškais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl suinteresuota duoti jam palankius parodymus, o be to, jį pati nurodė, kad automobilį perdavė V. G. savo valia.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. M., negali būti pripažinta išskirtine, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei nekonfiskuoti jai priklausančios transporto priemonės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilį „VW Passat“ V. G. vairavo būdamas neblaivus, jam konstatuotas 2,38 promilės girtumas, 2016-05-06 A. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 11), nurodyta, kad bendraujant su vairuotoju V. G. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, todėl teismas kritiškai vertina V. M. teiginius, jog jį leisdama V. G. vairuoti jai priklausantį automobilį, nepajuto alkoholio kvapo, tokie jos teiginiai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenis dėl V. G. girtumo vairuojant transporto priemonė. Teismo vertinimu, šio automobilio vairavimas nebuvo atsitiktinis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Įvertinęs šią teisės normą bei nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad V. M., nebuvo pakankamai rūpestinga savo automobilio savininkė ir neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, taip pat nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto jo panaudojimo.

Pažymėtina tai, kad Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl šiuo atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

V. G. veiksmai atitinka LR ATPK 130² str., sudėtį, pažeidėjas baustinas.

V. G. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-59806264-16, policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, alkotesterio Drager Alcotest 6810 kvito duomenimis, kuriame nurodytas pažeidėjo 2,38 promilių girtumas, patikrinimo Nr. 2899, liudytojų A. T., A. S. parodymais, kitą rašytinę bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 5-10), 2014-11-21 d. V. G. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² str. buvo nubaustas specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemonės 3 metų 3 mėnesių laikotarpiui. V. G. tinkamos išvados nepadarė ir šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs ir toliau pažeidinėti galiojančių norminių aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendžia, kad tokių aplinkybių dėl nuobaudos sušvelninimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtiną nuobaudą, numatyta LR ATPK 130² str., sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 13 str., 30 str., 130² str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir paskirti 1450 (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt) eurų baudą su automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išdėstyti V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-8238-818/2016 paskirtos 1450 (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt) eurų baudos sumokėjimą per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 2 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 241,66 eurų baudos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16057705481. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.