Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, gavusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 8 d., apie 23.45 val., D. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kavinėje „Aušrūta“, esančioje Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 32A, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sugriebė už kaklo H. V., parvertė jį ant grindų bei dešimt kartų įspyrė į galvą, taip padarė nukentėjusiajam H. V. galvos sumušimą su galvos smegenų sukrėtimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. kavinėje „Aušrūta“, esančioje Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 32A, tarp jo ir jam nepažįstamo vaikino kilo konfliktas, kurio metu jis sugriebė minėtam vaikinui už kaklo, pargriovė jį ant žemės bei kelis kartus įspyrė. Kiek kartų įspyrė negali nurodyti, tačiau neneigia, kad galėjo įspirti dešimt kartų. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi įvykdęs nusikaltimą (1 t., b. l. 148-151, 156-159).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Nukentėjusysis H. V. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 22.30 val., su draugais R. A., E. A. ir A. B. atvyko į kavinę „Aušrūta“. Maždaug vidurnaktį, jam šokant su kitais baro lankytojais, jį be jokios priežasties užpuolė iš matymo pažįstami D. L. ir V. G.. Jį pargriovė ant žemės ir apie dešimt kartų įspyrė į įvairias kūno vietas. Negali tiksliai pasakyti ar jam spyrė ir V. G., bet atrodo, kad spyrė, nors nėra tuo įsitikinęs, nes viskas įvyko labai greitai, be to, jis buvo neblaivus. Niekam pretenzijų neturi. (1 t. b. l. 40-43, 44-47, 109-112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G125/2019(02) nurodyta, kad H. V. konstatuotas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63).

Liudytojas R. A. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 22.30 val., kartu su draugais H. V., A. B. ir E. A. atvyko į kavinę „Aušrūta“. Jie linksminosi, šoko, kuomet bešokdamas pamatė H. V. gulintį ant grindų. Matė, kad draugo veidas paraudęs, yra nubrozdinimas. Jis pats įvykio nematė. H. V. jam pasakė, kad įvyko konfliktas su kavinės lankytojais, skundėsi, kad skauda žandikaulį ir nori važiuoti namo. Jie visi išsikvietė taksi ir išvažiavo (1 t., b. l. 77-80).

Liudytoja R. M. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. dirbo kavinėje „Aušrūta“ kartu su kolege R. Š.. Apie 23.45 val. ji pastebėjo sujudimą šokių aikštelėje – lankytojai buvo susibūrė į vieną vietą, lyg kažką stebėtų. R. Š. įjungė šviesą, muzika nustojo groti. Ji nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė, kaip lankytojai skiria vieną nuo kito kažkokius vaikinus. Ji jų nepažinojo. Kiek asmenų konfliktavo nematė, kad kažkas būtų kruvinas, sužeistas, taip pat nematė. Ji pasakė visiems, kad vakaras baigtas ir parašė išeiti. Dėl įvykusio konflikto teko anksčiau baigti muzikinį vakarą, buvo sutrikdytas kavinės darbas, rimtis, lankytojai turėjo anksčiau palikti kavinės patalpas (1 t., b. l. 83-86).

Liudytoja R. Š. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. dirbo kavinėje „Aušrūta“. Apie 23.45 val. ji išgirdo šokių aikštelėje moterų klyksmus ir taurių dūžius, iš ko suprato, kad įvyko muštynės. Muzikantai nustojo groti ir pasakė, kad vakaras baigtas. Ji įjungė šviesą ir klientams besiskirstant pastebėjo vieną vaikiną gulintį po stalu. Vaikinas greitai atsistojo, todėl nepastebėjo ar ant jo veido buvo sužalojimų. Konflikto nematė, kas nutiko nežino. Dėl įvykusio konflikto teko anksčiau pabaigti muzikinį vakarą, buvo sutrikdytas kavinės darbas, rimtis, lankytojai turėjo anksčiau palikti kavinės patalpas (1 t., b. l. 89-92).

Liudytojas A. B. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. vėlai vakare, jis su draugais H. V., R. A. ir E. A., atvyko į kavinę „Aušrūta“, kur vyko šokių vakaras. Jis kavinėje su minėtais draugais nebuvo, o vakarą leido su kitais asmenimis, ką veikė jo draugai nematė. Kuomet šokių aikštelėje kilo sąmyšis ir jis nuėjo pasižiūrėti kas įvyko, pamatė, kad po H. V. smakru yra nubrozdinimas. H. V. nurodė, kad dalyvavo muštynėse. Kas jį sumušė, nematė, neklausinėjo draugo apie tai (1 t., b. l. 95-98).

Liudytojas E. A. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. jis su broliu R. A. ir draugais H. V. bei A. B. atvyko į kavinę „Aušrūta“. Jis buvo šokių aikštelėje, todėl ką veikė brolis ir draugai nematė. Kai barmenė uždegė šviesą ir pasakė, kad vakaras baigėsi, jis susirado brolį bei H. V., kadangi reikėjo važiuoti namo. Ant H. V. veido jis sužalojimų nepastebėjo. Kol kieme laukė taksi automobilio, H. V. pasakė, kad kavinėje tarp jo ir kažkokio vyriškio kilo konfliktas. Daugiau draugas nieko nepasakojo. (1 t., b. l. 101-104).

Liudytojas V. G. nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn., dienos neprisimena, apie 22.30 val. atvyko į kavinę „Aušrūta“. Kavinėje buvo ir jo draugas D. L., tad jis prisėdo prie draugo staliuko. Po kurio laiko D. L. nuėjo į šokių aikštelę, o jis liko sėdėti prie staliuko. Muzikantams grojant paskutinę dainą, šalio jo, prie staliuko ant grindų nugriuvo jo draugas D. L. su kažkokiu vaikinu. Jis pasitraukė, o vaikinai iškart atsistojo ir kažką vienas kitam pasakė. Tuomet barmenė uždegė šviesą, liepė susimokėti ir visi pradėjo skirstytis. Kas įvyko tarp D. L. ir to vaikino jis nežino, nieko nematė, draugo apie tai neklausinėjo (1 t., b. l. 135-138).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vieta – kavinė „Aušrūta“, adresu Kėdainiai, A. Mickevičiaus g. 32A, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 14-19, 20-26).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomos bausmės rūšiai, prašė esant galimybei baudą sumažinti ir leisti ją sumokėti dalimis (2 t., b. l. 16-19, 20-21).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – viešoji tvarka sutrikdyta dėl niekuo nepateisinamo agresijos protrūkio, panaudojant smurtą viešoje vietoje, pilnoje žmonių, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 1-15).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – bauda, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Tenkinamas kaltinamojo prašymas dėl baudos sumokėjimo dalimis ir nustatytinas 6 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa į baudžiamąją bylą 2019 m. gegužės 14 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 82,05 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo. Nurodė, kad nukentėjusiajam H. V. 2018 m. gruodžio 9 d. VšĮ Kėdainių ligoninėje dėl sukrėtimo buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos – neurologo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, ir už šias paslaugas sumokėta 82,05 Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė sužalojimus, dėl kurių gydymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, ši institucija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintina civiline ieškove.

Atsižvelgdamas į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dėl to jam buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos, už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų, į bylą pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis), teismas daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas, todėl tenkinamas, iš kaltinamojo priteisiant 82,05 Eur turtinės žalos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai

Kardomosios priemonės. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160-162), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti jį 51 MGL (2550 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 34 MGL – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Pripažinti Kauno teritorinę ligonių kasą civiline ieškove ir tenkinti jos civilinį ieškinį – priteisti iš D. L. 82,05 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 5 ct) turtinės žalos atlyginimą, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.