- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-769-376-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Stasys Lemežis, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- S. S.
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-769-2010
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2010 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Varenos r., Matuizu sen., Papiškiu kaime, Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini)., Varenos r., nedirbancio, vidurinio išsilavinimo, našlio, teisto 7 kartus, apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1d. ir nuteistas laisves atemimu penkeriems metams dviems menesiams, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose. Priteista iš S. S. Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2169,33 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
S. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkricio 09 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) Varenos rajone, budamas pas G. S. jo bute, išgertuviu metu kilus žodiniam konfliktui su V. U. bei su juo susigrumus, tycia dure peiliu V. U. i pilvo sriti, tuo nukentejusiajam padarydamas kiaurymini durtini – pilvapleves ertmes sužalojima su didžiosios taukines ir plonuju žarnu pasaito pažeidimu, del ko buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kiauryminis durtinis – pjautinis pilvapleves ertmes sužalojimas yra sunkus suluošinimas. Tokiais veiksmais S. S. padare nusikaltima numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. S. prašo pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2010-04-28 nuosprendi ir paskirti jam švelnesne bausme. Nuteistasis nurodo, kad jo veiksmai, ivertinant kilusias pasekmes, nors ir galejo buti ivertinti kaip tyciniai, taciau bausme paskirta per griežta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kalte pripažino, del savo veiksmu gailisi. Skunde nuteistasis nurodo, kad konfliktas su V. U. kilo, nes pastarasis ji pradejo ižeidineti ir kaltinti esa jis muša G. S. ir nuteistojo sugyventines dukteri. Jis prieš savo podukra nesmurtavo, ta patvirtino ir byloje apklausta jos motina L. S.. Susigincijus su V. U., pastarasis pradejo ižeidineti nuteistaji, prieš ji smurtauti, nuteistasis išbego iš buto. V. U. pasivijo nuteistaji ir sparde, pakeles vel atvede pas G. S., kur, budamas kambaryje, vel trenke i veida. Del patiriamo smurto ir V. U. paliepimo G. S. kažka atnešti (kaip nuteistasis suprato kažkoki daikta, kuriuo jis galejo buti sužalotas), nuteistasis pasimete, išsigando, kad gresia pavojus jo sveikatai, išsitrauke iš kišenes peili, juo dure V. U. i pilva ir pabego. Pirmosios instancijos teismas nepagristai atmete jo parodymus. Nuteistasis skunde nurodo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis beveik vienodai aiškino ivykio aplinkybes, nurodydamas, kad nukentejusysis prieš ji smurtavo. Be to, pagal L. S. parodymus, nuteistajam buvo prakirstas antakis ir iš nosies bego kraujas, vienu alkunes smugiu nukentejusysis negalejo padaryti šiu sužalojimu, nes nukentejusysis sužalojo nuteistaji prieš duriant peiliu. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina ir jo kaltes pripažinimas. Nuteistasis prašo skiriant bausme atsižvelgti i jo bloga sveikatos bukle, jis serga infekcine plauciu tuberkulioze, reikalingas nuolatinis gydymas, o jam paskirta ilga laisves atemimo bausme dar pablogintu sveikata. Nuteistasis prašo atsižvelgti i visas jo išdestytas aplinkybes, ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., paskirti jam švelnesne bausme.
Teismo posedyje nuteistojo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis iš esmes veikos kvalifikacijos negincija, skunde analizuoja keleta ivykio aplinkybiu, prašo skirti jam švelnesne bausme, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d.
Varenos rajono apylinkes teismas, išsamiai ištyres visus byloje esancius irodymus padare pagrista išvada, kad S. S. sunkiai sutrikde V. U. sveikata, tai yra, padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d. ir paskyre jam penkeriu metu dvieju menesiu laisves atemimo bausme. Nuteistasis skunde teigia, jog konfliktas su V. U. prasidejo del to, kad pastarasis pradejo ižeidineti nuteistaji. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme S. S., atsižvelge i rizikinga nukentejusiojo elgesi ir pripažino šia aplinkybe atsakomybe lengvinancia. Nuteistasis prašo jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažino padares nusikalstama veika. Teismas gali pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybe, kai asmuo ne tik prisipažino padares nusikalstama veika, bet ir del jos nuoširdžiai gailisi arba padejo išaiškinti veika ar joje dalyvavusius asmenis. Kolegija atkreipia demesi, kad prisipažinimas padarius nusikaltima yra esminiu bylos aplinkybiu pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teisingus parodymus savo noru, o ne del surinktu irodymu. Negali buti pripažistamas atsakomybe lengvinancia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltima ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keicia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padaryma. Kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, S. S. parodymai del konflikto su nukentejusiuoju aplinkybiu keitesi, kuo toliau tuo daugiau nurodant ivairiu smugiu, kuriuos nukentejusysis neva sudave nuteistajam, ikiteisminio tyrimo metu S. S. kai kuriose apklausose netgi tvirtines, kad nukentejusysis ji smauge, laike ranka už gerkles. Taigi nuteistojo parodymai nera nuoseklus ir negali buti vertintini kaip prisipažinimas padarius nusikalstama veika. Be to, nuteistasis nuoširdžiai nesigaili del padarytos nusikalstamos veikos. Nuoširdus gailejimasis turi buti išreikštas asmens kritišku savo elgesio vertinimu, bandymu atlyginti padaryta žala, nukentejusiojo atsiprašymu ir pan. Iš S. S. elgesio negalima spresti del jo nuoširdaus gailejimosi, jis bando didesne atsakomybes dali perkelti nukentejusiojo atsakomybei, taip bandydamas sušvelninti savo atsakomybe ir tai kolegijos vertinama kaip gynybine taktika.
Sankcija yra istatymo nustatytos bausmes skyrimo riba ir pagal bendraja taisykle teismas negali peržengti sankcijos ribu. Maksimalaus bausmes dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai istatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesne bausme už sankcijoje numatyta. Tokia galimybe itvirtinta ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Pagal šia norma teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dali. Nors baudžiamasis istatymas ir neapibrežia teisingumo principo savokos, taciau teismu praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmes paskyrimas. (2K-22/2008) Bausmes dydis už konkretu nusikaltima yra numatytas istatymo, teismo uždavinys parinkti neperžengiant sankcijos ribu optimalu bausmes dydi, reikalinga nuteistajam pasitaisyti. Atkreiptinas demesys i tai, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmes paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymas, t. y. švelnesnes negu sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas, turi buti motyvuotas. Šios normos taikymas nereiškia, kad teismas neprivalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali paskirti nuteistam asmeniui švelnesne bausme tik tuo atveju, jeigu sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Be to, tokiu atveju teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, savo sprendima privalo motyvuoti. Iš esmes BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymas (švelnesnes bausmes paskyrimas) turetu buti grindžiamas išimtinemis aplinkybemis. Pagal minetos BK normos samprata, ivertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, turincias reikšmes bausmes skyrimui, nera pagrindo S. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatu. Nuteistasis nukentejusiojo neatsipraše, žalos neatlygino, del savo veiksmu faktiškai nesigaili. Del LR BK 54 str. 3 dalies taikymo pasisake ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme S. S., ivertino visas reikšmingas aplinkybes. S. S. padare sunku smurtini nusikaltima. Jo atsakomybe lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui itakos turejo rizikingas nukentejusiojo elgesys. Atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad S. S. nusikaltima padare apsvaiges nuo alkoholio. Itin svarbi aplinkybe yra ta, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas aštunta karta, jo teistumai neišnyke ir nepanaikinti. Be to, kaip pažymejo pirmosios instancijos teismas, S. S. 1994-10-17 nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu, o pagal 2002 m. spalio 29 d. LR BK Nr. IX-1169 9 str. 2 d., asmenys, pagal senaji Baudžiamaji kodeksa pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo Baudžiamojo kodekso isigaliojimo, laikomi pavojingais recidyvistais. Vadovaujantis LR BK 56 str. 2 d., pavojingam recidyvistui už tycini nusikaltima skiriama griežtesne negu straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima nustatytos laisves atemimo bausmes vidurkis bausme, kitokia bausme gali buti skiriama tik 62 str. numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ivertino ir pastarojo BK straipsnio taikymo galimybe. Ivertines visas reikšmingas bausmes skyrimui aplinkybes, apylinkes teismas skyre bausme S. S., savo dydžiu nežymiai viršijancia sankcijoje numatyta laisves atemimo bausmes vidurki.
Kolegija, ištyrusi ir ivertinusi visas aplinkybes, daro išvada, kad Varenos rajono apylinkes teismo 2010-04-28 nuosprendis yra teisetas ir pagristas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo S. S. apeliacini skunda atmesti.
Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.