Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1209-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2A-1209-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01313-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pran.), Dalė Burdulienė, Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Energotiekimas“
Civilinė byla Nr. 2A-1209-153/2013;
pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Lukšienė;
teisminio proceso Nr. 2-19-3-01313-2012-8;
(S)

procesinio dokumento kategorijos: 11.9.5; 18.4; 121.1; 121.15; 121.21; 121.22

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič (pranešėjos), kolegijos teisėjų Dalės Burdulienė, Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-714/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energotiekimas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu UAB „Energotiekimas“ direktoriaus 2012-11-23 įsakymą Nr. 03-01-12-52 dėl ieškovo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į ankstesnį darbą – į kūriko pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 3000 Lt neturtinę žalą.

Ieškovas nurodė, kad jis dirbo UAB „Energotiekimas“ kūriku, vėliau pakeitus „Energotiekimas“ į AB „Požeminiai darbai“ ieškovas buvo 2012-11-23 atleistas iš darbo. Ieškovas nesutiko dirbti kitoje įmonėje AB „Požeminiai darbai“.

Atsakovė „Energotiekimas“ su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, nes atsakovė tinkamai atliko visas funkcijas, numatytas DK 129 str. 2 d. Į UAB „Energotiekimas“ po ieškovo atleidimo nebuvo priimta naujų darbuotojų, nebuvo sukurta naujų pareigybių ir dėl to negalėjo pasiūlyti ieškovui darbo. Tarp UAB „Energotiekimas“ ir AB „Požeminiai darbai“ buvo nutraukta Viešvilės ūkio eksploatavimo sutartis, todėl nebeliko kūriko darbo vietos. Ieškovas nerašė prašymo įdarbinti jį į AB „Požeminiai darbai“. AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „Energotiekimas“ yra dvi skirtingos įmonės. Jokio verslo perdavimo nebuvo. Jokių naujų darbo vietų atsakovė neįsteigė, šiuo metu yra likęs tik vienas darbuotojas, turintis tinkamą kvalifikaciją. Ieškovo atleidimas buvo būtinas, kitaip atsakovė būtų patyrusi esminę žalą. Grąžinti ieškovą į darbą nėra net teorinės galimybės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimai atmesti, iš ieškovo atsakovei priteistos 2000 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Teismas sprendime nustatė, kad ieškovas 2005-08-22 buvo įdarbintas UAB „Energotiekimas“ kūriku. Atsakovė UAB „Energotiekimas“ 2012-07-19 pranešė ieškovui apie darbo sutarties nutraukimą 2012-11-19 pagal LR DK 129 str. 2 d., nes 2012-07-10 pagrindinio akcininko nutarimu Nr. 01-15-13 buvo nutraukta Viešvilės miestelio šilumos ūkio nuomos sutartis (b. l. 10). 2012-11-09 ieškovas papildomai buvo informuotas UAB „Energotiekimas“, kad nuo 2012-11-24 pagal LR DK 129 str. 2 d. bus atleistas iš darbo, jam bus išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-11-23 pagal LR DK 129 str. 2 d.

Teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu atsakovės struktūroje įvyko realūs pertvarkymai, dėl kurių neliko ieškovo darbo vietos, nes su atsakove buvo nutraukta sutartis dėl Viešvilės šilumos ūkio eksploatavimo vykdant to ūkio priežiūrą. Atsakovė UAB „Energotiekimas“ nevykdė funkcijų, susijusių su šilumos tiekimu Viešvilės miestelyje. Teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad po 2012-11-23 atsakovė priėmė į darbą naujų darbuotojų ar vėl pradėjo vykdyti ankstesnes funkcijas, susijusias su šilumos ūkio eksploatavimu. Dėl šios priežasties atsakovės veiklos pertvarkymus teismas pripažino realiais. Teismas laikė, kad negalėdama aprūpinti darbuotojų darbu atsakovė neišvengiamai ir pagrįstai darbuotojus atleido iš darbo, o ieškovo nurodomas tinkamų konsultacijų dėl atleidimo nebuvimo faktas nėra reikšmingas sprendžiant darbo ginčą. Teismas pripažino, kad nebevykdydama šilumos ūkio eksploatavimo, atsakovė neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovui kito darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, darbo įgūdžius ir pan. Todėl konstatavo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atleidimą iš darbą, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių, nes buvo nutraukta įmonės veikla, kuriai reikalinga licencija, o galimybės perkelti ieškovą dirbti į kitą darbą toje pačioje įmonėje nebuvo. Teismas pripažino tai, jog atleidus ieškovą iš darbo, į jo darbo vietą atsakovės bendrovėje buvo priimtas kitas asmuo, tačiau teismo manymu, šiuo atveju konkreti darbo vieta katilinėje, tiekiančioje šilumą Viešvilės miesteliui, nesietina su atsakove, nes 2012 m. lapkričio mėnesį ją eksploatavo kita įmonė.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, netenkintini ir kiti reikalavimai dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atmetęs ieškovo reikalavimus, teismas priteisė atsakovei jos turėtas 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu ir atstovavimu teisme.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą skundžia ieškovas V. B., kuris prašo panaikinti 2013-03-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-115-714/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo patenkinti visiškai.

Sumažinti V. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė išrašus apie įmonės AB „Požeminiai darbai“ metinės ataskaitos 8 lapus, 2012-05-28 prašymą ir 2012-07-03 atsakymą, kvitus už paslaugas, paaiškinimas darbo inspekcijai, viešųjų pirkimo tarnybos atsakymo kopiją, vaiko gimimo liudijimą.

Jurbarko rajono apylinkės teismas nebuvo aktyvus gindamas darbuotoją ir net nesiaiškino, ar AB „Požeminiai darbai“ perėmė savo dukterinės įmonės UAB „Energotiekimas“ verslą ir įsipareigojimus, ar AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „Energotiekimas“ iš dalies galima vadinti viena ir ta pačia įmone. AB „Požeminiai darbai“ yra UAB „Energotiekimo“ akcininkė, tai patvirtina pridedamas Registrų centro išrašas apie juridinį asmenį ir AB „Požeminiai darbai“ metinio pranešimo viešas išrašas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė LR DK 138 straipsnio taikymo.

Atsakovė UAB „Energotiekimas“ yra AB „Požeminiai darbai“ dukterinė įmonė (įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė). Pastebėtina, kad gyventojai sąskaitas už šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimą gaudavo iš UAB „Energotiekimo“, o už butams šilumos tiekimą – iš AB „Požeminiai darbai“ (pridedami kvitai). Taip išeina, kad ieškovo darbu katilinėje naudodavosi abi įmonės, nes jos abi iš ieškovo atlikto darbo gaudavo pelno.

Pagal DK 132 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 m., negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.). Darbdaviui apie ieškovo šeiminę padėtį buvo žinoma ne tik iš bendrų dokumentų, bet ir iš darbdaviui 2012-05-28 siųsto prašymo dėl leidimo atsijungti nuo centralizuoto šildymo.

Realiai jokia darbų apimtis nesumažėjo. Visus darbus, t. y. visą UAB „Energotiekimas“ veiklą, iš savo dukterinės įmonės perėmė ir tebevykdo kontroliuojančioji įmonė AB „Požeminiai darbai“. Veikla yra tęsiama naujojo darbdavio vykdant tuos pačius veiksmus su tais pačiais darbuotojais, tik be ieškovo (V. B.). Tą pažymi ir to neginčija, ieškovo nuomone, pati atsakovė paaiškinime VDI Tauragės skyriui, nes AB „Požeminiai darbai“ perėmė visus UAB „Energotiekimas“ įsipareigojimus. Todėl realiai jokio darbuotojų mažinimo nebuvo, tai pažymėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius. Ieškovas atsakovei, o tuo pačiu ir AB „Požeminiams darbams“, neįtiko dėl to, kad norėjo atsijungti savo buto šildymą nuo centralizuoto šilumos tiekėjo, tai patvirtina ieškovo prašymas atsijungti ir atsakovės atsakymas. Atsakovė dėl tokio ieškovo poelgio buvo nepatenkinta ir dėl to ne kartą žodžiu reiškė nepasitenkinimą ieškovui į akis.

AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „Energotiekimas“ nesąžiningus veiksmus ir išankstinį susitarimą, kaip apeiti įstatymus ir sutaupyti įmonės sąskaita, patvirtina atsakovės teiginiai, kad UAB „Energotiekimas“ darbuotojai savo noru iš užimamų pareigų atleisti jų pačių prašymu, išskyrus kūriką V. B., ir kad tai buvo pasiūlyta 2012-07-18 darbuotojų susirinkime (2012-07-18 protokolas), atsakovės buvo priimti dirbti pagal turėtas profesijas į AB „Požeminiai darbai“ <...>

AB „Požeminiai darbai“ perėmė ne tik atsakovės funkcijas, bet ir darbuotojus. O Ieškovas buvo priemonė įbauginti darbuotojus, kurie sieks savo teisių gynybos. Paminėtina ir tai, kad su visais naujaisiais darbuotojais, kiek žinoma ieškovui, darbo sutartys tapo terminuotomis. Be to, pagrindinis pajamų gavėjas iš verslo liko tas pats asmuo, t. y. AB „Požeminiai darbai“.

Atsiliepimas

Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačiai per didelės ir negali būti pateisinamos teisingumo ir protingumo principais. Teismas vyko tik vieną dieną. Atsakovo atstovas suruošė atsiliepimą. Nuo Kauno iki Jurbarko tėra apie 70 km. Todėl ieškovo giliu įsitikinimu, dviejų tūkstančių litų suma yra neprotingai per didelė. Kad uždirbtų tokio dydžio pinigų sumą, ieškovas turėtų dirbti beveik tris mėnesius (jei skaičiuosime po mokesčių gaunamą algą „į rankas“). Todėl ieškovo manymu, prašymas priteisti tokią neadekvačią sumą yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas bylinėjimosi išlaidų sumą gali sumažinti arba išvis jų nepriteisti atsižvelgdamas į šalių ekonominę pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Energotiekimas“ prašė apelianto skundą atmesti, skundžiamo sprendimo nekeisti, priteisti atsakovei turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir 2000 Lt mokėjimo pavedimas (b. l. 118–119).

Atsakovė UAB „Energotiekimas“ nesutinka, kad ginčo santykiams taikomas LR darbo kodekso 138 straipsnis, nes byloje nėra įrodymų, kad buvo verslo sujungimo, padalijimo, išdalijimo ar prijungimo atvejai. Šiuo konkrečiu atveju darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta dėl Viešvilės šilumos ūkio eksploatavimo sutarties Nr. 01-19-1 nutraukimo, dėl ko atsakovei UAB „Energotiekimas“ teko atsisakyti dalies ūkinės veiklos, todėl atsakovė buvo priversta atleisti minėtus šilumos ūkio eksploatavimo darbus atliekančius darbuotojus. Kaip pagrįstai nurodo Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamajame sprendime, ieškovo atleidimo iš darbo metu vyko realūs atsakovės struktūros pertvarkymai, dėl kurių neliko ieškovo darbo vietos, UAB „Energotiekimas“ nebevykdė funkcijų, susijusių su šilumos tiekimu Viešvilės miestelyje.

AB „Požeminiai darbai“ nutraukė paslaugų teikimo sutartį, atsakovė UAB „Energotiekimas“ kaip darbdavys tokio AB „Požeminiai darbai“ sprendimo niekaip neįtakojo ir neturėjo galimybės jo įtakoti, todėl toks sutarties nutraukimas iš atsakovės UAB „Energotiekimas“ pusės jokiu būdu negali būti laikomas verslo ar jo dalies perkėlimu. UAB „Energotiekimas“ neturi teisinių pagrindų priversti AB „Požeminiai darbai“ tęsti bendradarbiavimą ar įdarbinti savo darbuotojus.

Ta aplinkybė, kad dalis buvusių UAB „Energotiekimas“ darbuotojų įdarbinti AB „Požeminiai darbai“, nepatvirtina fakto, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas. Dalies atsakovės darbuotojų įdarbinimas AB „Požeminiai darbai“ nereiškia, kad atsakovė perdavė AB „Požeminiai darbai“ savo kaip darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Dalis atsakovės darbuotojų buvo įdarbinta AB „Požeminiai darbai“ ne pagal įstatymus, o sutarčių pagrindu, t. y. laisva civilinių santykių dalyvių valia LR darbo kodekso nustatyta tvarka.

Atsakovė UAB „Energotiekimas“ darbo sutartį su apeliantu V. B. nutraukė dėl sumažėjusios darbų apimties, o būtent dėl to, kad tarp atsakovės UAB „Energotiekimas“ ir AB „Požeminiai darbai“ sudaryta Viešvilės šilumos ūkio eksploatavimo sutartis buvo nutraukta AB „Požeminiai darbai“ iniciatyva. 2012-07-19 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui buvo įteiktas pasirašytinai, nepažeidžiant 4 mėnesių įspėjimo termino, jame buvo aiškiai nurodyta priežastis, dėl kurios yra nutraukiama darbo sutartis. Kadangi po Viešvilės šilumos ūkio eksploatavimo sutarties nutraukimo gerokai sumažėjo darbų apimtis ir atsirado neišvengiama būtinybė struktūriniams pertvarkymams, tai atsakovė turėjo teisę inicijuoti ieškovo atleidimo iš darbo procedūrą LR darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamajame sprendime pagrįstai nurodo, jog atsakovei UAB „Energotiekimas“ nebevykdant šilumos ūkio eksploatavimo, ji neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovui kito darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, darbo įgūdžius ir pan. Todėl konstatuotina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atleidimą iš darbo, pripažintina, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių, nes buvo nutraukta įmonės veikla, kuriai reikalinga licencija, nebuvo galimybės perkelti ieškovą dirbti į kitą darbą toje pačioje įmonėje.

Šalies argumentai

Apeliantas V. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačiai per didelės ir negali būti pateisinamos teisingumo ir protingumo principais, nes apeliantui uždirbti tokio dydžio pinigų sumą reikėtų dirbti beveik tris mėnesius. Su tokiais apelianto motyvais atsakovė UAB „Energotiekimas“ nesutinka. Jurbarko rajono apylinkės teismas pagrįstai ir nepažeisdamas LR civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo dalis dėl atsakovei priteistų iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų sumažinimo tenkintina, kitoje dalyje ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2, 3 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinio, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo įvertinus šalių pateiktus byloje įrodymus (CPK 12, 178, 185 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas dirbo atsakovės UAB „Energotiekimas“ įmonėje kūriku, darbo sutartis su ieškovu 2012-11-23 nutraukta remiantis LR DK 129 str. 2 d. pagrindu.

Ieškovas teigia, jog atsakovės ir AB „Požeminiai darbai“ verslo santykiai yra reikšmingi sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos duomenimis AB „Požeminiai darbai“ yra UAB „Energotiekimas“ akcininkė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šiam ginčui išspręsti, nes paminėtos įmonės yra ribotos civilinės atsakomybės subjektai, jas sieja ne pavaldumo ar panašūs teisiniai santykiai, o sutartiniai santykiai (b. l. 27–36). Šiuo atveju, remiantis Viešvilės šilumos ūkio eksploatavimo 2012-01-04 sutartimi Nr. 01-19-1, AB „Požeminiai darbai“ su UAB „Energotiekimas“ sudarė terminuotą paslaugų tiekimo sutartį, kurioje buvo numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį (b. l. 48–49), galimybe nutraukti paslaugų tiekimo sutartį 2012-07-10 pasinaudojo AB „Požeminiai darbai“, kuri informavo atsakovę, kad nuo 2012-07-31 nutraukia sutartį Nr. 01-19-1 (b. l. 50). Todėl byloje kartu su apeliaciniu skundu apelianto pateikti dokumentai iš įmonių registro ir duomenys apie UAB „Energotiekimas“ ir AB „Požeminiai darbai“ tiekiamas komunalines paslaugas 2010 m. vasario mėnesį ieškovui, įmonių veiklos internetinė ataskaita už 2005–2007 m. laikotarpį (b. l. 90–104, 108), taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-05-08 raštas atsakovės nurodytų aplinkybių apie įmonių savarankiškumą nepaneigia. Taigi šis ieškovo apeliacinio skundo motyvas, kad tariamai atsakovė ir AB „Požeminiai darbai“ veikia kaip viena įmonė, o ne du visiškai savarankiški ūkio subjektai, yra nepagrįstas.

Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir aiškinti aplinkybes, susijusias su LR darbo kodekso 138 straipsnio taikymu, nes byloje nepateikta duomenų, kad tarp AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „Energotiekimas“ buvo susitarimas dėl verslo perkėlimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamajame sprendime teisingai nurodė, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu atsakovės struktūra realiai buvo pertvarkoma, dėl to neliko ieškovo darbo vietos, UAB „Energotiekimas“ nebevykdė funkcijų, susijusių su šilumos tiekimu Viešvilės miestelyje. Taip pat byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad po 2012-11-23 atsakovė priėmė į darbą naujų darbuotojų ar vėl pradėjo vykdyti ankstesnes funkcijas, susijusias su šilumos ūkio eksploatavimu.

Atmestinas apelianto motyvas, kad tariamai ieškovo vietoje dirba kitas darbuotojas, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos (b. l. 51). remiantis byloje esančia darbo sutarčių registravimo žurnalo kopija (b. l. 51), nauji darbuotojai į atsakovės įmonę nebuvo priimti. Šalių paaiškinimu, dalis buvusių UAB „Energotiekimas“ darbuotojų turėjo galimybę įsidarbinti AB „Požeminiai darbai“. Ieškovas, bylos duomenimis, nepageidavo nutraukti darbo sutarties su atsakove savo iniciatyva ir pereiti dirbti į kitą bendrovę, todėl be ieškovo valios atsakovė to padaryti negalėjo, nes ji neturėjo jokių teisinių pagrindų įtakoti AB „Požeminiai darbai“ apsisprendimą įdarbinant konkrečius asmenis be jų sutikimo. Todėl ieškovo motyvai dėl atsakovės piktnaudžiavimo teise atleidžiant ieškovą iš darbo atmestini kaip neįrodyti.

Atsakovės UAB „Energotiekimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad dalies jos darbuotojų įdarbinimas AB „Požeminiai darbai“ nereiškia, kad atsakovė perdavė AB „Požeminiai darbai“ savo kaip darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Dalis atsakovės darbuotojų buvo įdarbinta AB „Požeminiai darbai“ ne pagal įstatymus, o sutarčių pagrindu, t. y. laisva civilinių santykių dalyvių valia LR darbo kodekso nustatyta tvarka.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovė UAB „Energotiekimas“ pažeidė ieškovo atleidimo procedūrą. Bylos duomenimis, ieškovas 2012-07-19 gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuris ieškovui buvo įteiktas pasirašytinai, nepažeidžiant 4 mėnesių įspėjimo termino (b. l. 11, 14), jame buvo aiškiai nurodyta priežastis, dėl kurios yra nutraukiama darbo sutartis. Kadangi po Viešvilės šilumos ūkio eksploatavimo sutarties nutraukimo gerokai sumažėjo darbų apimtis ir atsirado neišvengiama būtinybė struktūriniams pertvarkymams, tai atsakovė turėjo teisę inicijuoti ieškovo atleidimo iš darbo procedūrą LR darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi ieškovo motyvai dėl tariamo atsakovės kerštavimo ieškovui už parašytus prašymus dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos ir ieškovo šeiminės situacijos nepaisymo atleidžiant ieškovą iš darbo (b. l. 105–107, 110) yra neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178, 185 str.).

Atsakovė UAB „Energotiekimas“ turėtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas įrodinėjo pirmosios instancijos teisme pateiktais byloje rašytiniais įrodymais: sąskaita už teisines paslaugas Nr. APV000168 ir 2013-01-14 mokėjimo pavedimu Nr. 13 (b. l. 46, 47), atstovavimo 2013-01-07 sutartimi. Remiantis atstovavimo sutartimi, atsakovei UAB „Energotiekimas“ civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas P. V. (b. l. 45). LR civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo konkrečiu atveju advokatas surašė atsakovės UAB „Energotiekimas“ vardu atsiliepimą į ieškinį, parengė prašymą dėl dokumentų pateikimo, atstovavo atsakovei teismo posėdyje, civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, bylos apimtis nėra labai didelė, byla nėra sudėtinga. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą mokėjimo pavedime nurodytą sumą už atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo – 2000 Lt, skundžiamame sprendime jokių motyvų neparašė, o tiesiog konstatavo, kad ieškovo ieškinį atmetė (b. l. 79), taigi nenurodė šios priimto sprendimo dalies motyvų dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo, o tai sudaro pagrindą ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo patenkinti (CPK 329 str. 1 d.). Remiantis teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų (2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėje bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (8.1 p., 8.16 p., 8.18 p.) patvirtintais rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, priteistas atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydis (2000 Lt) neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato darbą šioje byloje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad rekomendacijose nurodytas maksimalus priteistinų išlaidų dydis, o advokato darbo sąnaudos šioje byloje nebuvo didelės, todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 1000 Lt.

Kiti apeliacinio skundo motyvai pakartoja tuos pačius apelianto skunde nurodytus motyvus arba nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teisėjų kolegija šių argumentų šiame procesiniame dokumente neanalizuoja.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas iš esmės nekeistinas, tenkintina tik apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos atsakovei iš ieškovo, sumažinimo (CPK 328 str., 326 str. 3 p.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „Energotiekimas“ direktorius pateikė rašytinius įrodymus dėl byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 118–119), tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovė UAB „Energotiekimas“ apeliacinės instancijos teisme naudojosi advokato paslaugomis pagal sutartį (CPK 57 str.) Taigi nesant byloje rašytinės sutarties tarp atsakovės UAB „Energotiekimas“ ir advokato, teikusio atsakovei teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, atsakovės UAB „Energotiekimas“ vadovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

nutaria:

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl atsakovei UAB „Energotiekimas“ bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. B. priteisimo.

Atsakovei UAB „Energotiekimas“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme iš ieškovo V. B. sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) Lt.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Teisėjos Galina BlaževičDalė BurdulienėVirginija Lozoraitytė