Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, P. A. atstovei pagal įstatymą L. V. ir jo gynėjui advokatui Juozui Šarkai,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, P. A. atstovės pagal įstatymą L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pripažinta, kad P. A. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

P. A. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

P. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. A. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl to, kad jis:

1.1. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

1.2. Be to, jis 2018 m. spalio 3 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę seserį P. V., gimusią (duomenys neskelbtini), spyrė ant lovos sėdinčiai nukentėjusiajai P. V. vieną smūgį į pilvą, po to, suėmęs ją už plaukų, pastūmė ant drabužių, kurie buvo išmėtyti ant grindų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai mažametei P. V. sukėlė fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartyje konstatuota, jog P. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrodytos, kvalifikuotos tinkamai ir, pripažinus, kad jas P. A. padarė būdamas nepakaltinamas, jam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

3. Asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovė pagal įstatymą L. V. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį, prašo pakeisti jos dalį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies – taikyti P. A. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre.

3.1. Skunde nurodoma, kad atstovė pagal įstatymą pirmosios instancijos teisme parodė, jog sūnus P. A. po nagrinėjamų įvykių labai pakeitė savo elgesį ir požiūrį į sveikatos problemas, gydymą. Nuo to laiko jis nevartojo alkoholio, namuose dirba visus namų ūkio darbus neraginamas, nereiškia jokios agresijos prieš ją ar seserį. Sesuo K. A., apklausta kaip liudytoja teisme, taip pat patvirtino, kad brolis nevartoja alkoholio, sistemingai vartoja vaistus, dirba, perka maisto produktų, nereiškia agresijos. Teismui buvo pateikta darbo sutartis, patvirtinanti, kad nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki šiol P. A. dirba individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, kas patvirtina teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas.

3.2. Pasak apeliantės, teisme apklausta kaip liudytoja gydytoja psichiatrė E. Č., gydanti P. A. nuo 2016 m. birželio 6 d., nurodė, kad pacientas pas gydytoją atvykdavo nurodytu laiku, vartojo vaistus pagal gydytojo paskyrimą. Be to, jam atvykus 2018 m. spalio 19 d., po to, kai buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, nebuvo užfiksuota jokių psichozių, P. A. sutiko leistis vaistus, nes bijojo važiuoti į ligoninę. Gydytoja akcentavo, kad P. A. buvo skirtas efektyvus, geriausiai jo situacijoje veikiantis vaistas. Po paskutinio vizito 2019 m. balandžio mėn. jis nebuvo socialiai pavojingas ar agresyvus, nebuvo matyti problemų su artimaisiais.

3.3. Pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, rėmėsi iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo buvusiomis aplinkybėmis, akcentuodamas ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas dėl stacionaraus stebėjimo, nes ambulatorinis gydymas teigiamo efekto anksčiau nedavė, tokias išvadas susiejo su tuo, kad P. A. piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad P. A. alkoholio nebevartos, nors atstovė pagal įstatymą ir liudytoja K. A. teisme nurodė, kad grįžęs iš ligoninės po konflikto su mažamete seserimi jis alkoholio nebevartojo. Pasak apeliantės, teismas nenurodė, kuo remiantis daro išvadas apie alkoholio vartojimą po nagrinėjamų įvykių, išvados neturi būti daromos remiantis prielaidomis. Skunde atkreipiamas dėmesys į formuojamą teismų praktiką, kad ekspertų išvados teismui nėra privalomos, bei pažymima, kad asmeniui nesilaikant ambulatorinio stebėjimo sąlygų, visada būtų galimybė sugriežtinti stebėjimo režimą.

5. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovė pagal įstatymą L. V. ir jo gynėjas advokatas Juozas Šarka prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė P. A. atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą atmesti.

6. Asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. A. paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių rūšimi – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas P. A. pakaltinamumo klausimą ir jam skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo klausimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų pateiktų teismo psichiatrijos ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvadomis, pagal kurias P. A. inkriminuotų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. P. A. pavojingų visuomenei veikų padarymo metu ir po jų padarymo serga lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija. Apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino ir teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės J. Z. R. paaiškinimus, kuriais ji patvirtino P. A. diagnozuotą psichikos sveikatos sutrikimą. Ekspertė pažymėjo, kad P. A. reikalingas stacionarinis gydymas, kadangi jis ir ekspertizės atlikimo metu, tai yra po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, buvo piktas, nusistatęs priešiškai seserų, vienos kurių atžvilgiu nagrinėjamų įvykių metu pavartojo fizinį smurtą, atžvilgiu, be kritikos baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms. Ekspertizės metu buvo stebimas ryškus jo mąstymo neadekvatumas, jo psichinė būsena nepagerėjusi.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina atstovės pagal įstatymą skundo argumentų, jog šiuo metu P. A. sveikatos būklė yra reikšmingai pagerėjusi ir dėl to jo pavojingumas visuomenei dėl galimo pakartotinio baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų darymo sumažėjęs. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus bei pačio tiriamojo P. A. atsakymus. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog P. A. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jo atžvilgiu būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje paskirtas atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas.

10. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad šioje byloje analizuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos buvo padarytos P. A. būnant apsvaigus nuo alkoholio, esant vidutiniam girtumo laipsniui. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertė J. Z. R. patvirtino, jog sistemingas alkoholio vartojimas itin blogina P. A. sveikatos būklę. Pažymėtina, kad viena iš jo padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų yra priskiriama smurtiniams nusikaltimams, įvykdyta prieš šeimos narį – seserį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atstovė pagal įstatymą, byloje nėra gauta jokių duomenų apie tai, kad P. A. buvo suteikta priklausomybės nuo alkoholio atkryčio prevencijos priemonė, naudojant medikamentus. Skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertinti ankstesni P. A. taikyti ambulatorinio gydymo laikotarpiai, tačiau, kaip pažymėjo ekspertė J. Z. R., šios švelnesnio pobūdžio priemonės nebuvo pakankamos apribojant P. A. galimybes daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kadangi ambulatorinio gydymo rezultatai buvo nekokybiški ir trumpalaikiai. Nors teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme buvo apklausta ir liudytoja E. Č., kuri nuo 2016 m. yra P. A. gydytoja psichiatrė, kuri nurodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį ji P. A. paskyrė jam efektyviausią vaistą – (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš šios gydytojos teiginių, jis sutiko vartoti šį vaistą, tik dėl to, kad bijo vykti į ligoninę, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog P. A. šiuo metu laikysis jam skiriamo ambulatorinio gydymo. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 19 d. P. A. vartoti vaistą – (duomenys neskelbtini) atsisakius, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog pastarasis ambulatorinio gydymo metu šių medikamentų vėl neatsisakys.

11. Nors P. A. atstovė pagal įstatymą teigia, kad jis šiuo metu yra ramesnis, įsidarbino, padeda jai atlikti buities darbus, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO 2019 m. lapkričio 15 d. Išrašo apie asmens darbovietę, nurodytoje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ P. A. dirbo tik trumpą laiką – nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. liepos 22 d. ir šiuo metu darbinės veiklos jis nevykdo, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog darbinė veikla rodo teigiamus P. A. psichikos sveikatos pokyčius, nepagrįsti.

12. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remdamasis Teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadomis ir eksperto paaiškinimais, teismas tinkamai nustatė P. A. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka P. A. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ambulatorinis gydymas P. A. sveikatos būklę pagerindavo tik labai trumpam laikui, jis ambulatoriškai buvo gydomas tiek leidžiamais vaistais, tiek tabletėmis. Liudytoja K. A., P. A. sesuo, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai P. A. grįždavo iš psichiatrijos ligoninės, jis ignoruodavo jam skirtus medikamentus arba maišydavo juos su alkoholiu. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš ekspertizės metu vertintų medicininių duomenų matyti, jog P. A. alkoholinius gėrimus vartoja tiek su draugais, tiek ir su atstove pagal įstatymą L. V.. Medicinos duomenys patvirtina, kad nuo 2011 m. P. A. pakartotinai gydomas tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai. Ambulatorinio gydymo laikotarpiu 2013 metais atstovė pagal įstatymą kreipėsi dėl ūmaus ir agresyvaus sūnaus elgesio. Be to, praėjus vos metams po taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių 2017 m. nutraukimo, 2018 m. P. A. buvo pakartotinai gydytas stacionare. Nors būklei pagerėjus jis 2018 m. rugpjūčio 15 d. iš gydymo įstaigos išrašytas, tačiau jau 2018 m. rugsėjo 22 d. ir 2018 m. spalio 3 d. jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Nors po šių veikų padarymo jis spalio 4–18 d. gydytas stacionariai, tačiau, kaip jau aptarta, 2019 m. sausio 29 d.–vasario 11 d. atliktos psichiatrijos ekspertizės metu P. A. būklė pagerėjusi nebuvo ir tai nesudaro pagrindo spręsti apie galimybę jam jau šiuo metu taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

13. P. A. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų. Priešingai nei teigiama skunde, duomenų, kad P. A. psichinė sveikata būtų akivaizdžiai pagerėjusi, bylos medžiagoje nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, atstovės pagal įstatymą L. V. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, jei P. A. būklė pagerės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, spręs klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, P. A. atstovės pagal įstatymą L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.