Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-186-548/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
1-186-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24189-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
M. K., V. K., D. Š.
Nukentėjusysis
E. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-186-548/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24189-2019-9
Teisminio proceso kategorijos: 1.2.26.2;1.1.7.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei J. Č.,kaltinamosioms M. K., V. K. ir D. Š.,kaltinamosios M. K. gynėjui advokatui A. K.,nukentėjusiajai E. B., jos atstovei advokatei L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, turinti 2 grupės neįgalumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

D. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, turinti 2 grupės neįgalumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamosios M. K., V. K. ir D. Š. (pastaroji būdama apsvaigusi nuo alkoholio), 2019 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. veikdamos bendrai, viešoje vietoje, Eigeniškių k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., esančioje kelių sankirtoje, matant D. Š., tyčia, elgdamosios įžūliai, demonstruodamos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamos elementarių visuomenės ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoje, M. K. sudavus nukentėjusiajai E. B. vieną smūgį delnu į veidą, V. K. tuo pačiu metu suėmė nukentėjusiajai E. B. už plaukų ir patempė, o D. Š. tuo pačiu metu tampė nukentėjusiąjai E. B. už plaukų, rankos ir ją pagriovė ant žvyruoto kelio. Po to nukentėjusiajai E. B. atsikėlus ir pabėgus pas kaimynus kviestis pagalbos bei grįžus atgal iki pagrindinio kelio D. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiajai E. B. už suknelės apykaklės, rankovių bei plaukų, po ko nukentėjusioji E. B. pargriuvo ant žvyruoto kelio. Tokiu būdu M. K., V. K. ir D. Š. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. B. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešiniame petyje t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė nukentėjusiosios E. B. ir pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad E. B. atėjusi pas jos brolienę pasakė, kad ji važiuodama autobusu pasakojo Š., kad jos dukra V. K. pasidarė abortą. Po šio pokalbio ji labai supyko ant E. B. ir sugalvojo ją sumušti. Jai paskambino dukra V. K. ir paprašė ateiti prie kryžkelės. Ji atėjo ir ten sutiko dukrą V. K. ir D. Š.. Būdamos sankryžoje jos laukė autobusu parvažiuojančios E. B.. Belaukiant joms kilo mintis prilupti E. B. už skleidžiamus gandus. D. Š. pasisiūlė pirma primušti E. B., o ji ir V. K. jai pritarė. Atvažiavus autobusui iš jo išlipo E. B. ir kaimynė D. Š.. Prie išlipusios E. B. priėjo V. K. ir ją patempė už plaukų. Po to ji priėjusi prie E. B. pasakė, kad nekalbėtų nesąmonių ir delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą. E. B. barėsi, tačiau nesimušė. Po to ji su V. K. pasitraukė, o D. Š. tampė E. B. už rankų, plaukų. E. B. parkrito ant kelių. Po to E. B. nubėgo į namus ir po kažkiek laiko sugrįžo. Konfliktas vyko šalia gyvenamųjų namų. Sugrįžusią E. B. D. Š. toliau tampė už plaukų, rankų, kol pastaroji nugriuvo ant žemės. Nugriuvusią ant kelio E. B. tampė D. Š.. Nepamena, ar D. Š. tampė E. B. už suknelės. Jos su dukra šaukė ant D. Š., kad ši nelystų prie E. B., bet ši jų neklausė. Vėliau kaimynė D. Š. iškvietė policiją ir med. pagalbą. Ji su V. K. ta dieną buvo blaivios, o D. Š. išgėrusi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios, bet ši su ja nekalba. Sutinka nukentėjusiajai atlyginti 100 eurų neturtinės žalos.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. K. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. jai paskambino brolis R. ir pasakė, kad E. B. ją šmeižia. Ji supyko ir paskambino mamai M. K.. Ji žinojo, kad E. B. visada sekmadieniais išvažiuoja iš namų ir grįžta 14.00 val. autobusu. Po to ji dar paskambino D. Š. ir pasakė, kad E. B. ją šmeižia ir paklausė, ar ji nenori prisidėti prie jos ir M. K. ir pamokyti E. B. D. Š. sutiko ir 14.00 val. atėjo prie keliuko, esančio šalia jos namų. Prie D. Š. ji nuėjo su mama ir laukė atvažiuojančio autobuso. Atvažiavus autobusui iš jo išlipo E. B. ir D. Š.. Ji E. B. patempė už plaukų, o mama M. K. sudavė nukentėjusiajai delnu per veidą. Po smūgio E. B. šaukė. Triukšmą girdėjo šalia stovėjusi D. Š., bei artimiausių namų gyventojai. Po to D. Š. tampė E. B. už plaukų, suknelės. E. B. nubėgo pas kaimynę D. S., bet ši ją išvarė iš namų ir liepė negąsdinti vaikų. E. B. vėl atbėgo ant kelio ir D. Š. ją tempė už rankų, po to nukentėjusioji nukrito. D. Š. nukritusią ant žemės E. B. tampė už plaukų. Sutinka nukentėjusiajai E. B. atlyginti 100 eurų pareikšto civilinio ieškinio.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. Š. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. jai paskambino V. K. ir pasiūlė „pamokyti“ E. B., nes ji skleidžia įvairius gandus. Tą dieną ji buvo išgėrusi 0,7 ltr. alaus. Ji su M. K. ir V. K. laukė autobusų sustojime parvažiuojančios E. B.. Nukentėjusiajai išlipus iš autobuso M. K. jai sudavė delnu per veidą, o V. K. trenkė E. B. per veidą ir patampė už plaukų. Po to M. K. ir V. K. atsitraukė ir ji priėjusi prie E. B. trenkė per veidą, tampė už plaukų, vaikėsi po kelią. E. B. nubėgo pas kaimynę, bet ji ją išvarė ir nukentėjusioji vėl grįžo prie jų. Tada ji vėl tampė E. B. už plaukų, pargriovė ant žemės. Parkritusi E. B. apsimetė, kad jai blogai su širdimi ir gulėjo ant žemės, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu ji jau buvo namuose. Sutinka nukentėjusiajai E. B. atlyginti 100 eurų pareikšto civilinio ieškinio.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. jis su D. Š. autobusu važiavo į Eigeniškių kaimą. Sustojus autobusui iš jo pirma išlipo D. Š., o ji išlipo paskui ją. Išlipusi pamatė, kad netoliese stovi M. K., V. K. ir D. Š.. D. Š. jai iš karto sugriebė už plaukų, M. K. rankos delnu sudavė jai per kaktą, o V. K. patempė ją už plaukų. Ji labai išsigando. D. Š. pradėjo šaukti ir M. K. ir V. K. pabėgo. Ji palikusi krepšius su daiktais šalikelėje, bėgo pas kaimynę Ž. Šalia stovėjusi neblaivi D. Š. sugriebė jai už suknelės ir ją suplėšė. Nubėgusi pas kaimynę Ž. į namus rado D. S. ir prašė telefono, kad galėtų paskambinti policijai. D. S. jai telefono nedavė ir ji grįžo atgal prie savo paliktų daiktų. Jai sugrįžus D. Š. sugriebė už plaukų, alkūnės ir pargriovė ant žemės. Po to atvyko medikai ir ją išvežė į gydymo įstaigą. Paršo priteisti iš kaltinamosios D. Š. 36 eurus už suplėšytą suknelę. Taip pat prašo priteisti iš D. Š., M. K. ir V. K. solidariai 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas dėl jai padarytų kūno sužalojimų, patirtas didelis stresas, dvasiniai išgyvenimai.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Š. paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. autobusu su E. B. važiavo į namus Eigeniškių kaime. Autobusui sustojus iš autobuso išlipo pirma, o jai iš paskos išlipo nukentėjusioji. Jai einat prie E. B. priėjo M. K. ir V. K., bei pasakė, kad ji kalba nesąmones. Po to M. K. delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą, V. K. patempė E. B. už plaukų, o prie nukentėjusiosios priėjusi D. Š. sudavė ranka per veidą, tempė už plaukų. Po suduotų smūgių nukentėjusioji pradėjo verkti, buvo išsigandusi. Po to E. B. nubėgo pas kaimynę Ž. telefono. Kiek matė nukentėjusioji nubėgo pas D. S. į namus prašyti telefono, bet telefono negavo. E. B. einant link jos, ją vėl prisivijo D. Š. ir tampė už plaukų, suknelės. Nukentėjusioji nukrito ant kelio. Tada ji pradėjo šaukti ant D. Š. ir ši atsitraukusi nuo E. B., pabėgo. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Laukiant atvykstančios pagalbos nukentėjusioji gulėjo ant žemės, kadangi jai pasidarė silpna. Dėl šių muštynių kilo triukšmas, kurį turėjo girdėti netoliese gyvenantys žmonės, buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. S. paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. pas ją į namus atbėgo išsigandusi E. B. ir šaukdama prašė duoti jai telefoną iškviesti policiją. Kadangi ji nežinojo susidariusios situacijos, telefono E. B. nedavė ir ji išėjo iš jos namų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. jis atvažiavo netoli autobusų sustojimo paimti krepšių iš motinos, kuri turėjo autobusu grįžti iš miesto. Jam belaukiant atėjo D. Š. ir pasakė, kad laukia E. B. ir jai bus už apkalbas. Atvažiavus autobusui iš jo išlipo mana D. Š. ir E. B.. D. Š. iš karto pradėjo šaukti ant E. B., tačiau fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Autobusui nuvažiavus atėjo V. K. ir M. K. ir visos pradėjo bartis. Buvo didelis triukšmas, girdėjo visas kaimas, nes rėkė keturios moterys.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. ji vaikščiojo po savo sodybą, esančią Eigeniškių kaime ir išgirdo triukšmą. Nuėjusi pažiūrėti pamatė ant kelio gulinčią kaimynę E. B., kuri kalbėjo telefonu. Šalia stovėjo kaimynė D. E. B. pasakė, kad ją sumušė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad 2019 m. birželio 9 d. jis vairavo autobusą, kuris vyko maršrutu Kaišiadorys-Rokiškis. Autobuse buvo D. Š. ir E. B.. Netoli Eigeniškių kaimo D. Š. paprašė sustoti ir ji su E. B. išlipo iš autobuso. Prie kelio stovėjo neblaivi D. Š.. Po to matė, kaip D. Š. pakvietė V. K. ir stumdėsi su E. B..

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. E. B. su kaimyne D. Š. atvyko mikroautobusu į Eigeniškių k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav. Tik joms išlipus iš mikroautobuso staiga priėjo trys iš pažiūros atrodančios neblaivios kaimo gyventojos M. K., V. K. ir D. Š. ir be jokios priežasties, nieko nesakiusios, pradėjo ją talžyti ir mušti. Pirma ranka trenkė jai per veidą M. K., o jos dukra V. K. ją suėmė už plaukų. Ji joms pasakė, kad iškvies policiją. Po šių žodžių ją vėl suėmė už plaukų D. Š., dėl ko ji pagriuvo ant vidurio kelio. Staigiai atsikėlusi nubėgo nuo jų pas artimiausią kaimynę B. Ž.. Bėgant keliuku ją iš paskos vijosi D. Š.. Kaimynė D. Š. šaukė ant moterų "ką jūs darot tuoj atvyks policija", tačiau jos nereagavo. Kaimynės B. Ž. namuose nerado, o rado jos dukrą D. S., kuriai pasakė, kad ją puola. D. jai atsakė, kad reikia kviesti policiją. Jai išėjus iš B. Ž. namo ir einant keliuku link pagrindinio kelio link jos ėjo rėkdama ir agresyviai nusiteikus D. Š. ir vėl ją suėmė už plaukų bei rūbų ir tampė ją. Ji pradėjo gintis ir ištrūko iš jos. Tada ant kelio stovėjusi ir viską mačiusi D. Š. šaukė D. Š., kad "sėsi į kalėjimą". Tuomet D. Š. paleido jai plaukus ir greitai nubėgo į kalną. Kaimynė D. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Jai tuo metu buvo silpna, todėl ji atsigulė prie keliuko pagulėti. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išsivežė į priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. Jai jokių rimtų sužalojimų, lūžių nenustatė. Konflikto metu ji jautė fizinį skausmą, jai buvo hematoma ant dešinės rankos, taip pat išrovė nemažai plaukų, skauda veidą. Šį konfliktą matė netoliese gyvenanti kaimynė D., jos vyras bei du jų sūnūs. Taip pat šio konflikto pradžią matė nuvažiuojančio mikroautobuso vairuotojas P., jo vardo nežino (t.1, b. l. 1-3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Eigeniškių k., kelių sankirtoje (t.1, b. l. 10-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1448/2019(02) matyti, kad E. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 27).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. B. pateikė apžiūrai suknelę, kurią ji vilkėjo 2019 m. birželio 9 d., kai buvo užpulta trijų moterų Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Eigeniškių k. (t.1, b. l. 57).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusiosios E. B. savanoriškai pateikta suknelė. Apžiūros metu nustatyta, kad ties suknelės apykakle yra ištempti siūlai, ties kaire petimi 1 cm siūlės prairimas (t.1, b. l. 58-60).

Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. birželio 9 d. 14.08 val. ir 14.12 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai dėl kūno sužalojimo Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Eigeniškių k. Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (t.1, b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad ją 2019 m. birželio 9 d. viešoje vietoje, autobusų sustojime, užsipuolė kaltinamosios M. K., V. K. ir D. Š., kurios vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, ją mušė, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Kad buvo vartojamas kaltinamųjų smurtas prieš nukentėjusiąją matė autobuso vairuotojas A. P., iš autobuso išlipusi D. Š., bei netoliese gyvenančios kaimynės D. S., D. K.. Įvykio vietoje buvęs liudytojas D. S. matė besiginčijančias kaltinamąsias ir nukentėjusiąją, dėl ko buvo kilęs triukšmas, kurį girdėjo kaime gyvenantys žmonės. Aukščiau išvardintų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad dėl kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusiąją kilo triukšmas, buvo sutrikdyta aplinkinių ramybė.

Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų M. K., V. K. ir D. Š. prisipažinimu, nukentėjusiosios E. B., liudytojų D. Š., D. S., D. K., A. P., D. S. teisiamųjų posėdžių metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamosios M. K., V. K. ir D. Š. (pastaroji būdama buvo apsvaigusi nuo alkoholio), 2019 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. veikdamos bendrai, viešoje vietoje, Eigeniškių k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., esančioje kelių sankirtoje, matant D. Š., tyčia, elgdamosios įžūliai, demonstruodamos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamos elementarių visuomenės ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoje, M. K. sudavus nukentėjusiajai E. B. vieną smūgį delnu į veidą, V. K. tuo pačiu metu suėmė nukentėjusiajai E. B. už plaukų ir patempė, o D. Š. tuo pačiu metu tampė nukentėjusiąją E. B. už plaukų, rankos ir ją pagriovė ant žvyruoto kelio. Po to nukentėjusiajai E. B. atsikėlus ir pabėgus pas kaimynus kviestis pagalbos bei grįžus atgal iki pagrindinio kelio D. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiajai E. B. už suknelės apykaklės, rankovių bei plaukų, po ko nukentėjusioji E. B. pargriuvo ant žvyruoto kelio. Tokiu būdu M. K., V. K. ir D. Š. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. B. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešiniame petyje t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė nukentėjusiosios E. B. ir pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Todėl jų nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. pareiškė 36,00 Eur civilinį ieškinį turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. nurodė, kad turtinę žalą sudaro grumtynių metu su D. Š. suplėšytos suknelės vertė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamosios D. Š. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. naudai, nes turtinė žala atsirado kaltinamajai D. Š. vartojant smurtą prieš nukentėjusiąja E. B..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų M. K., V. K. ir D. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji E. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, dėl patirtų kūno sužalojimų turėjo lankytis gydymo įstaigose. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamųjų M. K., V. K. ir D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios E. B. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą, dvasinius išgyvenimus. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai E. B. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai E. B. priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 500,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes E. B. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmes kaltinamosioms M. K., V. K. ir D. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkių asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajai M. K. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamoji M. K. anksčiau teismo neteista, nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 92), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 1, b. l. 90), (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos charakterizuojama teigiamai ( t. 1, b. l. 94), ištekėjusi, yra senyvo amžiaus, turi antrą neįgalumo grupę. Teismas sprendžia, jog kaltinamoji M. K. nėra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas dėl ko yra pagrindas manyti, kad jai už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje tikslinga skirti didesnę už minimalią sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos švelnesnės bausmės – viešieji darbai arba bauda, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios amžių ir turtinę padėtį neskirtinos.

Kaltinamajai M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Skiriant bausmę kaltinamajai V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamoji V. K. anksčiau teismo neteista, nebausta administracine tvarka (t.1, b. l. 109), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t.1, b. l. 107), (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos charakterizuojama patenkinamai, augina šešis nepilnamečius vaikus (t.1, b. l. 94). Teismas sprendžia, jog kaltinamoji V. K. nėra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas dėl ko yra pagrindas manyti, kad jai už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje tikslinga skirti didesnę už minimalią sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos švelnesnės bausmės – viešieji darbai arba bauda, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios išlaikomus vaikus ir jos turtinę padėtį, neskirtinos.

Kaltinamajai V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Skiriant bausmę kaltinamajai D. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą vieką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji D. Š. anksčiau teismo neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka (t.1, b. l. 130), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t.1, b. l. 128), (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos charakterizuojama teigiamai (t.1, b. l. 94), turi antrą neįgalumo grupę. Teismas sprendžia, jog kaltinamoji D. Š. nėra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas dėl ko yra pagrindas manyti, kad jai už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje tikslinga skirti didesnę už minimalią sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos švelnesnės bausmės – viešieji darbai arba bauda, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, neskirtinos.

Kaltinamajai D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: skaitmeninė laikmena, esanti byloje (t.1, b. l. 68), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: suknelė, esantį pas E. B., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. K. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. K. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

D. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. Š. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš D. Š. nukentėjusiosios E. B. naudai 36,00 (trisdešimt šešis) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. K., V. K. ir D. Š. solidariai nukentėjusiosios E. B. naudai 500,00 (penkis šimtus) eurų neturinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: skaitmeninę laikmeną, esančią byloje (t. 1, b. l. 68), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: suknelę, esančią pas E. B., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis