- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-740-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10099-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- UAB „Danės būstas“
- Atsakovas
- L.
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-740-370/2013
2013 m. balandžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1349-328/2012 pagal ieškovės UAB „Danės būstas“ ieškinį atsakovui L. I. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovo priteisti 702,77 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos iki bylos iškėlimo teisme bei bylinėjimosi išlaidas.
2013-01-21 teisme gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, kuriame prašė civilinę bylą nutraukti ir mažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos misto apylinkės teismas 2013-01-22 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, iš ieškovės priteisė atsakovui 1 500 Lt pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 53 Lt šios sumokėto žyminio mokesčio. Dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai, todėl po parengiamojo posėdžio atsisakė pareikšto ieškinio, nors šie veiksmai galėjo būti atlikti jau pradinėje bylos stadijoje priėmus įsakymą ir atsakovui pareiškus prieštaravimus. Šalys disponuoja lygiomis procesinėmis teisėmis ir turi pareigą dispozityvumo principą realizuoti sąžiningai. Ieškovei nepagrįstai pateikus ieškinį, šis principas buvo pažeistas, todėl iš ieškovės priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti sumažinant atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jog ginčas dėl skolos priteisimo nėra priskirtinas prie sudėtingų – nereikalaujantis specialių teisinių žinių ir ilgo pasiruošimo. Sprendžiant iš advokatės paruošto atsiliepimo į ieškinį yra akivaizdu, jog šio procesinio dokumento apimtis nėra didelė, atsiliepimas nesudėtingas. Advokatės paslaugomis buvo naudotasi tik surašant atsiliepimą į ieškinį. Parengiamajame posėdyje advokatė nedalyvavo, taigi paslaugos nebuvo kompleksinės. Be to, viso šio neilgo proceso metu atsakovas daugiausia savo teises įgyvendino pats. Prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra neadekvati faktiškai suteiktoms paslaugoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-533/2008 pažymėjo, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį. Šiuo atveju, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės atsižvelgiant vien jau į tai, kad prašyta priteisti skola buvo 702,77 Lt, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 500 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai viršija ieškinio sumą – vadinasi, priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos. Ieškovės nuomone, atsakovas pats nesivadovavo ekonomiškumo bei proporcingumo principais, nes jo išlaidos bylinėjimosi procese, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, galėjo būti kur kas mažesnės. Pati ieškovė šio bylinėjimosi proceso metu patyrė ženkliai mažesnes bylinėjimosi išlaidas (tai galima matyti iš bylos medžiagos), kas taip pat suteikia pagrindo manyti, kad atsakovo mokesčiai už jam advokatės suteiktas teisines paslaugas gali būti laikomi nepagrįstu šalies išlaidavimu. Ieškovė nesutinka su argumentu, kad nesąžiningai realizavo dispozityvumo principą. Pripažįsta, kad procesas buvo pradėtas dėl klaidos, tačiau ne dėl nesąžiningų veiksmų. Vos paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas nėra skolingas, teismui nedelsiant pateikė ieškinio atsisakymą. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad minėtas atsisakymas galėjo būti pateiktas ankstesnėse civilinio proceso stadijose. Ieškovė atsisakymo nepateikė anksčiau dėl to, kad jai per klaidą nebuvo žinomos aplinkybės, įtakojusios sprendimą parašyti ieškinio atsisakymą. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas stengėsi ištaisyti klaidą kaip įmanoma greičiau, leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos nuomone, kad ieškovės elgesys buvo nesąžiningas. CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Galimybė atsižvelgti į šalies elgesio tinkamumą numatyta ir kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 str.). Lietuvos privatinėje teisėje nėra įtvirtinto baudimo principo, tačiau teismas siekia nubausti proceso šalį, o ne išspręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas neįsigilino į priežastis lėmusias šią situaciją. Analizuojant maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius Teisingumo ministro rekomendacijose yra pažymėtina, kad šie dydžiai, vadovaujantis bendraisiais teisės principais bei juridinės technikos taisyklėmis, yra viršutinės - maksimalios sumų ribos, dėl to negali būti imami kaip absoliutus formalus kriterijus ir siektinas tikslas. Šie dydžiai konkrečioje byloje negali būti nustatomi formaliai, šiuo atveju būtinas turiningasis aplinkybių vertinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą gali priteisti ir didesnius užmokesčio dydžius, nei nustatyti Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Be to, pagal rekomendaciją iš viso maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma šioje konkrečioje byloje būtų 2 907 Lt, o teismas priteisė tik 1500 Lt, tokiu būdu atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymi, kad turėjo parengti ir pateikti prieštaravimus į ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Net ir pareiškus prieštaravimus, ieškovė nedėjo pastangų patikslinti atsakovui reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir tokiu būdu išvengti bereikalingo bylinėjimosi bei nepagrįstai pareiškė ieškinį. Atsakovas gyvena Klaipėdoje, tačiau darbo reikalais nuolat važinėja po visą Lietuvos teritoriją, todėl susisiekti su advokate jam buvo be galo sudėtinga ir atėmė daug laiko. Atsakovo advokatės buveinė yra Vilniuje, o civilinė byla iškelta Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Todėl atsakovui teisinės konsultacijos dėl pareikšto ieškinio buvo teikiamos Vilniuje, vėliau atsakovas turėjo vykti į Klaipėdą surinkti visus rašytinius įrodymus apie atliktus mokėjimus ieškovui ir juos pristatyti advokatei į Vilnių atsiliepimo į ieškinį parengimui. Be to, atsiliepimo į ieškinį rengimą apsunkino tai, kad ieškovė su ieškiniu nebuvo pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti iš atsakovo skolos dydį, jokių sutarčių, priminimų ir pan. Ieškinyje nurodyta daug teorinio pobūdžio samprotavimų, kuriuos teko analizuoti ir vertinti. Todėl atsiliepimo rengimas susidėjo iš daugelio materialinio ir procesinio pobūdžio aplinkybių analizės, ir tai lėmė normalias advokatės darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinį dokumentą. Vien tai, kad atsiliepimas susideda iš dviejų lapų neįrodo, kad nebuvo patirtos faktinės atsakovo atsikirtimų rengimo išlaidos. Apeliantė visiškai be pagrindo teigia, kad advokatės paslaugomis atsakovas naudojosi tik surašant atsiliepimą į ieškinį. Tai, kad advokatė nedalyvavo parengiamajame posėdyje, nereiškia, kad atsakovui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės, nebuvo konsultuota dėl galimos bylos eigos ar baigties. Atvirkščiai, advokatės nevykimas iš Vilniaus į Klaipėdą tik sutaupė galimas bylinėjimosi išlaidas, o tai atitinka civilinio proceso ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliantė nepagrindė savo teiginių dėl pernelyg didelio ar nepagrįsto išlaidavimo ir neteisingai susiejo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas su prašomos priteisti skolos dydžiu. Nė vienas teisės aktas nenurodo, kad advokatas gali dėti mažiau pastangų ar suteikti mažesnės apimties paslaugų, jeigu pareikšto reikalavimo suma yra maža. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja civilinio proceso lygiateisiškumo principui, kur visų proceso šalių teisės ir pareigos yra lygios nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Lietuvos advokatų etikos kodeksas draudžia advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį susieti su bylos baigtimi ar reiškiamų reikalavimų suma, nes tai reikštų diskriminavimą priklausomai nuo reiškiamo piniginio reikalavimo sumos. Negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovas turėjo patirti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ne daugiau negu patyrė ieškovė. Atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji teisinio santykio šalis. Atsakovas patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą dėl nepagrįstai reiškiamo reikalavimo ir turėjo teisę gintis nuo jo. Netgi parengiamajame teismo posėdyje, kai jau buvo gavusi atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius apmokėjimą už paslaugas, ieškovė nesugebėjo atsisakyti nuo ieškinio ir prašyti teismo nutraukti bylą. Tam buvo paskirtas dar vienas teismo posėdis, į kurį atsakovas vėl turėjo atvykti. Todėl visiškai atmestini apeliantės teiginiai apie jos tinkamą procesinį elgesį, o pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad ieškovo ieškinio atsisakymas galėjo būti pateiktas ankstesnėse civilinio proceso stadijose, yra visiškai teisinga. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė, gavusi prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, vis tiek pareiškė ieškinį. Nors kaip atidus, profesionalus ir rūpestingas juridinis asmuo, galėjo ir privalėjo dar kartą atidžiai patikrinti savo skolininkų bazę ir visus apskaitos duomenis, susijusius su atsakovo skola, ir įsitikinti reiškiamo ieškinio pagrįstumu. Tačiau to nepadarė ir pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovas pagrįstai mano, mano ieškovė nesąžiningai siekė prisiteisti iš atsakovo neegzistuojančią skolą, nes su ieškiniu nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamą priteisti skolą. Ieškinyje surašyti tik bendro pobūdžio, ginčo teisiniam santykiui aktualūs teisiniai argumentai, kurių analizei ir atsikirtimui į juos atsakovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatę. Atsiliepimą į ieškinį atsakovas išsiuntė 2012-10-31. Nežiūrint to, ieškovė atsisakymą nuo ieškinio pateikė tik 2013-01-21, t. y. beveik po trijų mėnesių nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti apeliantės teiginiais, kad ji ieškinio atsisakė vos paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas nėra skolingas. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kada paaiškėjo ir kokios paaiškėjo aplinkybės, apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovas yra vartotojas, silpnoji vartojimo sutarties šalis, todėl būtent apeliantas privalėjo elgtis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai ir nereikšti nepagrįstų reikalavimų, taupyti atsakovo ir teismo laiką ir sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pati ieškovė pripažįsta, kad pareiškė nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau, t. y. atsakovui pareiškus prieštaravimus – nepagrįstą ieškinį. Tarp apeliantės skundo argumentų, kad byla nesudėtinga, ir kad ji elgėsi sąžiningai, nes nedelsiant, paaiškėjus ieškinio nepagrįstumui, atsisakė ieškinio, yra tam tikra prieštara, nes neaišku, kodėl, jei byla nesudėtinga, ieškovė nesugebėjo pati tinkamai įvertinti savo reikalavimų pagrįstumo dar prieš kreipiantis į teismą, kodėl po atsakovo prieštaravimų ji pateikė ieškinį, kodėl nesugebėjo įvertinti savo reikalavimų pagrįstumo atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, o taip pat parengiamajame teismo posėdyje. Apeliantė teigia, kad atsiliepimo į ieškinį surašymas nereikalavo nei specialių teisinių žinių, nei ilgo pasiruošimo, tačiau pati savo reikalavimų pagrįstumą tinkamai įvertino tik po pusmečio (b. l. 84) nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymo (b. l. 2). Aplinkybė, kad atsiliepimas tik dviejų puslapių, yra teisiškai nereikšminga, nes advokato teisinių paslaugų kokybę labiau atspindi procesinio dokumento turinys, o ne forma. Byloje nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad advokatė savo darbą atliko nekokybiškai ar neįdėdama pakankamai pastangų, ką patvirtina ir bylos rezultatas. Apeliantės teiginys, kad advokatės paslaugomis buvo naudotasi tik surašant atsiliepimą į ieškinį, todėl neva priteista už teisines paslaugas suma yra neadekvati faktiškai suteiktoms paslaugoms, niekuo nepagrįstas, paneigiamas atsakovo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 78), paaiškinimais atsiliepime į atskirąjį skundą bei su advokate sudaryta sutartimi (b. l. 80). Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįstai nurodo, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo užmokestis advokatei yra pernelyg didelis, kad būtų vertinamas kaip išlaidavimas. Atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad sumokėtas honoraras sudaro tik pusę maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos. Civiliniame kodekse buvo atsisakyta užmokesčio advokatui tiesioginės sąsajos su ieškinio reikalavimų suma (1964 m. CPK 113 str.), todėl apeliantės argumentavimas savo reikalavimo suma atmestinas. Vadovaujantis priešinga taisykle, bylose su dar mažesnėmis ieškinio sumomis, advokatai turėtų teikti paslaugas už neadekvatų atliktam darbui užmokestį, nes bylos sudėtingumas, teisinių žinių būtinumas, teikiamų paslaugų kiekis priklauso nuo teisinio santykio sudėtingumo, o ne nuo ieškinio sumos. Ieškovė pati teikdama ieškinį privalėjo elgtis atsakingai ir atidžiai, įvertinti galimas pasekmes, taip pat ir riziką pareigos kitai šaliai atlyginti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomonė, kad atsakovo išlaidos bylinėjimosi procese, galėjo būti kur kas mažesnės, yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovui kvalifikuotas teisines paslaugas koks nors advokatas būtų suteikęs už mažesnį užmokestį. Be to, atsakovas pats renkasi advokatą, jo pasirinkimo neprivalo lemti teisinių paslaugų kaina, jam svarbus palankus teisinis rezultatas. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pati ji patyrė žymiai mažesnes išlaidas, nes byloje ji apskritai nesinaudojo advokato teisinėmis paslaugomis, nes kaip juridinis asmuo turėjo galimybę naudotis savo darbuotojų teisininkų pagalba (b. l. 75–77), kuriems ieškovė moka darbo užmokestį, be to, ieškovei atstovavo net du darbuotojai (b. l. 81), pastaroji aplinkybė visiškai nesiderina su apeliantės teiginiais apie atsakovo išlaidavimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos privatinėje teisėje nėra įtvirtinto baudimo principo – CPK 95 straipsnis numato galimybę ieškovui skirti baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, taip pat ir kito byloje dalyvaujančio asmens naudai. Pati apeliantė pripažino, kad pateikė nepagrįstą ieškinį ir dar teigia, kad byla visiškai nesudėtinga, t. y. netiesiogiai pripažįsta, kad ieškinio pagrįstumą įvertinti neturėtų būti sunku. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovės nubaudimo klausimo, o tik vadovaudamasis proceso įstatymo nuostatomis paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti skundžiamos nutarties apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.