- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- AS-403-258-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- D. P., TEO LT
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. P. , TEO LT, AB dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašė:
panaikinti 2006 m. rugsėjo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-311, kuriuo pritarta teritorijos, esančios Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano rengimui;panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1‑1336 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo Lvovo g. 21 A detaliojo plano patvirtinimo” 2 punktą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo Lvovo g. 21 A, detalusis planas ir jo sprendiniai.
Šalies argumentai
Patikslintu skundu pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1366, kuriuo buvo patvirtintas sklypo Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detalusis planas, galiojimą. Prašymą grindė tuo, kad šiai dienai AB „TEO LT”, perėmusiai UAB „Lintel” teises, remiantis patvirtintu detaliuoju planu, gali būti išduotas statybos leidimas, pažeidžiant jo bei kaimyninių butų savininkų interesus, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomu. Tvirtino, kad AB „TEO LT” savo sklype jau yra pradėjusi statybos darbus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1336 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo Lvovo g. 21A detaliojo plano tvirtinimo” galiojimą. Teismas taip pat pašalino iš atsakovų sąrašo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir atsakovu byloje patraukė Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo teritorijoje jau yra prasidėję statybos darbai. Jei būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas ir būtų panaikinti ginčijami sprendimai, taptų labai sudėtingas iki atsakovų sprendimų priėmimo buvusios padėties atkūrimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas nagrinėjamu atveju būtų žymiai žalingesnis materialine ir kitokia prasme padarinys, nei byloje ginčijamo sprendimo laikinas nevykdymas, todėl į šias aplinkybes negalima neatsižvelgti. Taigi, teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1336 galiojimą.
III.
2007 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame tesime gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pasirašytas atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) būtina sąlyga skundo reikalavimo užtikrinimui taikyti – sprendimo vykdymo pasunkėjimas arba negalimumas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti išvadą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos.Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje, nurodė, kad byloje yra duomenų, jog ginčo teritorijoje jau yra prasidėję statybos darbai. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ginčo sklype vykdomus statybos darbus. Pareiškėjo 2007 m. kovo 26 d. patikslintame skunde minimos fotonuotraukos negali būti laikomos leistinais įrodymais, nes neatitinka teismui pateikiamų dokumentų formos reikalavimų, t. y. nenurodyta kada, kurioje vietoje, kas fotografavo, nėra jokių parašų ir kt. Taigi minėtomis fotonuotraukomis negalima vadovautis sprendžiant apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą (statybos darbų vykdymą).Sklype Lvovo g. 21A, Vilniuje vyksta pastatų griovimo darbai. Tačiau tiek iš pareiškėjo 2007 m. kovo 26 d. patikslinto skundo, tiek iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties turinio akivaizdu, jog grėsmę pareiškėjo teisėms gali kelti ne bet kokia, o būtent naujo statinio statyba.Pagrindas pradėti vykdyti naujo statinio statybos darbus yra statybos leidimas. Pareiškėjas 2007 m. kovo 26 d. patikslintame skunde pats pripažįsta, jog statybos leidimas tik gali būti (bet nėra) išduotas, taigi prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Šiuo atveju taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra tikslinga, nes nėra jokios realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Statybos leidimo išdavimo procedūros yra sudėtingos ir trunka ilgai. Nagrinėjamu atveju tokios procedūros nėra prasidėjusios, TEO LT, AB į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statinio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, statybos leidimo nesikreipė, todėl jokios grėsmės pareiškėjo teisėms nėra.Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus. Įvertinus tai, kad ginčo sklype ne tik nevyksta naujo statinio statybos darbai, bet net nėra trečiojo suinteresuoto asmens prašymo išduoti statybos leidimą, darytina išvada, jog teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra.
Tretysis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad palaiko atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą ir jame išdėstytą prašymą. TEO LT, AB pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
Vilniaus apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio, jog ginčas šioje byloje yra susijęs su teritorijų planavimo procedūrų rezultatais, o ne statinio projekto rengimo ir leidimo statybai išdavimo procedūromis. Tik kompetentingoms institucijoms įvertinus ir konstatavus, kad statinio projektas atitinka projektavimo ir statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus, gali būti pradėta statinio statybos leidimo išdavimo procedūra, kuri baigiasi teisės akto - statybos leidimo - priėmimu. Ne teritorijų planavimo, bet būtent šių procedūrų metu yra įvertinamas būsimo pastato atitikimas statybos normatyviniams dokumentams. Be to, net ir išdavus leidimą statyti, atitinkamas sprendimas gali būti skundžiamas teismui bei sustabdytas pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Atitinkamai, darydamas prielaidą, jog kompetentingos institucijos gali išduoti statybos leidimą, neatsižvelgdamos į galimus teisės aktų pažeidimus, pirmosios instancijos teismas faktiškai padarė prielaidą, jog šios institucijos ignoruos teisės aktų reikalavimus ir priims neteisėtą sprendimą. Tačiau tokiai prielaidai bylos medžiagoje nėra nei faktinio, nei teisinio pobūdžio pagrindimo. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog statybos leidimo išdavimo procedūros dar nėra prasidėjusios, kadangi nebaigtos ir statinio projekto rengimo procedūros. Konstatuodamas, jog šiuo metu ginčo teritorijoje jau yra prasidėję statybos darbai, pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas byloje esančius įrodymus. Kaip ir yra nurodyta 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime, pareiškėjo nuotraukose yra užfiksuoti ne pastato statymo, bet jo griovimo darbai, vykdomi leidimo griauti statinį Nr. NS/2/07-0059 pagrindu. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, jog net ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad leidimas statybai ginčo teritorijoje nėra išduotas. Be to, turint omenyje, kad tiek statybos leidimo išdavimo procedūros, tiek ir patys statybų darbai vyksta pakankamai ilgą laiką, akivaizdu, jog neatidėliotino būtinumo skubiai pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – nebuvo. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta remiantis nepagrįstomis prielaidomis, neįvertinus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo realumo.2007 m. kovo 26 d. patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso įvairus nekilnojamas turtas, esantis Kalvarijų g. 20, 22 Vilniuje. Kartu pareiškėjas teigia, jog galimos statybos pablogintų jo ir jo šeimos gyvenamąją aplinką. Nekilnojamojo turto registre esanti informacija patvirtina, jog, prieš paduodant patikslintą skundą, 2007 m. kovo 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas perleido Kalvarijų g. 22, Vilniuje, esantį nekilnojamąjį turtą UAB „Sportas LTU”. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis gyvena ne Kalvarijų, o Architektų gatvėje. Tai, kad jis negyvena Kalvarijų gatvėje, pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde. Kitos informacijos apie patikslinto skundo pateikimo dienai pareiškėjui priklausantį turtą – nėra. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę neįvertinęs tariamai ginamo pareiškėjo intereso realumo bei jo apimties.Pastato statyba negalima neparengus ir nepatvirtinus statinio projekto ir negavus leidimo statyti. Šios procedūros yra numatytos tam, kad būtų užtikrintas statybos normatyvinių reikalavimų laikymasis. Tai reiškia, jog pareiškėjas turės visas galimybes ginti savo tariamai pažeistas teises šių procedūrų metu. Be to, atsižvelgiant į šių procedūrų paskirtį, tikėtina, jog bet kokie nukrypimai nuo teisės aktų reikalavimų (jei tokių būtų) bus nustatyti ir ištaisyti statinio projektavimo ir leidimo statyti išdavimo procedūrų metu. Galiausiai, ieškovas turės teisę apskųsti šių procedūrų rezultatus – pritarimą statinio projektui ir sprendimą išduoti statybos leidimą – teismui. Taigi, galiojantys teisės aktai numato pakankamai tiek įstatyminių, tiek ir privačios iniciatyvos pagrindu taikomų saugiklių, kurių pagrindu galėtų būti užtikrintas teismo sprendimo šioje byloje efektyvus įgyvendinimas. Dėl aukščiau nurodytos priežasties, teismo sprendimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra neproporcingas. Norimą rezultatą buvo (ir yra) galima pasiekti pasinaudojant kitomis, mažiau atsakovo ir TEO LT, AB veiksmus varžančiomis priemonėmis. Pažymėtina, jog pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas faktiškai užkirto kelią procedūrų, skirtų projektavimo ir statybos darbų teisėtumui užtikrinti, įgyvendinimui. Dėl tos pačios priežasties TEO LT, AB negali pradėti projektavimo darbų. Kadangi, kaip buvo minėta, pareiškėjo teises galėtų pažeisti tik galima pastato statyba, nėra pagrindo trukdyti paruošiamųjų darbų, kurie tiesiogiai nesusiję su pastato statyba. Turint omenyje projektavimo darbų tempus bei statybos darbų kainų augimą, teismas privalėjo sudaryti sąlygas atlikti tuos darbus, kurie negalėtų tiesiogiai pažeisti pareiškėjo teisių. Tuo tarpu dėl 2007 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties susiklostė tokia situacija, jog TEO LT, AB kasdien patiria pakankamai didelius nuostolius vien dėl to, jog negali pradėti projektavimo darbų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo D. P. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atskirąjį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo.Juridinis skyrius nurodo, kad teismas savo nutartį priėmė vadovaudamasis neleistinais įrodymais, t. y. į bylą pateiktomis fotonuotraukomis. Minimos fotonuotraukos buvo padarytos aktualiuoju momentu – t. y. prieš pat 2007 m. kovo 26 d. byloje įvykusį teismo posėdį, kas byloje buvo patvirtinta V. P. atstovaujančių asmenų. Visiškai nesuprantama, kodėl Juridinis skyrius šiuos įrodymus prašo pripažinti neleistinais, kadangi tokių duomenų, kuriuos nurodo Juridinis skyrius (nurodymo, kada, kurioje vietoje, kas fotografavo, parašų ant nuotraukų buvimo) kaip įrodymo leistinumo prielaidas, ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis išvis nenumato. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kad statybos vyksta Vilniaus m. savivaldybės administraciniam pastatui kaimyniniame (besiribojančiame) sklype, apelianto atstovams būtų pakakę nuotraukų atitikimu tikrovei įsitikinti pažvelgus pro savo pastato langus. Be to, apeliantai turėjo visas galimybes pateikti teismui nuotraukose užfiksuotas faktines aplinkybes paneigiančius įrodymus, tačiau tokia savo teise nesinaudojo, kas iš esmės reiškia apeliantų sutikimą su nuotraukose užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.Apeliantas visiškai teisus, teigdamas, jog grėsmę tiek pareiškėjo teisėms, tiek teismo sprendimo įvykdymui gali kelti ne bet kokia, o būtent naujo statinio statyba, tačiau yra visiškai neteisus, teigdamas, kad tik faktiniai įrodymai apie jau šiuo metu vykdomas statybas gali būti vienintelė būtinoji prielaida teismui taikyti užtikrinimo priemones. Vadovaujantis tokia logika, teismui nesuteikiama teisė taikyti užtikrinimo priemonę – detaliojo plano galiojimo sustabdymą – iki kol bus išduotas statybos leidimas. Tokia logika visiškai nesuprantamai, įstatyme nenumatytomis apimtimis, riboja tiek teismo teises, tiek ir patį užtikrinimo priemonių institutą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pasisakęs, kad nors detaliojo plano sprendiniai dar nebūna realizuojami, statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti, tačiau, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ėmusis atitinkamų veiksmų, iš esmės jokių kliūčių atlikti šiuos veiksmus nėra nustatyta. Šių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių atsiranda pakankamai reali grėsmė, kad siekiant atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį (ABTĮ 92 straipsnis), jei teismo sprendimu ginčijamas aktas būtų panaikintas, atsiras naujų teisminių ginčų būtinybė, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu būdu, ne faktiniai statybos darbai, o nevaržoma trečiųjų suinteresuotųjų asmenų galimybė tokius darbus pradėti bet kuriuo metu savo nuožiūra, pažeidžiant pareiškėjo interesus, ir yra pagrindinė prielaida taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad statybos leidimo išdavimo procedūros yra sudėtingos ir trunka ilgai. Vadovaujantis teisės aktais, nuo paties pareiškėjo pateiktų dokumentų kokybiškumo priklauso tai, per kiek laiko bus išduotas statybos leidimas. O trumpiausias toks terminas – 10 dienų. Esant tokiomis įstatyminėms nuostatoms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nutyli, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, pagal kurį jis rengtų ginčijamo detaliojo plano sprendinius atitinkančio statinio techninį projektą, akivaizdu, kad nutartis buvo priimta teisėtai ir pagrįstai, adekvačiai susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Dar daugiau, prielaidas teigti, kad techninio projekto rengimo darbai gali būti jau baigti, patvirtina ir kartu su detaliuoju planu pateikta naujo daugiaaukščio statinio vizualizacija, kuri atspindi išbaigtą statinio koncepciją.Nepaisant išdėstytų argumentų, egzistuoja taip pat ir akivaizdūs faktiniai duomenys, kad yra aplinkybės, su kuriomis ir tik kuriomis apeliantas sieja teismo teisę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. aplinkybės, patvirtinančios tai, kad jau yra prasidėję naujo pastato statybos darbai. Šie darbai vykdomi nepaisant netgi to, kad jie yra neteisėti. Šias aplinkybes patvirtina antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat prie jo pridedamas vaizdo ir garso įrašas CD formate.
IV.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybei iki 2007 m. gegužės 18 d. buvo pasiūlyta pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dokumentą, patvirtinantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo E. Vilkicko įgalinimus Vilniaus miesto savivaldybės vardu skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį.
2007 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2005 m. liepos 12 d. įgaliojimas, kuriuo E. Vilkickas įgaliojamas atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir tarybos kolegijos, valdybos ir mero interesams teismuose, įskaitant ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Įgaliojimas galioja iki 2007 m. birželio 30 d. Įgaliojimą pasirašė įgaliojimo išdavimo metu Vilniaus miesto meru buvęs A. Zuokas. Įgaliojime taip pat atskirai aptarta atstovo teisę skųsti teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nėra pagrindo laikyti, kad atskirasis skundas pasirašytas neįgalioto asmens. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasiūlius, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė E. Vilkickui (atskirąjį skundą pasirašiusiam asmeniui) išduotą įgaliojimą, galiojusį atskirojo skundo pasirašymo ir pateikimo teismui metu, kuriame E. Vilkickui suteikiama teisė atstovauti teisme, skųsti teismų nutartis ir sprendimus tiek Vilniaus miesto savivaldybės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-375/2004) paprastai laikomasi nuostatos, kad pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ir pan.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1‑1336 dalį, kuria buvo patvirtintas sklypo Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detalusis planas ir jo sprendiniai. Pareiškėjas mano, kad patvirtintas detalusis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad buvo nesilaikyta tam tikrų procedūrinių taisyklių rengiant šį planą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į atskirąjį skundą patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo tikrai ketina statyti statinį paminėtame sklype, nes jis nurodo, kad ginčijama nutartis trukdo jam pradėti (užbaigti) projektavimo darbus. Taigi, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, tretysis suinteresuotas asmuo pradės (užbaigs) statinio projektavimo ginčo sklype darbus ir, atsižvelgiant į tai, kad jis akcentuoja statybos kainų augimą, tikėtina, sieks pradėti ir statinio statybą ginčo sklype dar neišnagrinėjus šio ginčo teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl paminėtų aplinkybių kyla reali grėsmė, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai gali būti pradėti įgyvendinti ir statybos ginčo sklype gali prasidėti dar iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Juolab, kad pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, yra pagrindas daryti prielaidą, kad ginčo sklype buvo (yra) atliekami tam tikri naujos statybos darbai.
ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes ir nuostatas, sprendžia, kad, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, kadangi vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais (technologiniu ir kt. požiūriais) procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Dėl paminėtų argumentų ir priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, o jos naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjui neužkertamas kelias ginčyti kitus administracinius aktus, kurie bus priimti šioje byloje ginčijamo detaliojo plano pagrindu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra nebūtinas. Visų pirma, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas šioje byloje galėtų sąlygoti papildomų ginčų tarp šalių atsiradimą, nes, tikėtina, kad pareiškėjas ginčytų ir kitus skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius sprendimus. Tai, savo ruožtu, galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą. Todėl yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Antra, pareiškėjas nebūtų tiesioginis statinio ginčo sklypo projektavimo ar leidimo statyti statinį išdavimo procesų dalyvis, todėl yra tikėtina, kad jis nebūtų tiesiogiai informuojamas apie ginčijamo detaliojo plano pagrindu priimtus kitus sprendimus. Tai pareiškėjui galėtų sutrukdyti operatyviai reaguoti į ginčijamo detaliojo plano pagrindu priimtus sprendimus, o, atsižvelgiant į šiuolaikinių statybų tempus, tai gali lemti, kad nemaža statybų dalis būtų baigta dar iki pareiškėjo kreipimosi dėl atitinkamų administracinių aktų panaikinimo ir jų galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakankamai panašiose į šią bylose taip pat sprendė, kad prašomų panaikinti atitinkamų institucijų sprendimų patvirtinti detaliuosius planus galiojimo sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-388/2006, 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-336/2006, 2005 m. rugsėjo 22 d. administracinėje byloje Nr. AS2-405/2005, 2004 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-375/2004).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, pareiškėjui priklauso dalis žemės sklypo, esančio Kalvarijų g. 20, 22, Vilniuje, o pagal pareiškėjo kartu su skundu pateiktus dokumentus, kurių trečiojo suinteresuoto asmens pateikti duomenys nepaneigia, jam taip pat priklauso butas, esantis Kalvarijų g. 20-3, Vilniuje. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, kad nėra informacijos apie patikslinto skundo pateikimo dienai pareiškėjui priklausantį turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.