Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-31 · Administracinė byla Nr. I-1119-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
I-1119-505/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01513-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1119-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui A. P.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 4).

Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2003 m. iki 2012 m. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. Bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius viršijo nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto pareiškėjui atiteko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos buvo nevėdinamos, neturėjo teisės į privatumą, dėl žmonių pertekliaus trūkdavo oro bei tuo pačiu ir sveikata blogėjo. Dažnai buvo reikalinga psichiatro pagalba. Esant blogoms gyvenamosios sąlygoms, pareiškėjui sutriko sveikata ir 2005 m. jam buvo atlikta širdies vožtuvo bei galvos operacijos. Šiuo metu yra 50 proc. nedarbingas bei turi neįgalumą. Po operacijų turi pastoviai vartoti vaistus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 13-16).

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nes nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t.y., kad pataisos namai neužtikrina teisės aktais įtvirtintos ploto normos nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto į administraciją. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos. Būrių, kuriuose atlieka bausmes priskirti drausmės grupei arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti nuteistieji patalpos, atsižvelgiant į įstatymų numatytas izoliuoto laikymo sąlygas, yra įrengtos atskiruose izoliuotuose pastatuose. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Būtina pažymėti, jog pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Sporto aikštelėmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji. Sportavimo laikas neribojamas. LR BVK 117 straipsnis numato, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaidės). Be to, ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-24 nutarimu Nr. 619 patvirtintą Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004-2009 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą buvo remontuojamos pataisos įstaigos gyvenamosios ir buitinės patalpos, keičiami įrenginiai, tvarkoma teritorija ir infrastruktūra, todėl, laikui bėgant, nuteistųjų laikymo sąlygos tik pagerėjo ir tokia tendencija išlieka iki pat modernizavimo plano pabaigos (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006-11-13 valstybinio audito Kalėjimų departamento veiklos audito ataskaita Nr. 2040-10P-25). Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymėta, per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t.y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal pataisos namų direktoriaus numatytą dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis Koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos ar kitų sutrikimų), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, gyvenamosios patalpos, o taip pat ir baudos izoliatorių patalpos yra vėdinamos per langus ir orlaidės. Taigi, pataisos įstaigos patalpų vėdinimo sistema atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl evakuacijos, pažymėtina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012-01-12 įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iš 2-osios valdybos būrių patalpų. Visų burių žmonių evakavimo planai iš 2-osios valdybos patalpų yra pateikti kiekviename būryje. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos sveikatos priežiūros tarnyba turi leidimą-higienos pasą (2011-02-14 Leidimas-higienos pasas Nr. 9-0128(13)) ir vykdomos ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Realizuojant atitinkamas Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987-02-12 priimtų ..Europos kalinimo įstaigų taisykles" ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintas ..Tipines minimalias kalinių režimo taisykles" bei privalomų vykdyti visoms susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms Lietuvos higienos normų NH 76:1999 ir NH 76:2010 reikalavimus, kiekvienais metais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką, kuria remiantis visos gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdų, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytą, administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Tam tikslui jie yra aprūpinti švariu ir Tvarkingu valymo inventoriumi. Direktoriaus įsakymu nuteistajam buvo paskirta gyventi: 2010-07-28 6 būrio, 2 brigadoje (66,29 kv. m / 26 mieg. v. = 2,55 kv. m. gyv. ploto); 2010-12-20 2 būrio, 3 brigadoje (66,68 kv. m / 22 mieg. v. = 3,03 kv. m. gyv. ploto); 2010-12-21 18 būrio, 1 brigadoje (99,16 kv. m / 32 mieg. v. = 3,1 kv. m. gyv. ploto); 2011-12-20 15 būrio, 2 brigadoje (51,82 kv. m / 24 mieg. v. = 2,15 kv. m. gyv. ploto). Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia saugių sąlygų sveikatos būklei. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais veikimu, neveikimu padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos įstaigoje pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių dokumentų, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2012 m. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, dėl ko trūko oro, nebuvo privatumo ir dėl to pablogėjo jo sveikata.

Atsakovo atstovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti trijų metų ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą, laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2003 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2013-10-15 (I t., b.l. 4, 11).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, o gavęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsiliepimą į skundą, kuriame atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė teismui priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2010 m. spalio 14 d. taikytinas ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu, pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas ir analizuotinas pareiškėjo buvimas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 (I t., b.l. 5).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau- BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 p. nustato minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11¹.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta nuteistųjų per tam tikrą laikotarpį nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, nes, kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, tokie duomenys nėra kaupiami. Detali informacija apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų išdėstymo ir nuteistųjų prievolės miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole. Todėl skaičiuojant tenkantį plotą vienam kaliniui buvo preziumuojama, jog visos lovos gyvenamojoje patalpoje buvo užimtos. Tokie skaičiavimai neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, kadangi nuteistieji turi teisę į pasimatymus, o jie vyksta specialiai tam skirtose patalpose, taip pat išvyksta iš gyvenamųjų patalpų kitais tikslais (gydymo ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Gyvenamosios patalpos sąvoka, laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2010-07-28 iki 2010-12-19 buvo paskirtas gyventi 6 būrio 2 brigados patalpoje, 2010-12-20 buvo paskirtas gyventi 2 būrio 3 brigadoje, nuo 2010-12-21 iki 2011-12-20 buvo paskirtas gyventi 18 būrio 1 brigados patalpoje, nuo 2011-12-20 iki 2012-04-19 buvo paskirtas gyventi 15 būrio 2 brigados patalpoje (I t., b.l. 20).

Paskaičiavus pagal atsakovo pateiktus duomenis apie plotus ir miegamųjų vietų skaičių matyti, jog pareiškėjui teko 6 būrio 2 brigadoje – 2,55 kv. m., 2 būrio 3 brigadoje- 3,03 kv. m., 18 būrio 1 brigadoje- 3,1 kv. m., 15 būrio 2 brigadoje- 2,16 kv. m., (II t., b.l. 3-6). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko patalpose, kurių plotas atitinkamai mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

Taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog anksčiau minėtuoju laikotarpiu buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais. Tai patvirtina prie skundo pateikti medicininiai dokumentai (I t., b.l. 22-181). Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti nusiskundimai dėl sveikatos būklės ir gydytojų nustatyti susirgimai, operacijos (Infekcinis endokarditas ir dėl jo mitralinio vožtuvo protezavimas)(I t., b.l.81,122,179), nėra pagrindas teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti būtent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo (Medicininių dokumentų išrašų rekomendacijose nėra nuorodų dėl gyvenamųjų patalpų). Įvertinus tai, kad pareiškėjas įrodymų apie tai, kad nurodyti susirgimai bei padarytos operacijos yra tiesioginė pasekmė to, kad gyveno įvairiu laikotarpiu mažesnėse patalpose nei numato teisės aktai bei į tai, jog pareiškėjas nepateikė ir kitų įrodymų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos būklei, jo kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos buvo nevėdinamos. Šie pareiškėjo skundo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, kadangi gyvenamosios patalpos pataisos namuose yra vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai ir numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte.

Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, bei įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo iš dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių išgyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie neigiami veiksniai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog būtų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Teismas vertina ir tai, jog pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė yra pagrindas pripažinti, kad nuteistieji pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik dienotvarkėje numatytu miego laiku. Be to, būrių, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, bendrojo naudojimo patalpos yra gana didelės (b.l. 17-18), ir tai dalinai kompensuoja gyvenamam plotui skirtą normą vienam asmeniui. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvarkomis unitazams ir vandens prausyklomis, jog ne visos miegamosios vietos yra nuolat užimtos, taip pat yra reikšmingos įvertinant bendrąsias pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas.

Teismas pažymi ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2001-07-24 sprendime (byla Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98) akcentavęs, kad Pravieniškių PN pareiškėjui teko atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto ir juose netrūko nei šviesos, nei oro, be to, pareiškėjas turėjo realią galimybę judėti po visą lokalinį sektorių ir kiemą, ši teisė nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, imperatyviai konstatavo, kad santykinai mažą gyvenamąjį plotą kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų išmatavimai bei suteikta judėjimo laisvė. EŽTT šioje byloje padarė išvadą, kad bendros įkalinimo sąlygos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str. nepažeidė. Spręsdamas klausimą dėl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymą, EŽTT savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. EŽTT taip pat yra imperatyviai pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei, amžiaus bei sveikatos būklės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą” Konvencijos 3 str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sąmoningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu. Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveiktos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir t.t.) šios administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (ABTĮ 57 str.).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, bendrąsias bausmės atlikimo sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma, bei į tai, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė skundais ar prašymais į įstaigos administraciją (bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad dėl skunde nurodytų bausmės atlikimo sąlygų jis į pataisos namų administraciją nesikreipė), neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, o apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl šių argumentų pripažintina, kad nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti dalinai.

Pripažinti, kad nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 buvo pažeista A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjo A. P. skundo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų –atviros kolonijos, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Daina Kukalienė