Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., transporto priemonės savininkui P. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-17 administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai, jog 2016-03-17 apie 9.10 val. A. J. Piktožių g., Gelžinių k., Klaipėdos r., būdamas neblaivus (nustatytas 2,46 promilių girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią P. V., kai A. J. metų eigoje buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Tokiu būdu A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį.

Teismo posėdžio metu A. J. pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog geras pažįstamas P. V. jam paskolino savo automobilį, kad jis galėtų važiuoti į darbą karjere, esantį Klaipėdos rajone. Vakare prie karjero paliko automobilį, o pats tą vakarą viešėjo ir vartojo alkoholį pas draugą, gyvenantį netoli karjero. Ryte, jis pats niekur nevažiavo, kadangi buvo neblaivus, leido vairuoti draugui. Grįžus jam, nusprendė, kad prie karjero palikti automobilį yra nesaugu, todėl sėdo už vairo jis pats ir tikėjosi perstatyti automobilį į draugo kiemą, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Prašė teismo atsižvelgti į tai, jog jo šeimoje sunki padėtis, nes sūnus ir žmona serga sunkiomis ligomis, jis palūžęs psichologiškai, be to, neketino važiuoti automobiliu, tik jį perstatyti už 200 metrų draugo kieme, todėl labai gailisi ir prašo paskirti minimalią baudą.

Transporto priemonės savininkas P. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. J. automobilis remontuojamas, todėl jam ir paskolino savo automobilį kelioms dienoms, kad A. J. galėtų važiuoti iš Klaipėdos į darbą karjeruose Klaipėdos rajone. Pasitikėjo juo ir nemanė, kad A. J. galėtų vairuoti neblaivus ar duoti jo automobilį vairuoti kitiems asmenims. Prašo teismo automobilio nekonfiskuoti.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą be paties A. J. prisipažinimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, įrodo kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai: 2016-03-17 administracinio teisės pažeidimo ROIK: 16056168368, protokolas Nr. 30P-54435703-16, 2016-03-17 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės L. B. tarnybinis pranešimas, foto lentelė, VĮ „Regitra“ informacija, 2016-03-17 pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, neblaivumo patikrinimo Nr. 108 rezultatas, kad A. J. nustatytas 2,46 prom. girtumas, 2016-03-17 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes byloje, pripažįstama, kad A. J. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 p. reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus.

ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi ATPK 130² straipsnis taikomas tais atvejais, kai nustatomas teisės pažeidimų pakartotinumas. Iš byloje esančio išrašo apie A. J. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutarimu A. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., padarymą buvo skirta 1448 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu. 2015-11-23 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi A. J. skundą atmetė ir paliko galioti 2015-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog A. J. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda numatyta ATPK 130² sankcijoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta, jog šio teisės pažeidimo padarymas asmenims užtraukia teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – A. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tokiu būdu keldamas realų pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, ir net gyvybei. Atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Akcentuotina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. tą pačią dieną ne tik sulaikytas kaip pakartotinai vairavęs neblaivus, bet ir po kelių valandų rastas gulintis viešoje vietoje būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Didžioji dalis administracinių teisės pažeidimų padaryti jam esant neblaiviam. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus nustatyta, kad A. J. šešis kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tris kartus baustas už tai, kad buvo neblaivus viešoje vietoje. Aptartos aplinkybės rodo, jog A. J. savo elgesio ir gyvenimo būdo nėra linkęs keisti, jokių išvadų nedaro, toliau sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus ir visiškai ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kiekvieną kartą aiškinantis administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, A. J. nurodo panašias aplinkybes, neva jis nenorėjo padaryti administracinių teisės pažeidimų, yra psichologiškai palūžęs dėl šeimos narių sunkių ligų, tačiau akivaizdu, jog A. J., manipuliuodamas šiomis aplinkybėmis, siekia sušvelninti savo padėtį ir tai sukelia pagrįstų abejonių jo nurodytų aplinkybių patikimumu. Teismo vertinimu A. J. yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET ir anksčiau jam taikytos nuobaudos nebuvo efektyvios. A. J. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl jo padarymo gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog per vienerius metus baustas už KET taisyklių pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Įvertinęs visas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. J. paskyrus ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą artimą sankcijoje numatytam maksimaliam terminui (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda. Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnis numato, kad, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas yra pažeidėjo ar kito asmens nuosavybė.

Vis dėlto šios ATPK nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997-04-08 ir 2012-09-25 nutarimuose pateiktus išaiškinimus dėl konfiskuotinų daiktų bei Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnių nuostatų taikymo nagrinėjant bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Remiantis konstitucine jurisprudencija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nagrinėjant Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatytų teisės pažeidimų bylas, kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-1/2011, 2AT-21-746/2015 ir kt.). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme. Pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, registruotas ne A. J., bet P. V. vardu. Teismo posėdyje apklaustas automobilio savininkas P. V. nurodė, kad kelioms dienoms, kol A. J. automobilis bus remontuojamas, davė naudotis jam savo transporto priemonę, kad šis galėtų vykti į darbą iš Klaipėdos miesto į Klaipėdos rajoną. Paaiškino, jog A. J. buvo blaivus ir perduodamas jam automobilį žinojo, jog A. J. automobiliu važiuos tik į darbą. Nemanė, kad A. J. gali perduoti automobilį vairuoti kažkam kitam arba, kad automobilį vairuos pats neblaivus A. J..

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad P. V. visiškai nėra susijęs su įvykiu ir nežinojo, jog A. J. vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi nežinojo, jog automobilis bus panaudotas pažeidimui daryti, daro išvadą, kad konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, jog skiriant administracinę nuobaudą svarbu, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtumo principus, teismas daro išvadą, kad ginant P. V. nuosavybės teises, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – kitam asmeniui – P. V. priklausančios transporto priemonės, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą adresu Klaipėdos r., Kvietiniai, grąžinti teisėtam savininkui arba jo atstovui. Nutarimo dalį dėl transporto priemonės grąžinimo leisti vykdyti skubiai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.