Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-1468/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2-1468/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1468/2012 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-199-467/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „FF lizingas“ 6 911 101,06 Lt skolą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų kredito įstaigose bei atsakovo turto, esančio pas trečiuosius asmenis, areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011-08-26 nutartimi areštavo nutartyje išvardintą UAB „FF lizingas“ nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „FF lizingas“ pateikė prašymą, kuriuo prašė nagrinėjamą civilinę bylą Nr.2-199-467/2012 nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu arba CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, arba ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Teismui, atmetus prašymus nutraukti bylą arba ieškinį palikti nenagrinėtą arba atsisakius tai daryti be bylos nagrinėjimo iš esmės, prie civilinės bylos Nr.2-199-467/2012 prijungti civilinę bylą Nr.2-24-71/2011.

Atsakovas taip pat atskiru prašymu prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011-08-26 nutartį, nustatant, kad šia nutartimi areštuotas UAB „FF lizingas“ nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas, jei UAB „FF lizingas“ ar už jį turto pirkėjas, lizingo ar išperkamosios nuomos gavėjas sumoka į teismo depozitą 75 procentų parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertės pagal nepriklausomo licencijuoto turto vertintojo naujai, t. y. prieš turto pardavimą, padarytą parduodamo turto rinkos kainos vertinimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės neprieštaravo dėl galimybės šioje byloje užtikrinti būsimo, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą atsakovo įneštu depozitu teismo sąskaitoje, tačiau nesutiko su atsakovo pateikiamu tokios sprendimo užtikrinimo priemonės įgyvendinimo būdu. Ieškovas sutiko, kad būtų pakeistos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vietoje turto arešto įnešta suma į depozitą, bet tik su sąlyga, kad tai bus ne mažesnė kaip 6 911 101,06 Lt suma ir ji bus įnešta prieš panaikinant turto areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė: atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymo dėl bylos nutraukimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu nespręsti be civilinės bylos Nr.2-199-467/2012 nagrinėjimo iš esmės; atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-199-467/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-24-71/2011 sujungimo perduoti nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui; atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, t.y. įstatymas depozito dydį sieja su kreditoriaus reikalaujama priteisti suma (ieškinio dalyku). Ieškovas ieškiniu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-199-467/2012 prašė priteisti iš atsakovo 6 911 101,06 Lt, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokio dydžio sumą įnešė į teismo depozitinę sąskaitą. Priešingai, atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė, kad teismas leistų parduoti areštuotą turtą, sumokėjus ne visą prašomą priteisti sumą, bet 75 procentus arba ¾ parduodamo turto vertės. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo pateikiamas depozito realizavimo ir įgyvendinimo būdas neatitinka CPK 148 straipsnio reikalavimų ir negali būti tenkinamas, nes kitaip būtų pažeista bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,FF lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas neprašė panaikinti areštą ar leisti parduoti areštuotą turtą be atitinkamų lėšų sumokėjimo į teismo depozitą prieš turto pardavimą. Atsakovas prašė pakeisti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiant parduoti areštuotą turto vienetą su sąlyga, kad prieš tai atsakovas ar turto pirkėjas už atsakovą sumokėtų į teismo depozitą 75 proc. parduodamo turto vieneto rinkos vertės dydžio sumą pagal nepriklausomo turto vertintojo vertinimą, daromą prieš turto pardavimą.

2. Atsakovo turtui pritaikytas arešto mastas pažeidžia atsakovo ir jo klientų teises, šalių procesinį lygiateisiškumą, kuris reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, t. y. vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Negali būti pažeisti ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai tiek dėl arešto masto, tiek dėl atsakovo, kaip finansų įstaigos veiklos stabdymo.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

CPK 148 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama.

Nagrinėjamu atveju ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškiniui, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „FF lizingas“ 6 911 101,06 Lt skolą, užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2011-08-26 nutartimi areštavo atsakovui UAB „FF lizingas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011-08-26 nutartį, nustatant, kad šia nutartimi areštuotas UAB „FF lizingas“ nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas, jei UAB „FF lizingas“ ar už jį turto pirkėjas, lizingo ar išperkamosios nuomos gavėjas sumoka į teismo depozitą 75 procentų parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad toks atsakovo pateikiamas depozito realizavimo ir įgyvendinimo būdas neatitinka CPK 148 straipsnio reikalavimų ir negali būti tenkinamas. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui yra apribota disponavimo teisė areštuotu turtu. Todėl turto arešto panaikinimas atsakovo prašomam parduoti turtui ar leidimas sudaryti nurodyto turto išperkamosios nuomos ar lizingo sutartis pažeistų ieškovo interesus ir neužtikrintų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pritaikytas arešto mastas pažeidžia apelianto ir jo klientų teises, šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgdama į ieškovo ieškinio reikalavimus ir galimai palankaus sprendimo įvykdymo galimybę bei pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis lygiateisiškumo bei proporcingumo principai nėra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo tik atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jomis trikdoma atsakovo, kaip finansų įstaigos, veikla ar pažeidžiamos atsakovo klientų teisės.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Donatas Šernas Dalia Vasarienė