Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. D. ir R. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1-997 pareiškėjo prašymo netenkino. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 82 paliko galioti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 1-997.

Nekilnojamojo turto registratoriai savo sprendimuose nurodė, kad nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnis, nei Civilinio kodekso 4.254 straipsnis nenumato juridinio fakto apie laidavimo sutarties ar susitarimo dėl nedisponavimo turimu turtu sudarymą registravimo nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktą, nekilnojamojo turto registre atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus. Pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti notarinės formos. Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad pareiškėjo pateikta laidavimo sutartimi laiduotoja R. D. įsipareigojo atsakyti pareiškėjui už A. D. prievoles, jeigu jis neįvykdys prievolės pagal 2010 m. sausio 25 d. kreditavimo sutartį. Taip pat minėta laiduotoja laidavimo sutartyje įsipareigojo be pareiškėjo rašytinio sutikimo neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti, neįkeisti turimo tam tikro nekilnojamojo turto. Pateiktu susitarimu dėl nedisponavimo turimu nekilnojamuoju turtu kredito gavėjas A. D. įsipareigojo be pareiškėjo rašytinio sutikimo neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti, neįkeisti turimo tam tikro nekilnojamojo turto. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, minėti laiduotojos ir kredito gavėjo įsipareigojimai turi būti notarinės formos, tačiau pareiškėjo pateikta laidavimo sutartis ir susitarimas nėra notarinės formos. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre žymą dėl disponavimo nekilnojamaisiais daiktais apribojimo nėra pagrindo.

Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju ginčas iš esmės kyla dėl to, ar susitarimui dėl nedisponavimo turimu nekilnojamuoju turtu bei laidavimo sutarčiai turi būti taikomas Civilinio kodekso 1.74 straipsnis ir ar šie sandoriai yra sudaryti tinkama forma. Nuo to, kaip teismas vertins šiuos klausimus, kurie yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, priklausys ir byloje ginčijamų viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo vertinimas. Atsižvelgiant į tokį keliamo ginčo pobūdį, jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nors aptariamu atveju byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčas taip pat turi reikšmingų civilinių teisinių aspektų. Ginčo išsprendimas yra susijęs su pareiškėjo nekilnojamojo turto registratoriui pateiktų sutarčių formos vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso normomis. Šiuo atveju, tik išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl sutarčių formos, bus galima spręsti dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutartis, priimta byloje akcinė bendrovė SEB bankas v. valstybės įmonė Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. D. ir R. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys