Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „IRM Connection“ (toliau – ir įmonė). Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo pakeitė ir priteisė ieškovui J. J. iš atsakovės UAB „IRM Connection“ 3 356,10 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 metų gruodžio 6 dienos iki 2017 metų gegužės 15 dienos; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pareiškėjas yra UAB „IRM Connection“ kreditorius, nes ši įmonė nesumoka darbo išmokų, priklausančių pagal darbo sutartį.

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, be to, apie teismo posėdžio datą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

3. Sprendžiant pateiktą pareiškimą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

4. Nagrinėjamu atveju UAB „IRM Connection“ nemokumo procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ir ĮBĮ), tačiau sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas galiojant JANĮ nuostatoms.

5. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

6. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su bendrovės turto verte. Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

7. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

8. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi įpareigojo UAB „IRM Connection“ per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui duomenis, reikšmingus vertinant įmonės finansinę būklę. Kaip jau minėta, procesiniai dokumentai įmonei įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, dokumentai ir atsiliepimas teismui nagrinėjamu atveju nepateikti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).

9. Remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija nustatyta, kad UAB „IRM Connection“ įregistruota 2008 m. kovo 15 d., įmonės deklaruota ir faktiškai vykdoma veikla – miškininkystė ir medienos ruoša; nekilnojamojo turto operacijos; pastatų statyba. Pagal bendrąją taisyklę faktinė bendrovės mokumo būsena turėtų būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 1077- 241/2015). Finansinių atskaitomybių įmonė neteikia nuo 2018 m. Teismo vertinimu, 2017 m. įmonės balansas neatskleidžia UAB „IRM Connection“ turtinės padėties bylos nagrinėjimo metu.

10. Vadovaujantis viešų registrų duomenimis, UAB „IRM Connection“ nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamo turto neturi. SODROS duomenimis nuo 2017 m. balandžio 6 d. įmonėje darbuotojų nėra, socialinio draudimo įsiskolinimų neturi. Teismas neturi duomenų bei įrodymų dėl restruktūrizavimo ir/ar nemokumo bylos iškėlimo įmonei.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad UAB „IRM Connection“ galimai veiklos nevykdo nuo 2017 m. II ketvirčio ir bankroto bylos iškėlimas (nemokumo procesas) būtų optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti įmonės kreditorių interesus. Teismas konstatuoja, kad UAB „IRM Connection“ yra nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių, įmonei nėra keliama restruktūrizavimo ir/ar nemokumo byla, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą (nemokumo procesą), byloje nenustatyta, todėl yra pagrindas iškelti UAB „IRM Connection“ bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Administratoriaus kandidatūrą parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, UAB „IRM Connection“ bankroto administratoriumi skiriama UAB „Reniva“, parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

14. Iškėlus UAB ,,IRM Connection‘‘ bankroto (nemokumo) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis).