Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-30 · Administracinė byla Nr. A-756-519-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-30
Bylos Nr.
A-756-519-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos
Administracinė byla Nr. A756-519/2010Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. J. skundu (b. l. 12-13), patikslintu skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, VDI) 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SD-1075 ir įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją surašyti reikalavimą (protokolą, nutarimą) dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui prašymą perduoti UAB „Nesė“ lošimo skyriaus vadovui jos pareiškimą dėl 2008 m. gruodžio 18 d. pareiškimo atleisti iš darbo savo noru atšaukimo. Į Valstybinę darbo inspekciją kreipėsi todėl, kad darbdavys nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. nepriėmė prašymo atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nors jis buvo pateiktas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pareiškimo padavimo dienos. Valstybinė darbo inspekcija 2009 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. SD-1075 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuodama tuo, jog norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujasi Valstybinė darbo inspekcija, nesuteikia teisės šios institucijos pareigūnams spręsti ginčus, kylančius dėl darbdavio prievartos ir psichologinio spaudimo darbuotojų atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jos prašymo nagrinėjimas priskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A1-40 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.1 punktu bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu. Atsakovas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Nuostatų 23 punktu, nes šiuo atveju nėra ginčo dėl atsisakymo dirbti, motyvuojant, jog negarantuota sauga ir sveikata. Pareiškėja pagrįstai tikėjusi, kad jos prašymas bus įvykdytas, nes pagal Nuostatų 12 punktą darbo inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui yra privalomi. Be to, pagal DK 9 straipsnio 2 dalį Valstybinė darbo inspekcija turėjo galimybę pasinaudoti Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad prieš priimant sprendimą, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys turi būti apklausiami, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalis suteikia teisę priimti sprendimą neapklausus minėtų asmenų, jeigu prašymas patenkinamas iš karto ir sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų arba kai pagal susidariusias aplinkybes sprendimas turi būti priimtas nedelsiant.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 19-21) nurodė, kad pagal Nuostatų 6.1 punktą VDI tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos. Pagal Nuostatų 23 punktą, darbo inspektoriai sprendžia ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Kitų darbo ginčų darbo inspektoriai nenagrinėja. Pareiškėja 2008 m. gruodžio 18 d. prašyme išreiškė pageidavimą, kad VDI atliktų kurjerio ar tarpininko tarp darbdavio ir darbuotojo funkcijas – perduotų darbdaviui pareiškimą. Tokie veiksmai nepriskiriami VDI kompetencijai. Vadovaujantis VDI veiklą reglamentuojančiais norminių teisės aktų – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo, Nuostatų, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių – nuostatomis, VDI pareigūnai nagrinėja skundus, kuomet nurodoma, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, ir prašymus, nesusijusius su pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį juridinį faktą ar atlikti kitus administracinius veiksmus, išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu, pranešant apie VDI veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu, teikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse, atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo pareiškimą dėl prašymo nutraukti darbo sutartį atšaukimo turėjo pateikti ne VDI, o darbdavį atstovaujantiems asmenims. Pokalbio metu įmonės lošimo skyriaus vadovas T. A. pareiškimą nagrinėjančiam pareigūnui paaiškino, kad V. J. 2009 m. gruodžio 18 d. gautą prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį jis pateikė įmonės personalo vadovei R. V., o pastaroji tą pačią dieną persiuntė prašymą faksu įmonės direktorei I. Č. į centrinę įmonės būstinę, esančią Turgaus g. 1/9, Klaipėdoje. T. A. patikino, kad prašymo atšaukti paduotą prašymą jis negavęs nei asmeniškai, nei registruotu laišku. Pareiškėja savo prašyme, pateiktame VDI, taip pat nenurodė, kad ji teikė savo prašymą darbdavio atstovams ir kad prašymą priimti buvo atsisakyta. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad VDI negali reikalauti, kad darbo sutartis būtų nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu (darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

Šalies argumentai

Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė VDI prašymą (b. l. 7, 15). Prašyme pareiškėja paaiškino, kad UAB „Nesė“, kurioje ji dirba, per paskutines 3 savaites buvo atleista apie 10 darbuotojų, buvo reikalaujama rašyti pareiškimus dėl atleidimo iš darbo savo noru. Administracijai reikalaujant, ji 2008 m. gruodžio 18 d. parašė pareiškimą atleisti ją iš darbo nuo 2008 m. gruodžio 31 d. Prašyme pareiškėja išdėstė pageidavimą atšaukti minėtą pareiškimą dėl atleidimo iš darbo vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi bei norą būti atleistai iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, VDI tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Panašiai nustatyta ir Nuostatų 6.1 punkte. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 15 punkte bei Nuostatų 6.17 punkte nustatyta, jog VDI tiria pareiškimus bei skundus VDI kompetencijos klausimais. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad inspektoriai, nustatę darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Pareiškėja 2008 m. gruodžio 18 d. prašyme VDI nurodė tik vieną reikalavimą, t. y. perduoti jos 2008 m. gruodžio 18 d. pareiškimą UAB „Nesė“ lošimo skyriaus vadovui T. A.. Be to, pareiškėja pranešė, kad ji bei kiti darbuotojai buvo verčiami parašyti pareiškimus dėl darbo sutarčių nutraukimo savo iniciatyva grasinant atleisti už darbo drausmės pažeidimus. Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme ir Nuostatuose nėra numatyta VDI pareiga atlikti tarpininko tarp darbdavio ir darbuotojo funkcijas perduodant korespondenciją. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė patenkinti tokį pareiškėjos prašymą paaiškindamas kokiu būdu ji gali perduoti pareiškimą, jei darbdavys jo nepriima – paštu, per antstolius ar notarus. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-312 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 43 punktas bei Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis reikalauja, kad administracinė procedūra būtų baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo procedūros pradžios. Atsakovo atsakymas buvo parengtas per šį terminą, tačiau, atsižvelgiant į DK numatytą 3 dienų terminą pareiškimui dėl darbo sutarties nutraukimo atšaukti, jo gavimo metu pareiškėja jau nebegalėjo pasinaudoti rašte pateikta informacija. Teismas sprendime pažymėjo, kad panaikinti skundžiamą aktą teismas gali tik tada, kai yra nustatomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytos sąlygos – aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas nekompetentingo subjekto ar iš esmės pažeista akto priėmimo procedūra. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingai nei teigia pareiškėja, prašyme nebuvo nurodyta, jog darbdaviui buvo bandyta įteikti prašymą dėl pareiškimo atšaukimo ir šis tokio prašymo nepriėmė. Atsakovas, tirdamas pareiškėjos prašymą, buvo susisiekęs su T. A., kuris paneigė, jog pareiškėja buvo atnešusi pareiškimą. Todėl atsakovui nebuvo pagrindo imtis veiksmų prieš darbdavį. Pareiškėja savo skunde teismui reikalavo įpareigoti atsakovą surašyti reikalavimą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, tačiau tokio klausimo atsakovas nebuvo prašytas tirti. Be to, jeigu pareiškėja laiko, kad ji buvo neteisėtai atleista iš darbo, ji gali kreiptis į teismą vadovaujantis DK 297 straipsnio 1 dalimi. Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nagrinėja teismai, o ne VDI. Tačiau atsakovo pozicija, kad psichologinės prievartos darbo santykiuose taikymo atvejai nepriskiriami VDI kompetencijai, yra nepagrįsta. DK 35 straipsnis numato principus, kuriais remiantis yra įgyvendinamos teisės bei vykdomos pareigos darbo santykiuose. Čia numatyta, kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise. Nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teisės normos, nustatančios elgesio principus, yra tokios pat svarbios, kaip ir konkrečiai nustatančios teisinį reguliavimą. Atsakovas turi pareigą kontroliuoti darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų taikymą. Šiuo atveju principus nustatantys aktai negali būti laikomi išimtimi. Tačiau darbo sutartis su pareiškėja jau yra nutraukta, o darbo sutarties nutraukimo klausimai galėtų būti nagrinėjami tik bendros kompetencijos teisme. Todėl atsakovo įpareigojimas atlikti tyrimą dėl šio punkto negalimas, nes klausimo tyrimas šiuo metu jau nepriklauso atsakovo kompetencijai.

III.

Pareiškėja V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 50-52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2006 m. spalio 23 d. dirbo UAB „Nesė“ Vilniaus lošimo skyriuje. 2008 metų gruodžio mėnesį iš šio skyriaus buvo atleista daug darbuotojų, iš jų – 13 krupjė. Iš kiekvieno atleidžiamo darbuotojo buvo pareikalauta rašyti pareiškimus dėl atleidimo iš darbo savo noru, darbuotojui atsisakant, administracija grasino atleidimu už darbo drausmės pažeidimus. Pareiškėja 2008 m. gruodžio 18 d. taip pat buvo priversta parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, bet tą pačią dieną ji ir dar du krupjė E. C. bei J. B. nusprendė atšaukti savo prašymus dėl atleidimo vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi. Tačiau darbdavio atstovas atsisakė priimti jų pareiškimus dėl prašymų atšaukimo. Tada pareiškėja, E. C. ir J. B. nutarė, kad visus tris pareiškimus pareiškėja nuneš į VDI ir su VDI inspektoriaus pagalba įteiks pareiškimus darbdaviui. VDI pareiškėjos prašymus priėmė ir patikino, kad prašymai bus išnagrinėti ir bus imtasi atitinkamų veiksmų. Tik 2009 m. sausio 17 d. kiekvienas iš jų gavo vienodus sprendimus, kuriuose nurodoma, kad VDI atsisako nagrinėti jų prašymus. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad E. C. ir J. B. 2008 m. gruodžio 18 d. prašymuose tiesiogiai ir konkrečiai yra nurodyta kreipimosi į VDI priežastis, t. y. ta aplinkybė, kad įmonės administracija pažeidžia DK 127 straipsnio 4 dalyje numatytą darbuotojų teisę trijų dienų bėgyje atšaukti savo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Apie tai, kad nagrinėjamu atveju pažeista tokia pati pareiškėjos teisė, pareiškėja pranešė VDI žodžiu, perduodama prašymus. Pareiškėja pabrėžia, kad Prašymų nagrinėjimo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog VDI darbuotojai, nagrinėdami (tirdami) prašymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, taip pat efektyvumo, ekonomiškumo principais. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 21 punkte yra nurodoma, kad atvykę į VDI asmenys prašymus gali pateikti tiek raštu, tiek žodžiu. Priimami tik tokie žodiniai prašymai, kuriuos galima išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens ir VDI interesų. Prireikus asmeniui sudaroma galimybė išdėstyti prašymą raštu. Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad galėjo pasibaigti įstatymuose numatytas prašymų dėl atleidimo atšaukimo terminas, VDI darbuotojai privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų dėl gautų pranešimų apie darbo teisės pažeidimus. Šiuo atveju VDI darbuotojams nereikėjo specialiai atlikti tarpininko funkcijas tarp darbdavio ir darbuotojo perduodant korespondenciją. VDI darbuotojas privalėjo imtis veiksmų darbo teisės pažeidimams pašalinti vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 56.1, 56.2 punktais. Pareiškėja taip pat pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjos prašymo tyrimo metu buvo susisiekęs su darbdavio atstovu, klaidina teismą. Atsakovo telefono pokalbis su darbdaviu įvyko tik 2009 metų kovo mėnesį, kai reikėjo parašyti atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju VDI darbuotojai laiku neatliko jokių įstatymuose numatytų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą (b. l. 55-56) prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos, E. C. ir J. B. prašymai buvo pateikti VDI 2008 m. gruodžio 18 d. (ketvirtadienį) apie 16 val., baigiantis šios institucijos darbo dienai. Inspektavimus atliekančiam darbo inspektoriui prašymas buvo paskirtas kitą dieną. Kadangi tokio pobūdžio prašymai nėra priskiriami prie pranešimų, kuriuos patikrinti ir įvertinti būtina neatidėliotinai (nelegalaus darbo faktai, su darbuotojų sauga ir sveikata susiję norminių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe ir pan.), pareiškėjos prašymo išnagrinėjimas per DK 127 straipsnio 4 dalyje numatytą trijų kalendorinių dienų terminą buvo neįmanomas. Informuoti pareiškėjus apie tai, kad jų prašymai darbdaviui įstatymo nustatytu terminu nebus įteikti, nebuvo galimybių, nes pareiškėjai savo prašymuose nenurodė savo kontaktinių telefonų numerių. Pati pareiškėja nei karto nepasidomėjo, ar jos pareiškimas buvo įteiktas darbdaviui. Atsakovas taip pat pažymi, kad Prašymų nagrinėjimo taisyklių 56.1 punkte numatytas kvietimas darbdavį atstovaujančiam asmeniui turi būti siunčiamas registruotu laišku ir įteikiamas jam pasirašytinai. Kvietime nustatomas pakankamas terminas šiam asmeniui parengti reikalaujamus dokumentus, pasirengti pokalbiui pateiktais klausimais bei užtikrinti savo gynybą. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad VDI pareigūnas vilkino jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie, pareiškėjos nuomone, turėjo būti atlikti per tris kalendorines dienas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. SD-1075, kuriame atsakovas nurodė, kad pareiškėjos V. J. 2008 m. gruodžio 18 d. prašymo nagrinėjimas nepriskirtas jo kompetencijai, pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją surašyti reikalavimą (protokolą, nutarimą) dėl neteisėto jos darbo sutarties nutraukimo.

Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai bei Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentas. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str.). Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas reglamentuoja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis, kurio 15 punktas numato, kad Valstybinė darbo inspekcija tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Valstybinei darbo inspekcijai Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3295/2009, 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–498/2007, 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pareiškėjos 2008 m. gruodžio 18 d. prašymo matyti, jog ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, nurodydama, kad nori atšaukti savo pareiškimą dėl atleidimo iš UAB „Nesė“ savo noru nuo 2008 m. gruodžio 18 d., nes pageidauja, kad ją atleistų iš darbo pagal DK 129 straipsnį ir prašė perduoti jos 2008 m. gruodžio 18 d. pareiškimą UAB „Nesė“ lošimų skyriaus vadovui (b. l. 7). Prašyme ji paaiškino, kad buvusioje darbovietėje UAB „Nesė“ buvo reikalaujama rašyti pareiškimus dėl atleidimo iš darbo savo noru, nes, priešingu atveju, būtų buvusi atleista už darbo drausmės pažeidimą. Atsižvelgiant į šio prašymo pobūdį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo prašymu pareiškėja Valstybinei darbo inspekcijai nurodė tik vieną reikalavimą - perduoti jos pareiškimą buvusiam darbdaviui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Valstybinei darbo inspekcijai nėra priskirti įgaliojimai perduoti darbuotojų prašymus darbdaviams pagal DK 127 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėja savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jos prašymas priskirtinas prie darbo sutarčių pasibaigimo ir savo reikalavimus grindė tuo, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 6.1 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinė atsakomybės taikymo tvarkos. Pažymėtina, kad DK 285 straipsnis, nustato, kad nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo yra apibrėžiamas kaip individualus darbo ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Valstybinei darbo inspekcijai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priiminėti dėl jų sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-878/2010, 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003). Tuo remiantis, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. J. prašymo Valstybinei darbo inspekcijai pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas 2009 m. sausio 4 d. rašte Nr. SD-1075 pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2007 m. gruodžio 18 d. prašymą. Pabrėžtina, kad Valstybinė darbo inspekcija savo 2009 m. sausio 4 d. atsakyme informavo pareiškėją, kad kilus ginčui dėl darbuotojo teisės atšaukti savo prašymą realizavimo, t. y. darbdaviui nepriimant prašymo, darbuotojas turi galimybę prašymą išsiųsti registruotu paštu arba dėl šio dokumento tinkamo įteikimo darbdaviui kreiptis į tokias paslaugas teikiančias institucijas – notarus ar antstolius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcija nepagrįstai nurodė, kad remiantis teisės aktais, prievartos ir psichologinio spaudimo darbuotojams taikymo faktų nagrinėjimas yra nepriskirtas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai (b. l. 6). Remiantis aukščiau pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija apima darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, prevenciją ir kontrolę, todėl darytina išvada, kad į Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas įeina ir bendro pobūdžio klausimų, susijusių su prievarta ir psichologiniu spaudimu darbuotojams, prevencija ir kontrole. Tačiau toks atsakovo išaiškinimas nedaro įtakos atsakovo priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą teisėtumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas 2009 m. sausio 4 d. rašte Nr. SD-1075 pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2007 m. gruodžio 18 d. prašymą.

Antruoju savo skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją, nustatyta tvarka surašyti reikalavimą (protokolą, nutarimą) dėl neteisėto jos darbo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo reikalavimu pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovą, kad jis individualiu aktu pripažintų, kad pareiškėjos atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Konstatuotina, kad toks pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Remiantis DK 285 straipsniu, nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo yra apibrėžiamas kaip individualus darbo ginčas. Kaip jau minėta, Valstybinei darbo inspekcijai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priiminėti dėl jų sprendimus. Pagal DK 286 straipsnį teisė spręsti individualius darbo ginčus yra priskirta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisė pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja su reikalavimu pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (DK 297 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja tokiu galimai pažeistų savo teisių gynimo būdu pasinaudojo (b. l. 26-27).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė