Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas), Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. E. R. iš A. K. priteista 57924 eurų turtinei žalai ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, suvokdamas, kad E. R. yra asmuo, turintis psichikos negalią, žinodamas, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) mieste ir butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) mieste, žinodamas, kad ji nori šiuos abu butus parduoti, žadėdamas už gautus pinigus padėti nusipirkti kitą butą, o likusius pinigus įnešti į jai priklausančią banko sąskaitą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2014 m. liepos 2 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, prieš pasirašant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste pardavimo dokumentus – pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu buto pirkėjui R. B. atsiskaičius už ketinamą pirkti butą, sumokant buto pardavėjai E. R. 102 000 litų, šiuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, prieš pasirašant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste pardavimo dokumentus – pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu buto pirkėjui G. U. atsiskaičius už ketinamą pirkti butą, sumokant buto pardavėjai E. R. 98 000 litų, šiuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, E. R. dėl turimos psichikos negalios, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau nesugebant suprasti apgaulės, pinigų ir vėliau jai neatidavė, kito buto nenupirko, į banko sąskaitą jų neįnešė, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – E. R. priklausančius pinigus – 200 000 litų (57924 Eurų), padarydamas nukentėjusiajai 57924 eurų turtinę žalą.A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.Skunde nuteistasis nurodo, kad kaltu ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme prisipažino tik todėl, kad tikėjosi švelnesnės bausmės ir advokatas jam tai patarė. Nuteistojo teigimu, nėra ir nebuvo jokių konkrečių įrodymų dėl jo nusikalstamos veikos. Nukentėjusiosios psichine negalia nuteistasis taip pat teigia nepasinaudojęs, nes net neįtarė, kad ji tokią turi ir pažymi, kad butų pardavinėti jis nukentėjusiosios neįkalbinėjo. Nuteistasis teigia, kad yra nukentėjusiajai sumokėjęs nemažą dalį pinigų, tačiau negali to įrodyti.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad yra neteistas, tikrai brandaus amžiau, todėl mano, kad atsižvelgus į visas aplinkybes būtų galima jam neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad šių reikalavimų teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino tik tikėdamasis švelnesnės bausmės, nors byloje nėra pakankamai jo kaltės įrodymų. Tačiau sutikti su šiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo, kadangi nuteistojo kaltę patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir nukentėjusiosios E. R., liudytojų R. M., Ž. B., R. B., G. U., E. J., D. G., D. P. ir M. G. parodymai teismo posėdyje, taip pat specialisto (teismo psichiatrijos eksperto) Manto Juodakio paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartys bei 2014 m. liepos 2 d. bei 2014 m. liepos 16 d. paskolos sutartys. Byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis nustatyta, kad A. K., suvokdamas, kad E. R. turi psichikos negalią, organizavo butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pardavimą, šių butų pirkėjams atsiskaičius už perkamą turtą, paėmė pinigus (iš viso 57924 Eur) ir jų E. R. negrąžino ir neįvykdė pažado nupirkti jai kitą butą, o pinigų likutį pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą. Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Šiuo atveju nuteistojo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, pasinaudodamas dideliu nukentėjusiosios patiklumu dėl psichinės sveikatos sutrikimų, paėmė jai priklausančius už parduotus butus gautus pinigus, žadėdamas už juos nupirkti E. R. kitą butą, o likutį – grąžinti, tačiau šių pažadų nevykdė, jo teigimu, investavo į norimą pradėti automobilių remonto verslą, bet pats buvo apgautas ir pinigų neteko. Tai rodo, kad nuteistasis E. R. duoto pažado ir neketino vykdyti, o jo pasirašytos paskolos sutartys, pagal kurias jis neva iš nukentėjusiosios skolinosi 80000 litų, buvo tik apsimestiniai sandoriai ir nepaneigia nuteistojo ketinimų iš E. R. gautų pinigų jai negrąžinti. Nors, kaip teigia skunde, nuteistasis neįkalbinėjo nukentėjusiosios parduoti jai priklausančius butus, tai taipogi nepaneigia jo kaltės dėl panaudotos apgaulės. Byloje yra nustatyta, kad butus norėjo parduoti pati nukentėjusioji, o A. K. pažadėjo jai padėti. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad jis nepasinaudojo nukentėjusiosios negalia, nes neva nežinojo, kad ji tokią turinti. E. R. apklausiama pripažino, kad sandorių sudarymo metu ji buvo labai patikli, išgyveno dėl artimųjų netekties ir buvo gilioje depresijoje. Prieš sudarant sandorius nukentėjusioji su nuteistuoju kurį laiką bendravo, tad nuteistasis galėjo susidaryti įspūdį apie nukentėjusiosios būklę, kuria ir pasinaudojo. Tai, kad A. K. nežinojo tikslios psichikos ligos diagnozės, nepaneigia, kad jis suvokė, jog nukentėjusioji turi psichinių sutrikimų, dėl kurių yra patiklesnė ir lengvai paveikiama. Skunde nuteistasis kelia ir bausmės individualizavimo klausimą, tačiau išsamių argumentų, kodėl jam turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nepateikia. Tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas ir yra, jo teigimu, brandaus amžiaus, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas lengvinančia aplinkybe pripažino A. K. prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjimąsi, tačiau, vertinant apeliacinio skundo argumentus, ši aplinkybė negali būti laikoma tebeegzistuojančia, o tai juo labiau paneigia galimybę lengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Skirdamas bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pobūdis – siekis gauti turtinės naudos pasinaudojant nukentėjusiosios psichine negalia – rodo jo didesnį pavojingumą. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nedirbantis, priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos gydymo įstaigose neregistruotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo A. K. skirti bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu. Šiuo atveju tik mažesnė už sankcijos vidurkį, tačiau reali laisvės atėmimo bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. K., išlaidas sudaro 104,22 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam, išlaidas iš nuteistojo.Byloje taip pat gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajai E. R., išlaidas sudaro 160,15 Eur. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš nuteistojo A. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo A. K. 160,15 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 15 centų) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, išlaidoms padengti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.