- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- AN2-221-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00603-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Mantis Bartis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovo advokato Mančio Barčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-04-14 nutarties, kuria iš dalies tenkintas E. P. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020-08-27 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2020-08-27 nutarimu E. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019-03-10 iki 2019-03-11, (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, ūkiniame pastate bei sodo sklypo teritorijoje, laikė 11 šunų netinkamomis sąlygomis, nesirūpino jų tinkamu šėrimu ir sveikata (šunys buvo neprižiūrėti – dehidratuoti, išsekę nuo bado, neskiepyti, turėjo parazitų, vienam šuniui nustatytas ausies uždegimas), tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktą, 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalį, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-09 įsakymu Nr. A27(1)-3344 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 18, 19, 49.3 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 175 Eur bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. P. pateikė skundą apylinkės teismui.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-04-14 nutartimi E. P. skundas tenkintas iš dalies: iš administracinio kaltinimo pašalinta aplinkybė, jog E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktus ir patikslintas administracinis kaltinimas nurodant, kad E. P. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-03 įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (2018-01-10 redakcija) 18, 19, 53.3 punktus. Kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo išnagrinėta laikantis procesinių nuostatų, kadangi administracinį kaltinimą suformavęs asmuo ir asmuo, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nesutampa, taip pat tai, kad nors administracinio nusižengimo teisena E. P. pradėta nesulaukus skundų dėl prokurorės nutarimo patikslinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimo rezultatų, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog asmuo už tuos pačius veiksmus buvo persekiojimas antrą kartą. Teismas pažymėjo, kad surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog E. P. savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktus, 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, tačiau duomenų, patvirtinančių E. P. vengimą bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ar trukdymą jų darbui, byloje nėra, todėl įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų pažeidimai iš administracinio kaltinimo šalintini. Teismas taip pat nurodė, kad Institucija nutarime nurodė netinkamą Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių redakciją, todėl šį trūkumą ištaisė. Nesutikdamas su priimta nutartimi E. P. atstovas advokatas M.Barčys pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovas advokatas M.Barčys prašo panaikinti Institucijos 2020-08-27 nutarimą bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-04-14 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Institucijai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Nurodo, kad pareigūnas, dalyvavęs protokolo surašyme ir atlikęs kitus tyrimo veiksmus, nepagrįstai priėmė nutarimą, nors tai leidžiančių aplinkybių nebuvo. Pažymi, kad 2019-12-11 Institucijos tyrėjas M.Moisevič kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę perduodamas savivaldybei atlikti tyrimą pagal prokurorės nutarimus, 2020-04-07 atmetė E. P. prašymą atidėti kvietimą atvykti į policijos įstaigą dėl šalyje paskelbto karantino, 2020-04-15 neleido pareiškėjui bei jo atstovui susipažinti su tyrimo medžiaga, 2020-07-03 dalyvavo bylos nagrinėjime kartu su tyrėja R.Kanišauskaite, kuri dalyvavo formaliai, jokių kitų veiksmų neatliko, kadangi bylos žodinį nagrinėjimą vedė, visus veiksmus atliko, su apeliantu ir jo atstovu bendravo būtent tyrėjas M.Moisevič, jis informavo, kad sprendimą priiminės ne jis, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnai. Pažymi, kad tai, jog M.Moisevič neplanavo priiminėti galutinio sprendimo, atsispindi ir pareiškėjui surašyto protokolo baigiamojoje dalyje nurodyta nagrinėjimo data ir vieta (savivaldybė). Nurodo, kad prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo ir jo atstovo užimtumo, tačiau 2020-08-27 tas pats tyrėjas M.Moisevič bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė nutarimą.
3.2. Pažymi, kad, remiantis ANK 615 straipsnio 3 dalimi, tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros, šiuo atveju nuo pat prokurorės nutarimo gavimo tyrėjas M.Moisevič tiesiogiai dalyvavo atliekant administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus ir nors pats protokolo nepasirašė, tačiau tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavo ir šiame procesiniame etape, raštu atsakinėjo į apelianto prašymus, spręsdamas dėl jų pagrįstumo (tyrimo metu priiminėjo faktinius sprendimus), sprendė dėl leidimo susipažinti su tyrimo medžiaga suteikimo, dėl nagrinėjimo atidėjimo ir t.t., todėl manytina, jog pirmosios instancijos teismas formaliai, visiškai nepagrįstai ir neteisingai sutapatino administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą išimtinai su nusižengimo protokolo surašymo momentu, nevertindamas fakto, kad M.Moisevič betarpiškai dalyvavo tyrimo veiksmuose ir priiminėdavo tarpinius procesinius sprendimus, todėl priimti galutinio sprendimo negalėjo. Atstovo teigimu, tyrėjo M.Moisevič bendravimas, elgesys (veiksmai), nusistatymas E. P. atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu buvo neigiamas, todėl jis buvo šališkas, neobjektyvus ir negalėjo nagrinėti administracinio nusižengimo bylos bei priimti galutinį sprendimą.
3.3. Atstovo vertinimu, administracinio nusižengimo teisena pradėta nesilaikant ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad apeliantui iki 2020-07-03 protokolo surašymo tyrėjas nedavė leidimo susipažinti su tyrimo medžiaga. Pažymi, kad protokolas apeliantui surašytas vadovaujantis išimtinai tik prokurorės 2019-12-03 nutarimo pagrindu, jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos administracinio nusižengimo medžiagoje nebuvo, ji nebuvo perduota iki 2020-08-27 apskųsto Institucijos sprendimo priėmimo. Nurodo, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi prejudicinės galios ir vien tik juo vadovaujantis negalima daryti jokių teisiškai reikšmingų išvadų nei dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios, nei dėl kaltinimo suformulavimo bei protokolo surašymo, nei dėl galutinio nutarimo priėmimo, būtina vertinti surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Atstovo teigimu, Institucijos pareigūnai patys neatliko visiškai jokių tyrimo veiksmų ir vadovavosi išimtinai tik prokurorės nutarimais. Nurodo, kad protokolas surašytas nenurodant jokių įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą, todėl apeliantui nebuvo sudarytos sąlygos nuo kaltinimo gintis. Pažymi, kad prokurorės procesiniai sprendimai buvo apskųsti aukštesniajam prokurorui, todėl apylinkės prokuratūra apie tai turėjo informuoti Instituciją. Nurodo, kad apelianto atstovas 2020-08-26 informavo policijos įstaigą, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, prokurorų procesiniai sprendimai yra apskųsti teismui, jie nėra įsiteisėję, todėl administracinė privalo būti nutraukta arba bylos nagrinėjimas atidėtas, tačiau tyrėjas M.Moisevič priimdamas nutarimą šias aplinkybes ignoravo.
3.4. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo padarymo laikas, nuo 2019-03-10 iki 2019-03-11, neatitinka ikiteisminio tyrimo metu tirtos galimai padarytos nusikalstamos veikos laiko, iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje duotų liudytojų parodymų negalima padaryti jokių objektyvių išvadų, kad apelianto tariamai padaryti pažeidimai padaryti būtent 2019-03-10 – 2019-03-11 laikotarpiu. Pažymi, kad asmenys, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo iškviesti liudyti teisme, o institucija bylos nagrinėjimo teisme metu apskritai nedalyvavo ir bylos eiga nesidomėjo, perkeldama įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą organizuoti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad apeliantas savo iniciatyva pateikė rašytinius įrodymus, kad augintinius prižiūrėjo tinkamai, juos visavertiškai bei savalaikiai maitindavo, jais rūpinosi, pastebėjus matomus gyvūno negalavimus pats arba su veterinaro pagalba juos gydydavo, šias aplinkybes patvirtina pateikti vienoje veterinarijos klinikoje išlikę duomenys, apeliantas yra paskiepijęs visus savo augintinius.
3.5. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados prieštarauja ir VŠĮ S. direktorės I.R., kuriai asmeniškai E. P. 2019-03-11 perdavė gyvūnus policijos įstaigai adresuotame rašte pateiktoms išvadoms, jog perduoti gyvūnai „(...) buvo neišsekę, ir neagresyvūs, neturime pagrindo teigti, kad su jais buvo žiauriai elgiamasi. Šeimininkas skambina, teiraujasi dėl šunų likimo“. Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad I.R. pas E. P. prie namų buvo 2019-03-09, o apeliantas kaltinamas nusižengimus padaręs laikotarpiu nuo 2019-03- 10 iki 2019-03-11. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nenurodė, kokiais būtent veiksmais apeliantas pažeidė Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktuose nurodytus reikalavimus suteikti veterinarinę pagalbą, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, laikyti gyvūnus jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos atitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, pakankamai juos šerti ar girdyti, taip pat 6 straipsnio reikalavimus, jog kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
3.6. Atstovo teigimu, bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas nebūtų šėręs jam priklausiusių gyvūnų, ar pašaro kiekis, sudėtis, forma ir pateikimas būtų neatitikę gyvūnų mitybos ir elgesio poreikių, ar būtų gyvūnus šėręs kitokiais, nei jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais, jog gyvūnams prieinamoje nebūtų buvę tinkamo vandens arba jie būtų buvę visai negirdomi. Nurodo, kad nei policijos įstaiga, nei kitos institucijos niekada nebuvo atvykusios pas apeliantą patikrinti gyvūnų laikymo sąlygų apelianto sodo namelio viduje, teismas savo išvadas dėl šių aplinkybių grindė ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, kurie laikytini bendriniais, nepatvirtintais jokia kita patikima objektyvia medžiaga. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas apelianto skundą iš dalies nepasisakė dėl savarankiško apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors tokį prašymą ir įrodymus apeliantas pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismas išlaidas pagrindžiančius dokumentus priėmė ir prijungė prie bylos medžiagos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovo advokato M.Barčio apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu E. P. atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta netinkamai, kadangi ją nagrinėjo ir sprendimą priėmė tas pats asmuo tyrėjas M.Moisevič, teisena pradėta remiantis vien prokurorės nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, papildomai netiriant surinktos medžiagos bei nesutinka su savo atstovaujamojo asmens veiksmų kvalifikavimu, nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų duomenų, kad E. P. netinkamai prižiūrėjo savo augintinius, jų nešėrė, neužtikrino tinkamų sąlygų jų vystymuisi.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir tuos, kuriuos pateikė E. P. ir jo atstovas, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad E. P. laikė šunis netinkamomis sąlygomis, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nebuvo pažeistos ir procesinės teisės normos, administracinio nusižengimo teisena E. P. atžvilgiu buvo pradėta tinkamai, kadangi atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog asmens veiksmai turi administracinio nusižengimo požymių. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą nagrinėjo ne tas pats asmuo, todėl nebuvo pažeistos ir ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-04-14 nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad atstovas nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir bylos nagrinėjimo
8. Apeliaciniu skundu E. P. gynėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta netinkamai, kadangi protokolas apeliantui surašytas vadovaujantis išimtinai tik prokurorės 2019-12-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu, ikiteisminio tyrimo medžiaga vertinama nebuvo. Tokios advokato išvados yra nepagrįstos.
9. Remiantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, jeigu yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorė Valerija Dėdinienė 2019-11-20 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą E. P. atžvilgiu dėl to, kad jis galimai žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl to gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas, nenustačius pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prokurorė 2019-12-03 nutarimu patikslino 2019-11-20 nutarimą ir nurodė, kad visa surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga siųstina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK dėl E. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį. Institucija 2020-07-03 E. P. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis laikė šunis netinkamomis sąlygomis, tinkamai nesirūpinant jų šėrimu ir sveikata. Nors, atstovo vertinimu, kaltinimas E. P. surašytas remiantis tik prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesivadovaujant ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagrindo išvadai, kad prokurorės nutarimas su nurodymu persiųsti surinktus duomenis Institucijai nebuvo įvykdytas, nėra.
11. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas E. P. atžvilgiu buvo atliekamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios būtinieji požymiai yra nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnu arba jo kankinimas bei kilę padariniai – gyvūno mirtis arba suluošinimas, atitinkamai prokurorės nutarime nurodomi surinkti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys šių požymių buvimą. Tuo tarpu asmenį traukiant atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kas šiuo atveju, įvertinus surinktus duomenis ir buvo nustatyta – šunys laikyti netinkamomis sąlygomis, jais tinkamai nesirūpinta, nustatyti sveikatos sutrikimai. Pažymėtina, kad prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, surinkti duomenys bei jų pagrindu priimtos išvados, todėl akivaizdu, jog duomenys, kuriais Institucija vadovavosi konstatuodama ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą buvo paminėti ir prokurorės priimtame procesiniame sprendime, vis dėlto, tai nelaikytina pagrindu teigti, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga atskirai nuo nutarimo tiriama nebuvo.
12. Taip pat atmestini skundo argumentai, susiję su netinkamu administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-07-03 administracinio nusižengimo protokolą priėmė tyrėja R.Kanišauskaitė, o nutarimą – M.Moisevič. Nors E. P. atstovo teigimu, tyrėjas M.Moisevič administracinio nusižengimo byloje atliko procesinius veiksmus, todėl negalėjo priimti galutinio sprendimo – nutarimo, kuriuo asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn, tokio pažeidimo konstatavimui pagrindo nėra.
13. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, t. y. veiksmai, kurie yra laikytini bylos tyrimu – asmenų apklausos, rašytinių parodymų paėmimas, įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūra, parodymo atpažinti atlikimas, akistatų atlikimas, parodymų patikrinimo vietoje atlikimas, eksperimento atlikimas, bylai turinčių reikšmės daiktų ir dokumentų atlikimas, ekspertizės paskyrimas arba kreipimasis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, specialisto paaiškinimų gavimas, pavedimas kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, kreipimasis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad tyrėjas M.Moisevič šioje administracinio nusižengimo byloje atmetė E. P. prašymą atidėti kvietimą atvykti į policijos įstaigą, taip pat prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir susipažinti su bylos medžiaga. Šie priimti sprendimai, apygardos teismo vertinimu, remiantis ANK 593 straipsnio nuostatomis, nelaikytini administracinio nusižengimo bylos tyrimu, todėl M.Moicevič priimti nutarimą patraukiant E. P. administracinėn atsakomybėn galėjo.
14. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog tyrėjas priimdamas skundžiamą nutarimą buvo šališkas ir neobjektyvus. Pažymėtina, kad šališkumas, visų pirma, yra siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu, tuo tarpu ne teismo tvarka bylas nagrinėjančios institucijos bei teismas bylas nagrinėja ir sprendimus jose priima vadovaudamiesi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, pagrįstu byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju duomenų, kad M.Moicevič, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą asmeniškai buvo suinteresuotas bylos baigtimi ar turėjo tendencingą išankstinę nuomonę, nėra, jų nenurodoma ir apeliaciniu skundu. Todėl konstatuotina, kad procesinės nuostatos tiriant šią administracinio nusižengimo bylą ir priimant procesinius sprendimus, pažeistos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl E. P. veiksmų kvalifikavimo
15. Administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį užtraukia pakartotinis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju E. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nevykdė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktų, 6 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimų ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 18, 19, 53.3 punktų reikalavimų – nesuteikė laikomiems gyvūnams reikalingos veterinarinės pagalbos, laikė gyvūnus netinkamomis sąlygomis, nepakankamai juos šėrė ir girdė. Priešingai nei teigia E. P. atstovas, skundžiamoje nutartyje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais (neveikimu) E. P. pažeidė nurodytus su gyvūnų laikymu susijusius reikalavimus.
16. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nurodė tam tikrus duomenis, kurie, jų vertinimu, reiškia netinkamą E. P. elgesį prižiūrint savo gyvūnus. Liudytoja V.K. apklausos metu nurodė, kad jos kaimynas E. P. apie 3 metus laiko uždaręs šunis, gyvūnai yra nemaitinami, nevedžiojami, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, jų aplinka apdergta, pilna fekalijų, ji matė, kad šunys yra žaizdoti (ikiteisminio tyrimo medžiagos 6-7 l.), liudytoja N.M. nurodė, kad atvykus 2019-03-10 į namą matomi apkandžioti, ligoti šunys, aplink namą daug išmatų, nematyti, kad šunys turėtų maisto ar vandens (ikiteisminio tyrimo bylos 9 l.), liudytoja M. B. nurodė, kad jie su kaimynais dažnai pamaitindavo šuniukus, nes jie bėgiodavo neprižiūrimi, išsekę (ikiteisminio tyrimo medžiagos 27 l.). Pažymėtina, kad visi asmenys buvo įspėti dėl galinčios kilti atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai dėl esminių aplinkybių – netvarkingos aplinkos, kurioje gyvena šunys, jų ligotos būklės, maisto, vandens nebuvimo, sutampa, juos patvirtina kiti surinkti duomenys, byloje nėra jokių duomenų, jog asmenys būtų turėję bent kokį pagrindą apkalbėti E. P., todėl teismas neturi pagrindo abejoti parodymų patikimumu.
17. Tai, kad E. P. netinkamai prižiūrėjo savo gyvūnus, pagrindžia ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Iš įvykio vietoje buvusios policijos pareigūnės S.Stanionienės 2019-03-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad apleistame ir negyvenamame name viduje laikomi šunys, jie gyvena savo išmatose, nesimato nei maisto, nei vandens, šunys atrodo sergantys (ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 l.), 2019-03-12 padarytame vaizdo įraše matyti, kad šunys yra išsigandę, atrodo sergantys, aplinka, kurioje jie gyvena, netvarkinga, purvina (ikiteisminio tyrimo medžiagos 79 l.), 2019-09-13 gautame atsakyme iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos, nurodoma, kad 2019-03-11 į kliniką buvo atvežtas šuo, kuris yra labai silpnas, išsekęs, pastatytas ant kojų svirduliuoja, matomi odos pažeidimai, žaizdelės, kailis neblizgus, nušiuręs, šuo baikštus (ikiteisminio tyrimo medžiagos 20-23 l.). Nors E. P. teigimu, jis stengiasi tinkamai prižiūrėti gyvūnus, juos maitina, girdo, veža pas veterinarą, iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad tokios asmens pastangos nėra pakankamos ir įvykio metu nustatytos šunų gyvenimo sąlygos yra gyvūnams kenksmingos. Išanalizavus minėtus duomenis, sugretinus juos tarpusavyje bei įvertinus visų esančių įrodymų kontekste, apygardos teismo vertinimu, jie yra pakankami pagrįsti E. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.
18. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, rėmėsi tik patikrintais ir ištirtais bylos duomenimis, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria jų nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms.
19. Pripažintina, jog skunde pagrįstai nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neaptarė prašomų priteisti proceso išlaidų susijusių su patraukto atsakomybėn asmens teisine gynyba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė nedaro skundžiamos nutarties nei neteisėta nei nepagrįsta, juo labiau, kad šis klausimas galėtų būti išspręstas ir atskira teismo nutartimi (ANK 666 str.). Pasisakant iš esmės dėl šio skundo argumento pažymėtina, jog nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies, tačiau 2020-08-27 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nutarimas buvo patikslintas tik nuorodų į teisės normas dalyje ir iš esmės nebuvo keistas, todėl atlyginti prašomas išlaidas ar jų dalį – pagrindo nėra.
20. Esant aukščiau nurodomoms aplinkybėms, laikytina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį dėl E. P. atstovo skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovo advokato Mančio Barčio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-04-14 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.