Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios V. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, R. L., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi R. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir gydymas pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. S. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pakeisti R. L. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Iš kartu su 2020 m. vasario 27 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo pateiktos 2020 m. vasario 20 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama R. L. pakeisti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu pacientės būklė yra stabili, pagerėjusi. Agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo. Elgesys formaliai teisingas. R. L. lanko užimtumo veiklas, bendrauja su kitomis pacientėmis, vykdo medicinos personalo nurodymus, palaiko ryšius su mama, su ja ketina gyventi ateityje. Jos psichikos būklė sąmoninga. Teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Kontaktas formalus. Mąstymas stokoja nuoseklumo, paralogiškas. Emocijos blankios. Aktyvios psichopatijos nepastebima. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Kritika formali.

9. Taip pat iš Išvados matyti, kad per stebimą laikotarpį agresijos, destruktyvaus elgesio nepastebėta. Nuotaika išsilygino. Atrodo pagal metus, tvarkingos išvaizdos. Pilnai orientuota. Kontaktą palaiko daugiau klausimo – atsakymo ribose. Kalba kiek pakeltu tonu. Teigia, kad su namiškiais susitaikė. Gailisi dėl padarytos veikos. Dėmesį sukaupia, išlaiko trumpai.

10. Iš byloje esančio 2020 m. vasario 7 d. R. L. smurto rizikos įvertinimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos smurto rizika yra vidutinė. Gali didėti, esant ambulatorinio gydymosi režimo nesilaikymui.

11. D. L. apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl R. L. taikomo gydymo pakeitimo į ambulatorinį, nurodė, kad su dukra bendrauja beveik kasdien. Teigė, jog jau po trijų mėnesių gydymosi dukros elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Nebeliko agresyvumo, priešpriešos, R. L. tapo sukalbama. Taip pat įsipareigojo dukrai grįžus namo ja rūpinsis, lydėti į gydymo įstaigas išsirašyti vaistų, stebėti, kad juos laiku išgertų.

12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog R. L. socialinis pavojingumas visuomenei yra ženkliai sumažėjęs ir ji gali būti gydoma ambulatoriškai. Pagrindo abejoti pateiktais įrodymais nėra, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis R. L. buvo taikomas kiek daugiau nei vienerius metus ir kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, šio gydymo metu R. L. būklė iš esmės pagerėjo, tapo stabili. Ji gailisi dėl V. S. atžvilgiu padarytos BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, jos psichikos būklė sąmoninga, agresijos, režimo pažeidimų bei konfliktų nebuvo. R. L. bendrauja su kitomis ligoninėje esančiomis pacientėmis, dalyvauja užimtumo veiklose, palaiko ryšius su mama D. L. su kuria gyvens ir kuri įsipareigojo visapusiškai ja rūpintis. Byloje nėra duomenų, jog R. L. mama D. L. dėl kokių nors priežasčių negalės tinkamai pasirūpinti savo dukra, užtikrinti, jog ji laikytųsi jai paskirto gydymo. Jų nepateikė ir nukentėjusioji V. S.. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad R. L. gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nebetikslingas.

13. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog nukentėjusioji bijo R. L. ir mano, jog ji jos atžvilgiu gali pakartotinai smurtauti ar jai grasinti, nesudaro pagrindo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį bei palikti R. L. gydytis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama kokia priverčiamoji medicinos priemonė tinkamiausiai užtikrins R. L. gydymą, o ne tai, ar jos buvimas ne stacionare suteiks V. S. pakankamą saugumo jausmą.

14. Dėl nukentėjusiosios skundo teiginių susijusių su R. L. brolio neva naudojamu psichologiniu smurtu bei ankščiau R. L. atliktais neteisėtais veiksmais, t. y. buto durų padegimu, grasinimais, V. S. ir jos vaikų atžvilgiu skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, kadangi šiuo atveju yra tikrinamas tik apskųstos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie minėtus teiginius patvirtintų.

15. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiosios V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.