- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2-121-763/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01044-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. K.
- Advokatai
- Violeta Jegorova
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant vertėjai Valentinai Necvetnajai, pareiškėjai M. M., jos atstovei advokato padėjėjai Violetai Jegorovai, suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Z. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą bei pagal suinteresuoto asmens Z. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis be savarankiškų reikalavimų – V. Š., V. Ž., Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija bei Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notare Inga Navickiene ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio T. K. mirties 2002-09-6, priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti, t.y. faktiniu turto valdymu.
Suinteresuotas asmuo Z. K. prašė taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo T. K. mirties 2002-09-06, priėmė jo palikimą, pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėja M. M. paaiškino, kad nuolat dalyvavo savo brolio T. K. šeimos gyvenime. Po jo mirties 2002 m. liko gyventi su jo 4 vaikaičiais, kuriuos jis globojo. Kad po brolio mirties liko gyventi jam priklausančiame name gali paliudyti brolio anūkai, tarp jų ir J. Ž., be to yra Švenčionių rajono potvarkis dėl vaikų globos bei paskyrimo jos globėja, nustatyta jų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaime. Ji ten gyveno po brolio mirties, viską priėmė, tvarkė. Brolis turėjo gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, žemę, į kurią atstatytos nuosavybės teisės. Taip pat turėjo ūkį,-gyvulius, kilnojamuosius daiktus, kurį ji tvarkė ir niekas dėl to jai pretenzijų nereiškė, kol ji nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Dar iki brolio mirties ji padėjo remontuoti namą, kuris nukentėjo nuo gaisro 1997metais, broliui mirus ji baigė namo remontą. Kadangi tame name reikėjo remontuoti krosnį, vandentiekį, ji susitarė Valakampių vaikų kaime, kad jos globojamus vaikus priimtų gyventi. Dabar vaikai jau yra suaugę, kai kurie jau turi savo šeimas. Ir šiuo metu ji su brolio vaikaičiais atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų laikotarpiu, moka už suvartotą elektros energiją. Po brolio mirties ji tvarkė jo kapą, kreipėsi į notarę, bet nebuvo kelių reikalingų dokumentų ir tuo metu Švenčionyse dirbusi notarė Baranauskaitė brolio globos dokumentą bei jos pareiškimą įdėjo į seifą. Susirgęs brolis norėjo parašyti testamentą, tačiau nespėjo. Jis viską norėjo palikti J. Ž.. Ji daug kalbėjo apie tai su juo, nes jos manymu turtą reikėjo padalinti visiems brolio anūkams. Ji privalo pati sutvarkyti turto įteisinimo reikalus, nes savo sūnėnui negali tokių dalykų patikėti. Tai buvo brolio valia, kad ji paimtų raktus bei namų nuosavybės dokumentus. Z. K. po savo tėvo mirties jo namuose negyveno, raktų nuo namų pas ją paprašė tik 2011 metų rudenį, nes neturėjo tuo metu kur gyventi, tai reiškia, kad jis tėvo palikimo nepriėmė. Prašo jos pareiškimą patenkinti, o Z. K.-atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. K. paaiškino, kad jis po tėvo T. K. naudojosi įrankiais ir padargais, šienavo, prižiūrėjo turtą, nes gyveno tame pačiame kaime, tačiau kitame name, už 100 m. nuo tėvo namo, o taip pat padėjo tetai daryti remontą. Po tėvo mirties ten viską žiūrėjo ir tvarkė teta (pareiškėja). Tėvo name negyveno, nes ten gyveno sesers vaikai su teta, o jis pats tuo metu gyveno su kita moterimi. Pastoviai tėvo name pradėjo gyventi pareiškėjai leidus nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. Į notarą nesikreipė, nes galvojo, kad tėvo turtas jam priklauso automatiškai. Kai teta M. M. atvažiuodavo į kaimą, jis tuomet užeidavo į tėvų namus. Prašo tenkinti jo pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų V. Š. paaiškino, M. M. negali pretenduoti į brolio palikimą, nes tai – brolio namas, ir jį turėtų paveldėti brolio vaikai. T. K. pats galėjo turtą padalinti vaikams, juk negalima išvyti iš tėvų namo sūnėno. Ji palaiko sūnėno- Z. K. pusę, nes jie abu priėmė palikimą. Brolis be sūnėno nieko negalėjo padaryti: jis turėjo ūkį, laikė gyvulius, sėjo, pjovė ir viską dirbo. Brolis T. K. buvo vyriausias šeimoje, mirė 64 metų amžiaus. Po 2002 m. brolio mirties nuvažiuodavusi į (duomenys neskelbtini) k., kuriame gyveno sesuo su brolio anūkais kol jų nepaėmė į globos namus. Po to namai buvo uždaryti.
Suinteresuotas asmuo V. Ž. į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylą jai buvo pranešta tinkamai.
Liudytojas V. M. paaiškino, kad proceso šalis pažįsta, suinteresuotas asmuo V. Š. yra jo močiutė, o pareiškėja yra močiutės sesuo. T. K. taip pat pažinojo, jis- močiutės brolis. Prisimena, kad kai buvo mažas, tai jis, močiutė, senelis, jo motina ir teta važiuodavo pas T. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kai mirė močiutės brolis, jam buvo 14 metų. Tame name kažkada gyveno T. vaikai: J., M., tačiau nežino kas liko ten gyventi po T. mirties. Jis nežino kur tuo metu gyveno Z. K. bei kokie buvo santykiai tarp M. M. ir Z. K. po T. K. mirties. Girdėjo, kad ten gyvena M. M. su anūkais, o kada Z. K. persikėlė į savo tėvo T. K. namą taip pat nežino. Namas koks visą laiką buvo toks ir yra: dviejų aukštų, raudonomis plytomis apmūrytas, stogas šiferiu dengtas, balkonas be stiklų,- gana seniai buvo tame kaime, gal prieš keturis metus.
Liudytojas J. Ž. paaiškino, kad jis ir dar trys T. K. dukters vaikai gyveno senelio T. K. namuose, nes vaikų motina- V. Ž. juos paliko, o senelis anūkus globojo, jam padėdavo teta M., dėdė Z., tačiau motina visiškai savo vaikais nesidomėjo. Anksčiau pradėtą daryti remontą, po senelio mirties 2002 m., pabaigė teta, tad jis su savo seserimis, dar kurį laiką-apie metus ten pagyveno ir tada pateko į vaikų globos namus. Pareiškėja gyveno su vaikais senelio namuose ir tvarkė ūkio reikalus: pardavė senelio gyvulius, rūpinosi laidotuvėmis, paminklą pastatė, už elektrą ir telefoną mokėjo. Vaikams dar padėdavo kaimynai, o iš giminaičių išskyrus tetą Mariją daugiau niekas nepadėjo. Senelio palikimas turėtų atitekti anūkams, nes senelis to norėjo ir taip kalbėdavo. Jis pasitiki teta ir yra įsitikinęs, kad ji viskuo pasirūpins tinkamai. Z. K. po senelio mirties gyvenamojo namo raktų neturėjo, nes gyveno su sugyventine kitoje vietoje.
Liudytojas J. V. paaiškino, kad dirba seniūnu, jo darbo vieta- (duomenys neskelbtini) seniūnija, o gyvena Švenčionyse. Prisimena T. K., pažįsta ir Z. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) prie H. K., (duomenys neskelbtini) g-vėje, Alytaus tipo namelyje. Z. K. už pašalpą atidirbinėja seniūnijoje, tai- išgeriantis žmogus. Atsimena, kad tokią pažymą Z. K. išdavė, kadangi ten buvo jo deklaruojama gyvenamoji vieta, ir galvojo, kad jis ten ir gyvena. Jis rėmėsi dokumentais, kad nuo tam tikro laiko Z. K. kartu su tėvu gyveno ir tebegyvena. Šią pažymą paruošė seniūno pavaduotoja J. L., o jis tik perskaitė ir pasirašė. Jis nežino kas po T. K. mirties pardavė likusius gyvulius bei kas mokėjo už komunalines paslaugas.
Liudytoja J. L. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja, o Z. K. yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojas. Pažyma, dėl kurios į seniūniją kreipėsi Z. K., buvo išduota namų ūkio knygos pagrindu. Liudytoja pagalvojo, kad jis nori įregistruoti statinius. Be to ji žinojo, kad jis gyveno kartu su tėvu, Alytaus tipo mūriniame name, netoli seniūnijos. Ji pati gyvena Prienuose, todėl nežino ar Z. K. liko gyventi tame name po tėvo mirties. Ji nežino ar po T. K. mirties Z. K. turėjo raktus nuo tėvo gyvenamojo namo. Neatsimena, kad po T. K. mirties pareiškėja M. M. gyventų tame name ir kas tuos namus prižiūrėjo. Seniūnas priėmė sprendimą ir išdavė antrą pažymą, tačiau tikroji pažyma yra originali, nes antrosios pažymos originalo nėra. Pripažįsta, kad gal ir neteisingai parašyta pažymoje, tikriausiai turėjo būti: iki tėvo mirties gyveno, o vėliau nuo 2011 m. rugsėjo mėn. gyveno tėvui priklausančiame name.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Violeta Jegorova pažymėjo, kad M. M. pareiškimas turi būti tenkinamas, nes byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog ji savo aktyviais veiksmais laiku ir aiškiai išreiškė savo valią priimti brolio turtą ir jį priėmė faktiniu to turto valdymu, o suinteresuoto asmens Z. K. pareiškimą prašo atmesti, nes apie tai, kad mirusiojo sūnus Z. K. priėmė savo tėvo palikimą byloje nėra jokių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos M. M. pareiškimas tenkinamas, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. K. pareiškimas atmetamas.
Byloje siekiama nustatyti juridinį faktą, kuris iš dviejų T. K. įstatyminių įpėdinių Z. K. ar M. M. po T. K. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo būdu. 2002-09-06 mirus T. K. jo sesuo M. M. apsigyveno ir liko gyventi su mirusiojo vaikaičiais jo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r. Pareiškėja naudojasi šiuo namu, jame esančiais daiktais kaip savo asmenine nuosavybe. Šią aplinkybę pagrindžia 2002-09-25 Švenčionių rajono mero potvarkis dėl globėjo ( rūpintojo ) pakeitimo Nr. 232, kuriame nurodyta, kad vaikų (kaip ir globėjos M. M.) gyvenamoji vieta po T. K. mirties ( 2002-09-06) buvo brolio gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r.(b.l.82). Tai, kad būtent M. M., o ne Z. K. mirus T. K. liko gyventi mirusiajam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., naudojosi, valdė ir rūpinosi likusiu turtu kaip savo asmenine nuosavybe paliudijo J. Ž., kuris tuo metu gyveno senelio namuose ir matė kas iš tikrųjų T. K. palikimą priėmė (b.l.146-147). Tą aplinkybę, kad būtent M. M. mirus T. K. liko gyventi mirusiojo name bei naudojosi ir rūpinosi mirusiojo turtu kaip savo asmenine nuosavybe teismo posėdžio metu konstatavo ir pats suinteresuotas asmuo Z. K.(b.l.130-131). M. M. palikimo priėmimas faktinio valdymo būdu pasireiškė tuo, kad pareiškėja likusi gyventi gyvenamajame name naudojosi ir disponavo mirusiojo brolio asmeniniais daiktais: baldais, namų apyvokos daiktais, virtuvės įrankiais, televizoriumi, šaldytuvu. Šiame name laikė ir tebelaiko savo asmeninius daiktus. Būtent pareiškėja M. M. mirus T. K. vykdė atsiskaitymus už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas, juo naudojosi ir eksploatavo. Tokių mokėjimų vykdymą liudija atsiskaitymo knygelė Nr.526134-2, pagal kurią būtent M. M. mokėjo už T. K. gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., tiekiamą ir naudojamą elektros energiją, papildomi mokėjimo kvitai už elektros energiją, 2002-12-03 AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų gavėjo Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo kvitas už naudojamą telefono liniją ir suteiktas paslaugas, kuris buvo apmokėtas pagal 2002-08-01 – 2002-09-30 pateiktą sąskaitą( b.l.32,). Mirus T. K. būtent M. M. asmeniškai baigė gyvenamojo namo remontą. Šią aplinkybę nurodė ne tik pareiškėja, bet jos žodžius patvirtino liudytojas J. Ž., pats pareiškėjas Z. K.. Nustatyta, kad M. M. sprendė dėl likusių gyvulių, tai patvirtino Z. K. ir liudytojas J. Ž.(b.l.130-131, 145-146). Tai, kad M. M. nuolat ir nepertraukiamai rūpinosi namu, jo priežiūra, liudija gyvenamojo namo nuotraukos, kuriose yra užfiksuota gyvenamojo namo būklė, iš kurių matosi, kad namas yra prižiūrėtas, tvarkingas, naudojamas, nėra apleistas, kad M. M. nuolatos atvažiuoja ir būna šiuose namuose, juos prižiūri(b.l.30-31). M. M. asmeniškai rūpinosi brolio laidotuvėmis, mišiomis, savo asmeninėmis lėšomis užsakė ir įrengė mirusiojo atminimui jo mirties metinėms paminklą. Šias aplinkybes liudija į bylą pateikti kasos pajamų kvitai ir sąskaita faktūra(b.l.84-87). Nustatyta, kad būtent M. M. turėjo nuo T. K. gyvenamojo namo raktus, tai patvirtino liudytojas J. Ž. ir pareiškėjas Z. K., kuris pažymėjo, kad iki 2011 m. pabaigos neturėjo tėvo gyvenamojo namo raktų (b.l.130,145-146). Tai, kad pareiškėjas 2011 m. pabaigoje, persikraustant į mirusiojo tėvo gyvenamąjį namą, būtent M. M. prašė leidimo ir sutikimo, tik dar kartą įrodo, kad būtent pareiškėja M. M. turtą valdė, naudojosi ir juo disponavo kaip savininkė, kuriai sutikus, pareiškėjui Z. K. buvo leista apsigyventi ir naudotis šiame name esančiu kambariu ir virtuve. Be to, faktinis turto valdymas iš M. M. pusės pasireiškė ir tuo, kad po T. K. mirties, jos žinioje buvo visi dokumentai, susiję su gyvenamuoju namu, dokumentai, susiję su atkurtomis nuosavybės teisėmis į mišką. Tai įrodo 2009-03-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus raštas adresuotas M. M. (b.l. 26-27). Apie valios priimti palikimą po brolio mirties buvimą liudija ir 2002-09-10 VSDF valdybos VSDFV Švenčionių rajono skyriaus išduoti pažymėjimai, kurie išduoti su tikslu nustatyti likusio turto apimtį po T. K. mirties(b.l.28-29).
Palikimo priėmimas tai įpėdinio ar įpėdinių valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. K. teismui tokių įrodymų nepateikė, nes jo epizodinis žemės ūkio padargų paėmimas naudotis, prie namo esančios žemės pašienavimas, nevertintinas kaip valios priimti palikimą išreiškimas. Juolab, kad po tėvo mirties liko nekilnojamojo turto ir pareiškėjas turėjo galimybę tokią valią išreikšti aktyviais veiksmais (paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui, ar faktiškai tą nekilnojamąjį turtą valdant),t.y. tokiais veiksmais ,kurie nekeltų jokių abejonių dėl įpėdinių valios. Pažymėtina, kad 2008-01-25 Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro rašte dėl T. K. paveldėjimo bylos, nurodyta, kad „Švenčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla po T. K., mirusio 2002-09-06, nebuvo užvesta“, o 2011-11-30 Centrinės hipotekos įstaigos pažymoje „Dėl duomenų pateikimo iš testamentų registro“, nurodyta, kad „Testamentų registre 2011 m. lapkričio 30 d., 15.59 val. duomenimis nėra įregistruotų mirusio T. K. (a.k.(duomenys neskelbtini)) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l.19-20).Iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimų nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Z. K., neturėjo raktų nuo tėvo namų ir beveik dešimtmetį jų nei prašė, nei reikalavo iš savo tetos M. M.. Tai reiškia, kad tuoj po tėvo mirties ir daug metų Z. K., neturėdamas raktų nuo gyvenamojo namo, nevaldė, nesirūpino tėvo palikimu. Be to, Z. K. teismo posėdyje nurodė, kad visus šiuos metus po tėvo mirties niekas jam netrukdė ir nedraudė priimti palikimo. Liudytojas V. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime jis niekuomet negyveno, o kai mirė T. K., jis buvo nepilnametis, 11-13 metų amžiaus, į kaimą su senele Š. buvo atvažiavęs tik porą kartų, jis nežino kas mokėjo mokesčius, kas tuo metu gyveno šiame name, kas naudojosi namu. Visos šios aplinkybės liudija, kad Z. K. savo tėvo palikimo nepriėmė faktinio valdymo būdu per įstatyme numatytą terminą. 2012 m. gegužės mėn.21 d. Tuo pačiu numeriu M21-39 (duomenys neskelbtini) seniūno išduotose pažymose (kurių tekstas yra skirtingas) nurodyta, kad Z. K. gyvena T. K. namuose po jo mirties, tačiau paaiškėjo teisminio proceso metu, kad šią pažymą (ar šias pažymas) parengę ir išdavę seniūnijos darbuotojai, nebuvo informuoti ir nežinojo tų aplinkybių, kurias patvirtino pažymoje ( teisme teigė, kad vadovavosi namų knygos įrašu), todėl šių pažymų turinys vertintinas kritiškai, juolab, kad vienu numeriu ir data dviejų registruotų pažymų turinys yra skirtingas. Nustatydamas turintį juridinę reikšmę faktą, jog M. M. priėmė savo brolio palikimą po jo mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi aukščiau pateiktais įrodymais, LR CK 5.1str.-5.5 str., 5.11 str ., 5.50 str.-5.51 str., o taip pat LR CK 1.5 str. ir 1.93 str.6d. įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK V444 str.2d.8p., 445 str.,448 str. teismas
nusprendė:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., po savo brolio T. K. mirties 2002-09-6, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr.8698-20009-7019, garažą, unikalus Nr.8698-2009-7020, du ūkinius pastatus, unikalūs Nr.8698-2009-7034 ir Nr. 8698-2009-7040 bei 0.6300 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. 8634-0001-0118, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., o taip pat ir kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. K. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.