- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- ATP-29-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02561-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Kristina Serdiukienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-29-719/2013
2013 m. sausio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimu D. A. pripažinta kalta, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
D. A. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2012-11-08 14.30 val. Jakšto g. 6, Panevėžio m., vairuodama automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono, kliudė stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimą dalyje dėl jos pripažinimo kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. ir už šį pažeidimą paskirtų nuobaudų, o likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Apeliantė nurodo, kad padariusi šį pažeidimą neprisipažino, įvykio metu pagalvojo, jog automobilis susiūbavo dėl važiojamosios kelio dalies nelygumų, jokio smūgio nepajuto dėl automobilio salone grojusios muzikos, o tik pastebėjo, kad šoninis veidrodėlis yra nusuktas. Atkreipia dėmesį, jog tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi nepajuto apgadinusi kitą transporto priemonę. Nurodo, kad, jei teismas vis dėl to pripažintų ją kalta, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti piniginės nuobaudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kadangi ji dirba VŠĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, nuvykti į darbą reikalinga transporto priemonė, o be to, ji turi ne tik nuvežti ir pasiimti iš darželio anūkę, bet ir savo nepilnametę dukrą pristatyti į menų mokyklą ir plaukimo treniruotes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio Kelių policijos biuras (toliau – Institucija) prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimą palikti nepakeistą, nes skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuot tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 str. 2 d. yra įtvirtina atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje nustatyta, jog įrodinėjant šiuos administracinius teisės pažeidimus būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, šis asmuo savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisykles ir taip padarė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ar apgadinimą bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykis, kaip nurodoma Kelių eismo taisyklių 3 p., yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šioje byloje D. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant jog ji, vairuodama automobilį nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono, kliudė stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta nei koks eismo įvykis kilo, nei kokio pobūdžio žala buvo padaryta, nei kam ji padaryta. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole yra esminių trūkumų, kliudančių iš esmės išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų, kartu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, nėra aišku, ar D. A. išvis sukėlė eismo įvykį – iš fotonuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos bei T. R. paaiškinimo matyti, jog automobilio „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės pusės sparnas bei užpakalinis bamperis, o automobilio „S. I.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės durys neapgadintos (7 b.l.). Jokių kitų pastarosios transporto priemonės apgadinimų identifikuoti iš byloje esančių duomenų negalima, juo labiau, kad nėra užfiksuota, kokiame aukštyje ir kaip yra išsidėstę transporto priemonės „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1-2, 5-6, 7, 8-10 b.l.). Pastebėtina ir tai, jog D. A. tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog įvykio vakarą pastebėjo tik nusisukusį savo automobilio veidrodėlį, kas rodo, jog nesant užfiksuotų kitų D. A. vairuoto automobilio „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, ji savo veidrodėliu tokių sugadinimų automobiliui „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti negalėjo, kadangi pastarosios transporto priemonės apgadinimai išsidėstę apatinėje automobilio dalyje.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1. P. 328-329.). Taip pat yra nurodęs, kad nustatydami administracinį teisės pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.
Šioje byloje protokolas yra surašytas neišsamiai, nenurodant esminių administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių ir tokių protokolo trūkumų teismas ištaisyti negali.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kurių neištaisius nebuvo galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui tinkamo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos parengimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimą ir grąžinti D. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.