- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-867-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00821-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Kreditorius
- City Servise SE
- Skolininkas
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus City Servise SE atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškimo dėl skolos išieškojimo priėmimo klausimas, civilinėje byloje Nr. eL2-4403-192/2016 pagal kreditoriaus City Servise SE pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius City Service SE kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko R. J. 24,40 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 19 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3,00 Eur žyminio mokesčio. Prašomus priteisti nuostolius kreditorius kildino iš papildomų kreditoriaus veiksmų, susijusius su finansinių ir bei organizacinių priemonių taikymu, siekiant priversti skolininką įvykdyti prievolę – sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi kreditoriaus City Servise SE pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtu ir grąžino jo sumokėtą 3 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, jog kreditorius prašė priteisti iš skolininko 24,40 Eur nuostolių, susijusių su finansinių ir organizacinių priemonių taikymu, siekiant priversti skolininką įvykdyti prievolę. Teismas vertino, kad kreditoriaus prašomos priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su kreditoriaus ūkine-komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta prasme, be to, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, jog pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi negalimas, o įstatymas nenumato galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies reikalavimų, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą, teismas paliko nenagrinėtu (CPK 435 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius City Servose SE prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino ar reiškiamas reikalavimas atitinka pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniu ir formai keliamus reikalavimus bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymi, kad pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
2) Kadangi nuostolių atlyginimo paskirtis – grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį bei vadovaujantis CK 6.265 straipsnio bei CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ginčo atveju, kreditorius pagrįstai teigia, kad patyrė nuostolius ir dėl to visiškai pagrįstai turi teisę reikalauti juos atlyginti. Tuo tarpu, ginčo atveju, pareiškimas dėl teismo įsakymo visiškai atitinka turiniui ir formai keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paliktas nenagrinėtas, kadangi jame pareikštas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 5 dalis numato, kad CPK 435 straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas, nutartimi kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtu. Pažymėtina, kad aiškus pareiškimo nepagrįstumas – tai akivaizdus kreditoriaus reiškiamų reikalavimų neatitikimas egzistuojančioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms pažeistų teisių gynimo būdus ir galimybes. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su kreditoriaus argumentu, kad pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nurodytu aiškiai nepagrįstu pareiškimu pripažintinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, t. y. tikrinant, ar kreditorius tinkamai įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grindė tuo, kad skolininkui geranoriškai neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas paslaugas, kreditorius buvo priverstas imtis papildomų skolos administravimo priemonių, t. y. atlikti papildomus veiksmus, susijusius su finansinių ir organizacinių priemonių taikymu siekiant priversti skolininką įvykdyti prievolę – sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Kreditoriaus nuomone, atlikti papildomi veiksmai sąlygojo 24,20 Eur nuostolius, kuriuos kreditorius prašo priteisti vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 dalies, CK 6.245 straipsnio bei 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Reiškiant reikalavimą pagal CK 6.245-6.249 straipsnį turi būti nurodytos ir pagrįstos skolininko civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jo neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir kreditoriui padarytų nuostolių. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla yra reglamentuojama teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką, įmokų surinkimo ir naudojimo apskaitos tvarkymas, pranešimų patalpų savininkams teikimas yra namo administratoriaus tiesioginės funkcijos. Be to, į išlaidas už prevencinį darbą su skolininkais, ieškinių rengimą ir skolų ieškojimą teismine tvarka, paprastai atsižvelgiama apskaičiuojant administravimo tarifą. Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad kreditoriaus prašomi priteisti nuostoliai priskirtini kasdienei įmonės ūkinei veiklai, todėl prašomos priteisti išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte apibrėžtų protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4402-775/2016 kreditoriui City Servise SE išdavė teismo įsakymą dėl skolos už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo bei eksploatavimo išlaidas iš skolininko R. J. priteisimo. Taigi, kreditorius išlaidas, susijusias su finansinių ir organizacinių priemonių taikymu jau turėjo būti patyręs iki pareiškimo dėl minėto teismo įsakymo išdavimo pateikimo. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar prašomas priteisti išlaidas kreditorius tikrai objektyviai patyrė, ar jos nebuvo įskaičiuotos į bendrą iš skolininko prašomą priteisti skolą.
Apibendrinant tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo palikimas nenagrinėtu kreditoriui neužkerta kelio pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl pareiškimą dėl teismo įsakymo palikus nenagrinėtu, kreditoriui neužkertamas kelias ginti savo interesus teisme.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimą, naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.