Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Donrunas“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta bankroto procesą UAB „Donrunas“ vykdyti ne teismo tvarka (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti UAB „Donrunas“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pažeidus esmines Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditorės, teises. Pareiškėja skundą grindžia tokiais argumentais:

1.1. Nurodo, jog pareiškėja 2023 m. rugsėjo 5 d. gavo UAB „Donrunas“ (toliau – ir Bendrovė) pelno mokesčio avanso deklaraciją, ja Bendrovė deklaravo 545 Eur už 2023 m. (mokėjimo terminas 2023 m. gruodžio 15 d.). 2023 m. lapkričio 15 d. Bendrovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją, ja deklaravo 18 291 Eur PVM sumą už 2023 m. spalio mėnesį (mokėjimo terminas 2023 m. lapkričio 27 d.). Šios prievolės valstybės biudžetui UAB „Donrunas“ vadovui buvo žinomos ir 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu, tačiau pareiškėja pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą negavo.

1.2. Pareiškėja dėl savo finansinio reikalavimo nurodo, kad UAB „Donrunas“ PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2023 m. spalio mėn. UAB „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo dieną žinojo apie deklaruotą PVM sumą už 2023 m. spalio mėnesį ir privalėjo numatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukiamų į apskaitą prievolių sumas. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad Bendrovė, 2023 m. lapkričio 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos duomenimis, nebuvo skolinga pareiškėjai, nepaneigia fakto, kad ji turėjo vykdytiną mokestinę nepriemoką ir jai apie tai buvo neabejotinai žinoma. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu neabejotinai buvo Bendrovės kreditorė.

1.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 20 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams Bendrovė mokestinės nepriemokos neturėjo, tačiau faktiškai įsiskolinimas buvo, t. y. Bendrovė 2023 m. lapkričio 15 d. deklaravo 18 291 Eur nepriemoką už 2023 m. spalio mėnesį. Pažymi, kad bendrovė PVM deklaraciją pateikė likus 5 dienoms iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos. Teisę išieškoti mokestinę nepriemoką Valstybinė mokesčių inspekcija įgijo tik 2023 m. lapkričio 27 d., tačiau akivaizdu, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu buvo Bendrovės kreditore, o Bendrovės vadovas šią informaciją žinojo arba turėjo žinoti.

1.4. Pareiškėja buvo Bendrovės kreditorė, bet apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nebuvo informuota. Pareiškėja Bendrovės 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą gavo 2023 m. lapkričio 22 d. Pažymi, kad, pagal Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžio, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Pareiškėjos vertinimu, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka ir sušauktas kreditorių susirinkimas akivaizdžiai ir neginčijamai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių nemokumo (bankroto) procedūrą ne teismo tvarka, reikalavimams (JANĮ 8 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), todėl skundžiamas Nutarimas, priimtas 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu, turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o pradėtas bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas.

2. Suinteresuoto asmens UAB „Donrunas“ atstovas nemokumo administratorius M. K. pateikė atsiliepimą į skundą. Juo prašo pareiškėjos skundą atmesti dėl visų pareikštų reikalavimų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Nurodo, kad neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindai, kuriais būtų galimas šio skundo patenkinimas, taip pat ir jo nagrinėjimas iš esmės, nes pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami jokiu būdu ir susirinkimo dieną pareiškėja nebuvo UAB „Donrunas“ kreditore ir pati šią aplinkybę pripažįsta.

2.2. Pažymi, jog nemokumo procedūra UAB „Donrunas“ buvo inicijuota 2023 m. spalio 30 d. įmonės kreditoriams įteikiant pasirašytinai pasiūlymus dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Pranešimai buvo siunčiami visiems kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai kilo iš prievolės ir kurių vykdymo terminai buvo suėję ir prievolė nebuvo įvykdyta ir nebuvo ginčijama (JANĮ 4 straipsnio l dalies, 2 punktas, JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) 100 proc. kreditorių, susirinkimo dieną turinčių galiojančią ir vykdytiną, neginčijamą prievolę (kurių įvykdymo terminai jau buvo suėję). Įvykus kreditorių susirinkimui ir surašius protokolą, informacija apie pradėtą neteisminę bankroto procedūrą buvo pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Tiek AVNT sistemoje, tiek VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre ši informacija yra išviešinta ir UAB „Donrunas“ statusas – bankrutuojanti – yra įregistruotas.

2.3. Nurodo, kad visiškai sutinka su pareiškėja, jog per 2023 m. spalio mėn. (t. y. UAB „Donrunas“ vykdant įprastą ūkinę komercinę veiklą) buvo išrašytos 9 PVM sąskaitos faktūros. Tai reiškia, kad UAB „Donrunas“ vykdant ūkinę komercinę veiklą (veiklos vykdymas nebuvo ribotas ar sustabdytas ir negaliojo jokie imperatyvūs draudimai ar ribojimai veiklos vykdymui) ir suteikiant paslaugas klientams bei vykdant pardavimus, buvo vykdomi įstatymų imperatyvai, deklaruojami pardavimai (tiek paslaugų teikimas, tiek pardavimai), tai savo esme yra PVM apmokestinama veikla ir šios veiklos rezultatas buvo deklaruojamas tiek Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – MAĮ), tiek Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Šios vykdytos veiklos rezultatas – pajamos – bus gautos sutarčių su kontrahentais numatytais terminais. Neteisminės nemokumo procedūros pradėjimas šio proceso nestabdo ir nemodifikuoja. Iš esmės, visos šios pajamos (pareiškėjos nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu) bus gautos nemokumo procese ir šiomis lėšomis bus atsiskaitoma su UAB „Donrunas“ kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka ir terminais. Faktą, kad pajamos yra gaunamos ir neabejotinai bus gautos pagal visas pareiškėjos nurodytas 2023 m. spalio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nemokumo procese įrodo išrašas iš bankrutuojančios UAB „Donrunas“ banko sąskaitos, jame matyti, kad sąskaitoje yra sukaupta net 18 222,40 Eur. Vertina, kad būtent veiklos vykdymas, sąskaitų faktūrų išrašymas, PVM deklaracijų pateikimas ir pajamų gavimas (lėšų kaupimas nemokumo sąskaitoje) maksimaliai atitinka tiek UAB „Donrunas“, tiek ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, ir paneigia pareiškėjos argumentą, kad šia nemokumo procedūra yra pažeidžiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės ar teisėti interesai.

2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad spalio mėnesį išrašytų sąskaitų faktūrų pardavimus reikia deklaruoti iki kito mėnesio 25 d. (t. y. lapkričio mėnesio 25 d.), taip pat iki kito mėnesio 25 d. (t. y. lapkričio mėnesio 25 d.) sumokėti pardavimų PVM (PVMĮ 85 straipsnio l dalis, 90 straipsnio l dalis). Iš šio reglamentavimo akivaizdu, kad mokestinė prievolė atsirado tik pateikus deklaraciją (ji buvo pateikta jau po pranešimų kreditoriams išsiuntimo dienos, t. y. pranešimai išsiųsti kreditoriams dar 2023 m. spalio 30 d.), o deklaracija, kurios pagrindu atsiranda prievolė, buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai tik 2023 m. lapkričio 15 d., taigi nemokumo proceso inicijavimo momentu (t. y. 2023 m. spalio 30 d.) Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo kreditorė (pareiškėja tai pripažįsta ir šio fakto neginčija, todėl jis laikytinas įrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis)) ir UAB „Donrunas“ neturėjo įstatymų numatyto imperatyvo apie šią iniciatyvą informuoti pareiškėją.

2.5. Teigia, kad UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkimo dieną objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kokie paslaugų teikėjai ir kokioms sumoms už spalio mėn. yra suteikę paslaugų ir kokio dydžio PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ir pateiktos UAB „Donrunas“ apmokėti (tai iš esmės mažina mokėtino PVM prievolę į biudžetą, nes tai yra laikoma pirkimo PVM), nes susirinkimo dieną net nebuvo suėjęs terminas pateikti iSAF (elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio) rinkmenas (kuriose yra fiksuojamos visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros) (šis terminas sueina kiekvieno mėnesio 20 d. už praėjusį kalendorinį mėn., t. y. už spalio mėnesį terminas sueina tik lapkričio 20 d. 23.59 min. (t. y. jau po susirinkimo)).

2.6. Vertina, kad pareiškėja sutinka, jog neturi ir neturėjo galiojančios teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą teisme, nes jos teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, kadangi tokios teisės iš esmės net neegzistavo. Atsižvelgdama į teisinę doktriną ir teismų praktiką bei vadovaudamasi JANĮ 4 straipsnio l dalies 2 punktu ir 9 straipsnio 2 dalimi, mano, kad kreditorius yra tas, kurio finansinis reikalavimas kyla iš prievolės, kurios vykdymo terminas yra suėjęs, ji nėra įvykdyta ir nėra ginčijama. Taigi 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu dar nebuvo suėjęs terminas deklaruoti PVM ir jį sumokėti, tai pareiškėja tą dieną dar nebuvo kreditore JANĮ prasme, todėl, pranešimas pareiškėjai dėl inicijuojamos nemokumo bylos ir nebuvo siunčiamas.

2.7. Nurodo, kad net jei pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir būtų siųstas, pareiškėja kreditorių susirinkime neturėtų balso teisės, nes objektyviai susirinkimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 20 d., nebuvo kreditore, neturėjo galiojančio reikalavimo ir balsuoti nebūtų galėjusi, nes susirinkime balsuojama turimomis reikalavimo teisėmis (suma), o ne asmeniškai, kai vienas kreditorius turi vieną balsą.

2.8. Teigia, kad nemokumo procesas ne teismo tvarka, priešingai nei nurodo pareiškėja, nepažeis esminių pareiškėjos teisių, o priešingai, šias teises ir teisėtus interesus atitiks.

3. Pareiškėja 2024 m. sausio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (raštą dėl informacijos pateikimo) ir prašo pareiškėjos skundą tenkinti. Juose papildomai nurodo, kad:

3.1. Pareiškėja nesutinka su šiuo UAB „Donrunas“ atstovo teiginiu, kad UAB „Donrunas“ neturėjo įstatymų numatyto imperatyvo apie inicijuojamą neteisminę bankroto procedūrą informuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos. Apie ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka turi būti informuotas kiekvienas skolininko kreditorius, neatsižvelgiant į jo finansinio reikalavimo įmonei dydį. Pareiškėja, remdamasi teismų praktika, teigia, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovė nėra skolinga ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas vyko 2023 m. lapkričio 20 d., o Bendrovė 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė PVM deklaraciją, kuria deklaravo 18 291 Eur PVM sumą už 2023 m. spalio mėnesį, darytina išvada, kad pačiai atsakovei buvo žinoma apie mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl ji turėjo informuoti ir pareiškėją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Tokios pareigos Bendrovė neįvykdė, todėl pareiškėja pagrįstai konstatavo ir pareigos informuoti pareiškėją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka pažeidimą.

3.2. Taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į MAĮ 2 straipsnio 20 ir 25 punktų, CK 6.1 straipsnio ir PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, Bendrovė, 2023 m. spalio mėnesį (nuo 2023 m. spalio 6 d.) išrašydama PVM sąskaitas faktūras, jų išrašymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti PVM sumas už 2023 m. spalio mėnesį, ir privalėjo numatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukiamų į apskaitą prievolių sumas. Taigi, inicijuojant UAB „Donrunas“ nemokumo procedūrą ne teismo tvarka, 2023 m. spalio 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija jau buvo kreditorė, o akivaizdžių duomenų, kad egzistavo didelė tikimybė, jog Bendrovė neturi finansinių įsipareigojimų pareiškėjai, byloje nepateikta, kaip tik, pareiškėjos į bylą pateikti duomenys įrodo priešingai. Kreditinių reikalavimų atsiradimą siedama su terminu deklaruoti PVM ir jį sumokėti Bendrovė neturėjo teisinio pagrindo traktuoti išrašytų sąskaitų faktūrų kaip jokios būsimos mokestinės prievolės nesukuriančių ir nelaikyti pareiškėjos Bendrovės kreditore, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija buvo potenciali atsakovės kreditorė, o jos finansinių reikalavimų tvirtinimas turėjo būti sprendžiamas kreditorių susirinkimo metu JANĮ nustatyta tvarka. Vertina, kad Bendrovė privalėjo informuoti pareiškėją apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą ne teismo tvarka.

3.3. Šiuo atveju kreditoriumi turi būti laikomas kiekvienas asmuo, pagrįstai manantis, kad turi teisę reikalauti iš Bendrovės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus. Siekianti bankrutuoti bendrovė kreditoriumi turi laikyti kiekvieną asmenį, potencialiai galintį jai pareikšti reikalavimus dėl prievolių vykdymo, nepriklausomai nuo finansinio reikalavimo dydžio.

4. Byloje 2024 m. sausio 25 d. gauti suinteresuoto asmens UAB „Donrunas“ atstovo nemokumo administratoriaus M. K. rašytiniai paaiškinimai. Juose papildomai nurodoma, kad:

4.1. UAB „Donrunas“ bankroto procedūrų pradžios metu Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo kreditorė, nes nebuvo suėjęs terminas sumokėti PVM. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017, teismai turėtų atsisakyti pripažinti kreditoriaus statusą, jei nėra įrodymų, kad atsakovas yra skolingas ieškovui.

4.2. Nurodo, kad mokesčio mokėjimo prievolė ir galimas kreditoriaus statusas atsiranda tik pasibaigus mokėjimo terminui. Remiantis teisinės doktrinos analize, mokesčio mokėjimo prievolė yra susijusi su mokėjimo termino pasibaigimu, o ne su sąskaitų faktūrų išrašymo akto momentu.

4.3. Pabrėžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas UAB „Donrunas“ nebuvo neginčijamas tuo metu, kai buvo inicijuojamas nemokumo procesas. Atsižvelgiant į tai, kad PVM deklaracija nebuvo pateikta iki nemokumo procedūros inicijavimo, Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo aiškiai nustatyta kaip kreditorė. Teigia, kad procedūrinių reikalavimų buvo laikomasi, atsižvelgiant į tuo metu žinomą ir neginčijamą informaciją. Pareiškėja nebuvo aiškiai identifikuota kaip kreditorė, atsižvelgiant į tuo metu turimus duomenis. Remiantis JANĮ ir teismų praktika, procedūriniai reikalavimai turi būti vertinami atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ne kiekvienas procedūrinis nukrypimas automatiškai lemia nutarimų neteisėtumą, ypač kai tokių nukrypimų priežastys yra pagrįstos.

4.4. UAB „Donrunas“ pabrėžia, kad mokestinių įsipareigojimų interpretacija, kurią siūlo pareiškėja, yra per plati ir neatspindi realių mokestinių santykių. Mokestinės prievolės įsipareigojimas atsiranda tik po to, kai yra pateikta deklaracija ir pasibaigia mokėjimo terminas, o ne iškart po sąskaitos faktūros išrašymo. Remiantis PVMĮ ir MAĮ, mokestinė prievolė turi būti suprantama kaip aiškiai apibrėžtas ir neginčijamas įsipareigojimas, o ne hipotetinė ar būsima galimybė.

4.5. UAB „Donrunas“ veiksmai buvo pagrįsti teisinio aiškumo principu, nukreipti į teisingumo ir sąžiningumo principų laikymąsi, siekiant užtikrinti visų suinteresuotų šalių interesus, veiksmai buvo būtini ir proporcingi esamai situacijai, buvo nukreipti į ekonominės naudos ir proceso efektyvumo užtikrinimą. Siekiant riboti atsakomybę ir išvengti didesnių finansinių sunkumų, UAB „Donrunas“ sprendimai buvo pagrįsti atsakomybės ribojimo principu. Tai rodo, kad Bendrovė siekė optimalaus sprendimo, mažinant galimą žalą kreditoriams ir pačiai Bendrovei. Vertina, kad UAB „Donrunas“ veiksmai dėl bankroto proceso inicijavimo buvo pagrįsti, teisingi ir proporcingi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. trims UAB „Donrunas“ kreditoriams (S. B., V. S., V. S.) pasirašytinai įteiktas pasiūlymas dėl UAB „Donrunas“ bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, jame pateikta informacija apie 2023 m. lapkričio 20 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir pateikta kreditorių susirinkimo darbotvarkė.

6. Byloje esančio 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkimo protokolo ir kreditorių susirinkimo registracijos sąrašo duomenimis, kreditorių susirinkime raštu balsavo 3 kreditoriai, jų bendra reikalavimų suma sudaro 32 088,90 Eur (100 proc. reikalavimų). 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas (32 088,90 Eur arba 100 proc. visų reikalavimų turinčių kreditorių) nutarimas pradėti UAB „Donrunas“ neteisminę bankroto procedūrą. UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, UAB „Donrunas“ nemokumo administratoriumi paskirtas M. K..

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11–12 straipsnių normose įtvirtinta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka. JANĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Pagal JANĮ 12 straipsnio 3 dalį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.

8. Bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimas yra sudarytas iš kelių etapų: kreditorių informavimo apie tokią galimybę ir kreditorių balsavimo kreditorių susirinkime. Vadovaujantis JANĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

9. Ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau jis gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį JANĮ nustatytai bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms.

10. Remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023).

11. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs JANĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžio, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-578-450/2021 15 ir 18 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑775‑881/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 42 ir 44 punktai).

12. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės, todėl informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas).

13. Pareiškėja teigia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu neabejotinai buvo UAB „Donrunas“ kreditorė, tačiau apie šaukiamą minėtą kreditorių susirinkimą nebuvo informuota, o 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą gavo 2023 m. lapkričio 22 d. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ teigia, kad pareiškėja kreditorių susirinkimo dieną nebuvo įmonės kreditorė, dėl to neturi teisinio subjektiškumo teikti teismui reikalavimą (skundą).

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešimas ar pasiūlymas dėl UAB „Donrunas“ bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo ir informacija apie 2023 m. lapkričio 20 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl UAB „Donrunas“ bankroto vykdymo ne teismo tvarka, nebuvo siųsti ir pareiškėja apie minėtą kreditorių susirinkimą nebuvo informuota. Byloje pateiktas 2023 m. lapkričio 22 d. nemokumo administratoriaus M. K. vardu pareiškėjai išsiųstas elektroninis laiškas patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pranešimas apie neteisminio proceso pradėjimą UAB „Donrunas“ pareiškėjai išsiųstas 2023 m. lapkričio 22 d.

15. Byloje keliamas klausimas, ar laikytasi JANĮ nustatytos imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju esminis ginčo dalykas yra tai, ar pareiškėja nurodytos pareigos aspektu turėjo būti laikoma UAB „Donrunas“ kreditore.

16. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“, remdamasi PVMĮ 85 straipsnio 1 dalimi, PVMĮ 90 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo dieną nebuvo įmonės kreditorė, kadangi spalio mėnesį išrašytų sąskaitų faktūrų pardavimus deklaruoti ir sumokėti pardavimų PVM reikia iki kito mėnesio 25 d. (t. y. lapkričio mėn. 25 d.), o deklaracija buvo pateikta (2023 m. lapkričio 15 d.), t. y. jau po pranešimų kreditoriams išsiuntimo dienos (2023 m. spalio 30 d.), o kreditorių susirinkimo metu dar nebuvo suėjęs terminas deklaruoti PVM ir jį sumokėti. Byloje pareiškėja savo poziciją, kad ji turi reikalavimo teisę į Bendrovę, grindžia argumentais, jog vien tai, kad UAB „Donrunas“, 2023 m. lapkričio 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos duomenimis, nebuvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepaneigia fakto, kad ji turėjo vykdytiną mokestinę nepriemoką, ir jai apie tai buvo neabejotinai žinoma, kadangi, išrašydama PVM sąskaitas faktūras spalio mėnesį, Bendrovė žinojo, jog privalės pateikti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui ir sumokėti apskaičiuotas sumas, taigi 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo dieną žinojo apie deklaruotą PVM sumą už 2023 m. spalio mėnesį ir privalėjo numatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukiamų į apskaitą prievolių sumas.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad, skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), JANĮ neapibrėžta įmonės kreditoriaus samprata. Sistemiškai aiškinant JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, kad skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Nors kiekvienas asmuo, laikantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai; CPK 5 straipsnis), kreditorius teismui turi pateikti pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis yra skolininko kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).

18. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal ĮBĮ nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini nusprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑999-781/2020), taip pat aktualūs sprendžiant klausimą, kokius asmenis atsakovė privalo informuoti siekdama bankroto ne teismo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).

19. Pareiškėja kartu su skundu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenis, kad UAB „Donrunas“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjai pateikė pelno mokesčio avanso deklaraciją, ja Bendrovė deklaravo 545 Eur už 2023 m. (mokėjimo terminas 2023 m. gruodžio 15 d.). Pareiškėja taip pat pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenis apie Bendrovės per 2023 m. spalio mėn. (nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 27 d.) išrašytas 9 PVM sąskaitas faktūras, pagal jų duomenis, PVM suma nurodyta 19 267,18 Eur. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad, UAB „Donrunas“ vykdant įprastą ūkinę komercinę veiklą, per 2023 m. spalio mėn. buvo išrašytos 9 PVM sąskaitos faktūros. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad UAB „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaraciją, ja deklaravo 18 291 Eur PVM sumą už mokestinį laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.

20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.1 straipsnyje nustatyta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

21. PVMĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal PVMĮ 85 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. PVMĮ 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, o kai taikomos šio įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnio nuostatos, mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta atitinkamai iki 115³, 115⁸ ar 115¹³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

22. Pažymėtina, kad pagrindas ir pareiga teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kyla iš įstatymo ir jame numatytos tvarkos bei terminų. Vadovaujantis PVMĮ 85 straipsnio 1 dalimi, terminas pateikti PVM deklaraciją už 2023 m. spalio mėn. suėjo 2023 m. lapkričio 25 d. Tačiau, remiantis PVMĮ 14 straipsnio 1 dalimi, prievolės apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiradimo momentas siejamas su PVMĮ nustatyta tvarka išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, išrašymu. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ neginčija aplinkybės, kad PVM mokestinis laikotarpis buvo kalendorinis mėnuo (PVMĮ 84 straipsnio 1 dalis).

23. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad nagrinėjamu atveju UAB „Donrunas“, 2023 m. spalio mėnesį išrašydama PVM sąskaitas faktūras, akivaizdžiai žinojo, jog privalės pateikti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui ir sumokėti apskaičiuotinas sumas. Paskutinė UAB „Donrunas“ PVM sąskaita faktūra 2023 m. spalio mėnesį išrašyta 2023 m. spalio 27 d. Taigi Bendrovė pranešimų kreditoriams apie 2023 m. lapkričio 20 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka pateikimo dieną – 2023 m. spalio 30 d. – žinojo apie kilusią pareigą (prievolę) pateikti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui ir nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotinas sumas. Atsižvelgiant į PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 1 dalies ir 90 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, UAB „Donrunas“ privalėjo numatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukiamų į apskaitą prievolių sumas.

24. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą teigia, kad UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkimo dieną objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kokie paslaugų teikėjai ir kokioms sumoms už spalio mėnesį yra suteikę paslaugų ir kokio dydžio PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ir pateiktos UAB „Donrunas“ apmokėti, taip iš esmės mažinant mokėtino PVM prievolę į biudžetą, kadangi nebuvo suėjęs iSAF rinkmenos, kurioje fiksuojamos visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros, pateikimo terminas, sueinantis kiekvieno mėnesio 20 d. už praėjusį kalendorinį mėn. Įvertinus byloje esančius duomenis, tokie Bendrovės teiginiai atmestini kaip nagrinėjamu atveju iš esmės nepaneigiantys pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumo. Šuo aspektu, pirma, įvertintina tai, kad nors Bendrovė akcentuoja, jog terminas pateikti iSAF rinkmeną sueina kiekvieno mėnesio 20 d. už praėjusį kalendorinį mėnesį (tai būtų lapkričio 20 d.), o terminas deklaruoti ir sumokėti pardavimų PVM sueina kito mėnesio 25 d. (tai būtų lapkričio 25 d.), tačiau byloje nustatyta, kad UAB „Donrunas“ PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2023 m. lapkričio 15 d., t. y. dar iki nurodytų terminų suėjimo. Antra, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2023 m. lapkričio 15 d. (t. y. iki kreditorių susirinkimo dienos) pateiktoje UAB „Donrunas“ PVM deklaracijoje deklaruota esama 18 291 Eur PVM suma už mokestinį 2023 m. spalio mėnesio laikotarpį. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Donrunas“ nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą ir pagrįstą pagrindą pripažinti, jog UAB „Donrunas“ objektyviai turėjo akivaizdų pagrindą vertinti, jog neturi (neturės) prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti ir sumokėti už mokestinį 2023 m. spalio mėnesio laikotarpį apskaičiuotino PVM (CPK 178 straipsnis).

25. PVMĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas, iki kurio mokesčių mokėtojas privalo pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį bei geranoriškai sumokėti deklaruotas sumas. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ pagrįstai pažymi, kad 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo dieną nebuvo suėjęs deklaruotų PVM mokesčio sumų sumokėjimo terminas, dėl to nebuvo išieškotinos nepriemokos. Tačiau tai, kad UAB „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 20 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos duomenimis, dar nebuvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepaneigia fakto, kad Bendrovė turėjo vykdytiną mokestinę prievolę. Netgi vertinant suinteresuoto asmens UAB „Donrunas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodomus argumentus, kad mokestinė prievolė atsirado tik pateikus deklaraciją (nagrinėjamu atveju 2023 m. lapkričio 15 d.), tai iš esmės vis tiek atitinka pareiškėjos argumentus, kad 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu pareiškėja buvo potenciali Bendrovės kreditorė.

26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 2023 m. spalio 30 d. pranešimuose UAB „Donrunas“ vadovui informuojant kreditorius apie 2023 m. lapkričio 20 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir darbotvarkėje numatant svarstyti klausimą dėl bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimo, UAB „Donrunas“ vadovas akivaizdžiai suprato ir suvokė (negalėjo nesuprasti), kad įstatyme numatytą dieną – 2023 m. lapkričio 25 d. – už mokestinį spalio mėnesio laikotarpį į biudžetą mokėtina visa PVM suma mokesčių administratorei Valstybinei mokesčių inspekcijai nebus sumokėta. Suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes, kad buvo didelė ir reali skolinės prievolės pareiškėjai nebuvimo tikimybė ar tikimybė, jog pareiškėja neturės teisės reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles (CPK 178 straipsnis).

27. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „Donrunas“ prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM mokestį buvo kilusi (egzistavo) jau 2023 m. spalio 30 d., t. y. pranešimų kreditoriams apie 2023 m. lapkričio 20 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka išsiuntimo dieną, todėl UAB „Donrunas“ turėjo vykdytiną mokestinę prievolę, apie tai UAB „Donrunas“ vadovui neabejotinai buvo žinoma. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad UAB „Donrunas“ vadovas 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo dieną žinojo apie įmonės 2023 m. lapkričio 15 d. pateiktoje PVM deklaracijoje deklaruotą PVM sumą (18 291 Eur) už 2023 m. spalio mėnesį. Darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamo kreditorių susirinkimo Nutarimo priėmimo dieną turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę. Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad vien tai, jog UAB „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 20 d., Mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos duomenimis, nebuvo skolinga pareiškėjai, nepaneigia fakto, kad ji nagrinėjamu atveju turėjo vykdytiną mokestinę prievolę ir jai apie tai buvo neabejotinai žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens UAB „Donrunas“ teiginiai, kad pareiškėja ir 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu nebuvo kreditorė ir neturėjo galiojančio reikalavimo, atmestini.

28. Akcentuotina, kad juridiniam asmeniui nustatytas reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžio, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą. Pažymėtina, kad JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti reikiama kreditorių reikalavimų sumos vertinė išraiška (t. y. ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną). Šiuo atveju 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkime raštu balsavusių 3 kreditorių nurodyta bendra reikalavimų suma sudarė 32 088,90 Eur, o pareiškėjos nurodoma UAB „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 15 d. deklaruota PVM nepriemoka sudaro 18 291 Eur. Be to, kaip minėta anksčiau, vadovaujantis JANĮ 12 straipsnio 3 dalimi, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. Taigi, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikytinos ir JANĮ 94 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kaip nepagrįsti atmestini suinteresuoto asmens UAB „Donrunas“ argumentai, kad Nutarimo priėmimu, neinformavus pareiškėjos, jokiu būdu nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.

29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu, kurio metu priimtas ginčijamas Nutarimas, buvo UAB „Donrunas“ (potenciali) kreditorė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, jog pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija buvo (yra) UAB „Donrunas“ kreditorė, todėl ji turėjo būti informuota apie 2023 m. lapkričio 20 d. vyksiantį UAB „Donrunas“ kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į tai, kad būtent juridiniam asmeniui įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga informuoti visus kreditorius apie inicijuojamą neteisminę bankroto procedūrą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Donrunas“ įrodymų apie pareiškėjos (kreditorės) informavimą dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo nepateikė.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad imperatyvūs JANĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies procedūriniai reikalavimai iškeliant įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius nebuvo išlaikyti, UAB „Donrunas“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota pažeidžiant imperatyviąsias JANĮ nuostatas, todėl pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundas dėl UAB „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo Nutarimo panaikinimo tenkinamas, skundžiamas Nutarimas panaikinamas ir UAB „Donrunas“ bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka, nutraukiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėja nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Donrunas“ 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta uždarosios akcinės bendrovės „Donrunas“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ir nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Donrunas“ bankroto procesą ne teismo tvarka.