Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2000 m. lapkričio 23 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 16 pagrindu į darbą Kanceliarijoje priimta nuo 2000 m. lapkričio 27 d., darbo sutartis darbo santykių eigoje ne kartą keista, nuo 2016 m. sausio 4 d. ji ėjo Dokumentų departamento TAR skyriaus specialistės pareigas (el. b. t. II, b. l. 120–123), 2018 m. liepos 2 d. ieškovei buvo įteiktas 2018 m. birželio 29 d. pranešimas dėl pareigybės panaikinimo Nr. V-2018-6464 (el. b. t. II, b. l. 104), 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimas dėl pareigybės panaikinimo Nr. V-2018-7590 (el. b. t. III, b. l. 2), Kancleris 2018 m. spalio 2 d. priėmė Įsakymą, kuriuo ieškovė 2018 m. spalio 5 d. atleista iš darbo ir darbo sutartis su ja nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. II, b. l. 119), ieškovė su 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 6–16).

Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga; tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti <...>; pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites; šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; struktūriniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai turi būti realiai vykdomi. Struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 1 d.–gruodžio 22 d. Kanceliarijoje atliktus TAR skyriaus, kurio pagrindinės funkcijos – teisės aktų registravimas ir suvestinių teisės aktų redakcijų rengimas, veiklos vidaus auditą, kurio vienas iš tikslų buvo įvertinti, ar efektyviai organizuojama TAR skyriaus veikla ir ar tinkamai skirstomas tarnautojams ir darbuotojams darbas, siekiant įgyvendinti TAR skyriui nustatytus uždavinius ir funkcijas, buvo nustatyta, kad TAR skyriuje buvo įsteigtos 3 vyriausiojo specialisto pareigybės (valstybės tarnautojai), 8 vyresniųjų specialistų pareigybės (darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), kurių pagrindinės funkcijos buvo teisės aktų registravimas ir suvestinių teisės aktų redakcijų rengimas, bei 2 specialistų, iš kurių vieną užėmė ieškovė, pareigybės (darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), kurių pagrindinė funkcija buvo teisės aktų registravimas, įvertinus TAR skyriaus darbuotojų darbo specifiką, jiems tenkantį darbo krūvį, buvo padarytos išvados, kad TAR skyriaus specialistai neužtikrina tinkamos darbo kokybės, jiems ne visomis darbo dienomis gali būti užtikrinamas darbo krūvis, 2017 m. spalio mėn. dviem registravimą atliekantiems specialistams nebūnant darbe TAR skyriaus funkcijų atlikimas nesutriko, be to, darbuotojai, registruojantys teisės aktus ir po to rengiantys suvestines savo registruotų teisės aktų redakcijas, registravimą atlieka atidžiau ir kruopščiau patikrina duomenis bei registravimo metu tinkamai pasirengia suvestinės teisės akto redakcijos rengimui, todėl, siekiant užtikrinti tolygų ir nepertraukiamą TAR skyriaus darbuotojų darbo krūvį, nuolatinę kontrolę, efektyviai ir rezultatyviai naudoti TAR skyriaus darbuotojų darbo laiką, rekomenduota TAR skyriaus darbą organizuoti taip, kad visi TAR skyriaus darbuotojai būtų universalūs, gebėtų atlikti teisės aktų registravimą ir suvestinių teisės aktų redakcijų rengimą, bei patikslinti TAR skyriaus darbuotojų, kuriems priskirtos kuruoti nustatytos teisės aktus teikiančios institucijos, sąrašą (el. b. t. II, b. l. 43–100).

Įvertinęs aukščiau nurodytas TAR skyriaus veiklos vidaus audito nustatytas aplinkybes, pateiktas išvadas ir rekomendacijas teismas nustatė, kad buvo pateikta auditorių rekomendacija, jog tam, kad TAR skyriaus veikla būtų efektyvesnė, rezultatyviau naudojamas TAR skyriaus darbuotojų darbo laikas, užtikrinamas darbuotojų darbo krūvis TAR skyriaus darbuotojai turi sugebėti atlikti ir teisės aktų registravimą, ir suvestinių teisės aktų redakcijų rengimą, t. y. darbuotojai turi būti universalūs. Kaip matyti iš Kanclerio 2018 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-71 „Dėl vidaus audito rekomendacijų“ ir juo patvirtintų vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano (el. b. t. II, b. l. 27–39) turinio, Kancleris pritarė vidaus audito rekomendacijai, jog TAR skyriaus darbas turi būti organizuojamas taip, kad visi TAR skyriaus darbuotojai būtų universalūs, gebėtų atlikti teisės aktų registravimą ir suvestinių teisės aktų redakcijų rengimą, įgyvendinant aukščiau nurodytą vidaus audito rekomendaciją, atsakingi asmenys buvo įpareigoti iki 2018 m. kovo 12 d. pateikti siūlymą dėl TAR skyriaus vyresniųjų specialistų ir specialistų atliekamų funkcijų perskirstymo ir pareigybių aprašymų pakeitimo, vyresniųjų specialistų pareigybes perkvalifikuojant į vyriausiųjų specialistų ir panaikinant specialistų pareigybes. Taigi, šiuo atveju Kancleris, atsižvelgęs į vidaus audito ataskaitoje nurodytas aukščiau teismo išdėstytas aplinkybes dėl TAR skyriaus darbuotojų darbo (į vidaus audito metu nustatytus TAR skyriaus specialistų darbo trūkumus, į tai, kad TAR skyriaus specialistams ne visada užtikrinamas reikiamas darbo krūvis, o jiems laikinai nesant darbe TAR skyriaus veikla nesutriko) priėmė sprendimą perskirstyti vyresniųjų specialistų ir specialistų atliekamas funkcijas, vyresniųjų specialistų pareigybes perkvalifikuojant į vyriausiųjų specialistų ir panaikinant specialistų pareigybes, tokiu būdu buvo siekta užtikrinti ne tik TAR skyriaus darbuotojų universalumą, bet ir optimalų jiems tenkantį darbo krūvį – pabrėžtina, kad Kancleris, spręsdamas dėl priemonių pritartai rekomendacijai įgyvendinti, turi diskrecijos teisę, todėl pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad Kancleris, pritaręs rekomendacijai ir spręsdamas, kokiu būdu ją įgyvendinti, turėjo pavesti jai, užėmusiai TAR skyriaus specialistės pareigas, rengti suvestines redakcijas ir perkelti ją į vyresniojo specialisto (vyriausiojo specialisto) pareigas, nėra. Kartu pažymėtina, kad organizacinių įstaigos pokyčių ekonomiškumo ar/ir veiklos efektyvumo aspektu teismas nevertina, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, tai yra, negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

Nustatyta, jog nuosekliai įgyvendinant aukščiau nurodytą vidaus audito rekomendaciją dėl TAR skyriaus darbuotojų darbo organizavimo pakeitimų bei Kanclerio patvirtintas šios vidaus audito rekomendacijos įgyvendinimo priemones, 2018 m. kovo mėn. atleidus iš darbo vieną TAR skyriaus vyresniojo specialisto pareigas užėmusią darbuotoją jos užimtas vienas vyresniojo specialisto etatas buvo panaikintas (el. b. popierinio priedo l. 48–50, 57), perkėlus TAR skyriaus darbuotoją, dirbusią TAR skyriaus specialistės pareigose, į kitas pareigas Kanceliarijoje šios darbuotojos užimta specialisto pareigybė buvo panaikinta (el. b. popierinio priedo l. 48–49, 51, 58), viena likusi, ieškovės užimama, TAR skyriaus specialisto pareigybė buvo panaikinta Kanclerio 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-106 „Dėl Seimo kanclerio 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(P)-152 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos personalo pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – 2018 m. birželio 29 d. įsakymas) nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. (el. b. t. II, b. l. 105, 107, el. b. popierinio priedo l. 48–49).

Bylos medžiaga patvirtina, jog Kancleriui priėmus 2018 m. birželio 29 d. įsakymą, 2018 m. liepos 2 d. ieškovė 2018 m. birželio 29 d. pranešimu buvo informuota apie jos užimamos pareigybės naikinimą nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., šiame pranešime darbuotojai taip pat buvo nurodyta, kad laikotarpiu iki pareigybės panaikinimo jai gali būti pasiūlytos kitos laisvos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos DK nustatyta tvarka, o iki pareigybės panaikinimo jos į kitas pareigas nepaskyrus, ji bus atleista iš pareigų 2018 m. rugpjūčio 6 d., ieškovė nesutiko su jos pareigų naikinimu (el. b. t. II, b. l. 104), todėl klausimas dėl ieškovės užimamos pareigybės naikinimo ir galimybės ieškovei pasiūlyti kitas pareigas buvo dar kartą apsvarstytas – Kanceliarijos Dokumentų departamentui 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. V-2018-7097 pasikreipus į Kanclerį (el. b. t. II, b. l. 109–110) ieškovės pareigybės naikinimas buvo atšauktas (el. b. t. II, b. l. 111) ir buvo nuspręsta peržiūrėti susidariusią situaciją – tuo tikslu buvo sudaryta šešių asmenų Komisija, į kurios sudėtį, be kita ko, buvo įtraukti ir Kanceliarijos darbuotojų atstovai – Kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R. O. D. bei Kanceliarijos darbo tarybos atstovė A. J. (el. b. t. II, b. l. 113).