Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, susituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairuodamas kelių transporto priemonę ir pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., o būtent:

2012 m. lapkričio 8 d., apie 18 val. 05 min., vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Kaune, ties namu, esančiu V. Krėvės pr. 55, važiuodamas nuo Kovo 11-sios g. link Pramonės pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusio pėsčiojo S. L., jį parbloškė ir sužalojo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. L. sveikata.

Kaltinamojo kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 28-29), taip pat įrodo: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2, 12), Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 3-5), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 6-8), Pažyma apie autotransporto įvykį (b. l. 9-10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G66/13 (02) (b. l. 21), nukentėjusiojo S. L. (b. l. 22-24) parodymai bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę ir pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

BK 281 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - neatsargų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šioje sankcijoje bauda yra švelniausia bausmė.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-01-30 pranešė nukentėjusiajam (b. l. 43). Duomenų, kad nukentėjusysis būtų pasinaudojęs teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 42).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., kaltinamajam gali būti paskirta bausmė - bauda iki 75 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis neteistas, jo atžvilgiu galioja administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 33-36, ATPK 36 str.), padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam skyrus mažesnę bausmę - baudą nei siūlo prokurorė - skirtinas mažesnis bausmės - baudos dydis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata - tuo padarius nusikalstamą veiką, neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir skirti bausmę – baudą 6 MGL dydžio (780 Lt – septynis šimtus aštuoniasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nustatyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamasis įsakymas taip pat yra nuosprendis – BK 29 str. 2 d., 41 str.) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.