Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja R. L. yra nepilnametės V. R. mama. Nepilnametė V. R. yra 2018 m. liepos 27 d. mirusio R. R. vienintelis vaikas, R. R. kitų vaikų neturėjo. Pareiškėja nors nebuvo susituokusi su mirusiuoju R. R., 2011 m. sausio 3 d. susilaukė dukters V. R.. Paaiškino, jog pareiškėja neturi teisinio išprusimo, todėl nesuprato, kad palikimui priimti (atsisakyti) yra nustatytas tam tikras terminas, o norint nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą galima tik gavus išankstinį teismo leidimą. Pareiškėja manė, kad palikėjo turtą sudaro tik skoliniai įsipareigojimai ir jo turto balansas yra neigiamas, kadangi R. R. gyveno socialiai neatsakingai, dėl turimų skolų neprisidėjo net prie nepilnametės dukros išlaikymo. Taip pat pareiškėja gavo neteisingą teisinį patarimą, todėl manė, kad elgėsi dukros interesais nepriimdama palikimo, kurio balanse didelę dalį sudaro skolos. Dėl šios priežasties pareiškėja ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, galvojo, kad palikimo galima atsisakyti jo nepriimant. Pareiškėja nežinojo, kaip teisiškai reikia elgtis mirus asmeniui, kuris yra palikimo palikėjas, nes jai buvo sunku susivokti įstatymų reikalavimuose, todėl praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti (atsisakyti).

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad R. L. šeima skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Nurodė, kad atsižvelgiant į palikto turto vertę ir palikėjo skolas, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nesant būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, laikantis operatyvumo užtikrinimo procese, koncentracijos ir ekonomiškumo principų, teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiuntus teismo nutartį.

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. L. yra nepilnametės V. R., gim. 2011 m. sausio 3 d., mama. Nepilnametės V. R. tėvas R. R. mirė 2018 m. liepos 27 d., tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis 2021 m. birželio 2 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis išrašu Nr. (duomenys neskelbtini), R. R. mirė būdamas nevedęs, turėdamas vieną vaiką – V. R. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad mirusio R. R. turtą sudaro Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenimis įkeistas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), R. R. areštuotos piniginės lėšos 23 739,82 Eur. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Suinteresuotas asmuo VĮ turto bankas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Terminas R. R. palikimui priimti suėjo 2018 m. spalio 27 d. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad neturi teisinio išprusimo, todėl nesuprato, kad palikimui priimti (atsisakyti) yra nustatytas tam tikras terminas, o norint nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą galima tik gavus išankstinį teismo leidimą. Teigė, kad gavo neteisingą teisinį patarimą, todėl manė, kad elgėsi dukros interesais nepriimdama palikimo, kurio balanse didelę dalį sudaro skolos. Dėl šios priežasties pareiškėja ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, galvojo, kad palikimo galima atsisakyti jo nepriimant. Todėl 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėja su advokate sudarė teisinių paslaugų sutartį, kad atstovas galėtų surinkti prašymo pateikimui reikalingus dokumentus. Taigi dėl nurodytų priežasčių buvo praleistas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo bei išvadą teikianti institucija prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, nepareiškė.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą, atsiradusį po R. R. mirties, nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja, gavusi teisingą informaciją ir duomenis dėl palikimo priėmimo, sudariusi teisinių paslaugų sutartį su teisininku, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įgyvendinti nepilnametės įpėdinės teisę priimti tėvo palikimą. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti tenkintinas.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Pareiškėja R. L. prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. R. mirties, nepilnametės V. R. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Pareiškėja R. L. yra nepilnametės V. R. atstovė pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą V. R. yra palikėjo R. R. pirmos eilės įpėdinė. Taigi ji turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad neturi detalių duomenų apie šiai dienai R. R. turimų skolinių įsipareigojimų dydį, turto arešto registro išraše ši informacija neatsispindi. Pasak pareiškėjos, skolinių įsipareigojimų suma šiai dienai tikėtinai mažesnė nei nurodytas turto arešto mastas turto arešto registro išraše, todėl paveldimo turto balansas yra teigiamas. Tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu, bet ne visu savo turtu.

Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos R. L. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą nepilnametės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. liepos 27 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnametės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po palikėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2018 m. liepos 27 d.) atsiradusį palikimą, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.