- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- A6.-34-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04854-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir 2019 m. lapkričio 14 dienai turi 43 947,97 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2009 m. vasario 16 d., valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30, R. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 str. turinčiais) Bendrovės kreditoriais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. teismo posėdyje pripažino VMI pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad keli bendrovės kreditoriai išsikėlė bankroto bylą, trūko apyvartinių lėšų, todėl esamos lėšos buvo skiriamos darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms, kad galima būtų tęsti bendrovės veiklą. Kai bendrovės biudžetas pasitaisė, jie pradėjo dengti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir dabar jis yra ženkliai sumažėjęs. VMI kreipėsi į antstolius dėl įsiskolinimo išieškojimo ir buvo sutarta su antstoliu įsiskolinimą dengti dalimis. Taip pat dėl įsiskolinimo dengimo dalimis yra sutarta ir su SODRA. Įsiskolinimas valstybės biudžetui bus padengtas per ketvirtį, kelių mėnesių laikotarpyje. R. J. apgailestauja, kad pažeidė įstatymą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėtų jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30, bendrovė, turėdama skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, t.y. bendrovė, gavusi pajamų iš veiklos, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad tam tikri atsiskaitymai buvo daromi tam, kad galima būtų tęsti Bendrovės veiklą, esminės reikšmės, sprendžiant R. J. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Todėl konstatavus, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, R. J. pripažintinas padaręs nurodytą nusižengimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą, gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. J.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo.
Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, yra reikšmingos ir konkrečios nusižengimo padarymo aplinkybės bei jų pobūdis. R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais, esant įsiskolinimui valstybės biudžetui, buvo vykdomi, siekiant tęsti bendrovės veiklą. Be to, aukščiau minėtu laikotarpiu, be kitų kreditorių, buvo atliekami pakankamai ženklūs mokėjimai ir VMI (22 685 Eur), Sodrai (53 244,22 Eur). Taip pat R. J. teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu jis yra sudaręs susitarimą su antstoliu dėl įsiskolinimo VMI dengimui dalimis bei su SODRA ir pasitaisius įmonės finansinei padėčiai, artimiausiu metu tikėtina, kad skola vasltybės biudžetui bus padengta. Teismo vertinimu, šie byloje esantys duomenys rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengia atsiskaityti su VMI, todėl nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas R. J. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą R. J. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. J. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-34-1015/2020.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).