Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-34-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
A6.-34-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04854-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas
R. J.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-34-1015/2020Proceso Nr. 4-68-3-04854-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J.,

viešame teismo išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir 2019 m. lapkričio 14 dienai turi 43 947,97 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2009 m. vasario 16 d., valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30, R. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 str. turinčiais) Bendrovės kreditoriais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. teismo posėdyje pripažino VMI pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad keli bendrovės kreditoriai išsikėlė bankroto bylą, trūko apyvartinių lėšų, todėl esamos lėšos buvo skiriamos darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms, kad galima būtų tęsti bendrovės veiklą. Kai bendrovės biudžetas pasitaisė, jie pradėjo dengti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir dabar jis yra ženkliai sumažėjęs. VMI kreipėsi į antstolius dėl įsiskolinimo išieškojimo ir buvo sutarta su antstoliu įsiskolinimą dengti dalimis. Taip pat dėl įsiskolinimo dengimo dalimis yra sutarta ir su SODRA. Įsiskolinimas valstybės biudžetui bus padengtas per ketvirtį, kelių mėnesių laikotarpyje. R. J. apgailestauja, kad pažeidė įstatymą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėtų jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad R. J. nuo (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b.l. 6-10). Pagal operatyviam patikrinimui pateiktas bankų sąskaitų išrašų kopijas nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30 piniginių lėšų judėjimas vyko tik ING Bank esančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad pinigų likutis 2019-02-01 buvo (-96,00) Eur; gautos pajamos iš veiklos per laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30 sudarė 99 7184,13 Eur (už prekes ir paslaugas – 97 0684,13 Eur, atskaitingo asmens grąžintas avansas – 6 000 Eur, Bendrovės vadovo grąžinta paskola – 20 500 Eur), išlaidos sudarė 99 6708,62 Eur (VMI prie FM – 22 685 Eur, Sodrai – 53 244,22 Eur, antstoliams B. T., G. B. ir kitiems – 35 270,36 Eur, sumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai – 53 7483,50 Eur, tiekėjams – 23 6485,54 Eur, avansas atskaitingam asmeniui – 102 040 Eur, paskolos grąžinimas vadovui R. J. – 9 500 Eur), likutis 2019-09-30 sudarė 379,51 Eur. Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019 m. vasario 16 d.) iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo išmokėtos:

1. darbo užmokestis ir dienpinigiai: G. B. 2019-03-04 - 2330,00 Eur, 2019-04- 08 - 2245,00 Eur, 2019-06-10 - 3337,00 Eur, T. S. 2019-03-13 - 2398,00 Eur, V. A. 2019-03-13 - 2721,00 Eur, A. K. 2019-03-26 - 2140,00 Eur, D. K. 2019-03-28 - 2508,00 Eur, A. K. 2019-04-02 - 2340,00 Eur, E. N. 2019-04-02 - 2391,00 Eur, J. J. 2019-05-07 - 2900,00 Eur, R. K. 2019-05-21 - 3220,00 Eur, J. J. 2019-05-21 - 2860,00 Eur, M. K. 2019-05-27 - 2608,00 Eur, J. Š. 2019-06-10 - 3088,00 Eur, V. J. 2019-09-06 - 3345,00 Eur; mokėjimai atlikti, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. kovo 4 d. sudarė 20 0795,38 Eur, o 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarė 46357,03Eur;

2. tiekėjams: UAB „E. M. L.“: 2019-03-15 – 10 000,00 Eur, 2019-03-17 – 12 269,14 Eur, 2019-04-05 – 21 158,36 Eur, 2019-05-15 – 20 625,20 Eur, 2019- 08-13 – 17 573,77 Eur, 2019-09-25 – 21 605,77 Eur; UAB „K. T.“: 2019-04-08 – 3 203,92 Eur, 2019-06-04 – 7 282,42 Eur, mokėjimai buvo atlikti, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. kovo 15 d. sudarė 15 795,36 Eur, o 2019 m. birželio 4 d. sudarė 35 626,62 Eur;

3. atskaitingam asmeniui (vadovui R. J.): 2019-03-28 – 6 000 Eur, 2019-04- 04 - 3000 Eur, 2019-04-26 - 3000 Eur, 2019-05-21 - 3000 Eur, 2019-06-26 - 5000 Eur, 2019-08-01 - 3000 Eur, 2019-08-02 - 3000 Eur, mokėjimai buvo atlikti, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. kovo 28 d. sudarė 23 912,44 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė 41 577,79 Eur;

Pagal pateiktą Avanso apyskaitos kopiją, pinigų likutis pas atskaitingą asmenį R. J. 2019-02-01 buvo (-454,45) Eur, per laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30 gauta 102 040 Eur pajamų (iš banko sąskaitos), padaryta 87 874,83 Eur išlaidų (sumokėta tiekėjams už gautas prekes ir paslaugas – 58 079,31 Eur, grąžinta į banko sąskaitą – 6000 Eur, sumokėtas darbo užmokestis – 23 795,52 Eur), likutis pas atskaitingą asmenį 2019-09- 30 buvo 13 710,72 Eur.

Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019-02-16) atskaitingas asmuo R. J. didžiausiais sumas sumokėjo šiems tiekėjams:

1. (Duomenys neskelbtini): 2019-02-19 - 731,92 Eur, 2019-07-17 - 475,98 Eur, 2019-08-06 - 843,92 Eur, mokėjimai buvo atlikti, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. vasario 19 d. sudarė 30 613, 42 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė 41 577,79 Eur;

2. AB (duomenys neskelbtini): 2019-04-03 - 1053,00 Eur, 2019-04-11 - 1542 Eur, 2019-04-29 - 556 Eur, 2019-05-09 - 523 Eur, 2019-05-17 - 534 Eur, 2019-05-20 - 801 Eur, 2019-06-17 - 1427 Eur, 2019-09-05 - 644 Eur, mokėjimai atlikti, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. balandžio 3 d. sudarė 22 732,37 Eur, o 2019 m. rugsėjo 5 d. sudarė 46 357,03 Eur;

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2019-09-09 - 579,99 Eur, mokėjimas buvo atliktas, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarė 46 357,03 Eur.

Pažymėtina, kad iš esmės nurodytų aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teigdamas, jog, esant įsiskolinimui valstybės biudžetui, buvo vykdomi darbo užmokesčio mokėjimai bei atsiskaitoma su kitais kreditoriais, siekiant tęsti bendrovės veiklą ir padengti įsiskolinimą ir valstybės biudžetui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30, bendrovė, turėdama skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, t.y. bendrovė, gavusi pajamų iš veiklos, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad tam tikri atsiskaitymai buvo daromi tam, kad galima būtų tęsti Bendrovės veiklą, esminės reikšmės, sprendžiant R. J. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Todėl konstatavus, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, R. J. pripažintinas padaręs nurodytą nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą, gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. J.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo.

Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, yra reikšmingos ir konkrečios nusižengimo padarymo aplinkybės bei jų pobūdis. R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais, esant įsiskolinimui valstybės biudžetui, buvo vykdomi, siekiant tęsti bendrovės veiklą. Be to, aukščiau minėtu laikotarpiu, be kitų kreditorių, buvo atliekami pakankamai ženklūs mokėjimai ir VMI (22 685 Eur), Sodrai (53 244,22 Eur). Taip pat R. J. teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu jis yra sudaręs susitarimą su antstoliu dėl įsiskolinimo VMI dengimui dalimis bei su SODRA ir pasitaisius įmonės finansinei padėčiai, artimiausiu metu tikėtina, kad skola vasltybės biudžetui bus padengta. Teismo vertinimu, šie byloje esantys duomenys rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengia atsiskaityti su VMI, todėl nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas R. J. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą R. J. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-34-1015/2020.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė