Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-701-1120/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-30
Bylos Nr.: e2A-701-1120/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Vytautas Zelianka
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Saudara“
Atsakovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė Šiaulių bankas

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-701-1120/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00888-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saudara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-431/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saudara“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Patikslintu ieškiniu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saudara“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – atsakovas) 133 805 Eur žalos atlyginimo, iš kurių akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankui (toliau – trečiasis asmuo) turėtų būti išmokama nepadengta kredito dalis, likusiąją dalį išmokant ieškovei, 2 462,01 Eur delspinigių nuo 2016 m. vasario 7 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui iki prievolės visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti. Atsakovas ieškinį laikė nepagrįstu, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 65 873,50 Eur draudimo išmokos, 1 212,07 Eur delspinigius, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė atsakovui iš ieškovės 2 730 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, įpareigojo ieškovę ir atsakovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą po 1 210 Eur.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo apdraudęs vėjo jėgainę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – jėgainė) įmonių turto draudimu, draudimo poliso Nr. IT 041921, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. liepos 16 d., draudimo suma 133 805 Eur, išskaita 570 Eur, draudžiamos rizikos: transporto priemonės atsitrenkimas, el. įtampos svyravimai, vanduo, piktavališkas pastato sunaikinimas, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veika, ugnis. Draudimo polise nurodyta, jog draudimo sutarties pagrindas yra įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1 (toliau – taisyklės)

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad dėl 2015 m. lapkričio 8 d. kilusio stipraus vėjo bei audros jėgainė visiškai sugadinta. Ieškovė į bylą pateikė inžinieriaus-elektriko V. S. 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą, kurioje teigiama, kad „vėjo elektrinės Aerotech 23 PI 250, esančios Jonų k., Kalvarijos sen. Kalvarijos sav., galima sugadinimo priežastis stipraus, gūsingo vėjo (galimai siekusio iki 54,3 m/s) poveikis. Jis arba viršijo besisukančių vėjo elektrinės sparnų gamintojo leidžiamą mechaninio atsparumo ribą, ir juos sulaužė, arba nuo žemės pakėlė pašalinį daiktą, kuris atsitrenkė į besisukančius sparnus ir taip pat juos sulaužė. Kuris iš paminėtų atvejis iš tikrųjų įvyko dabar nustatyti negalima, bet abiem atvejais lūžtantys vėjo elektrinės sparnai iššaukė kitus nustatytus vėjo elektrinės sugadinimus.“

Žemesnės instancijos teismas

6. Atsakovas jėgainei po įvykio apžiūrėti buvo pasitelkęs nepriklausomą tyrimų bendrovę Russurvey Ltd, kuri yra sertifikuotos RusSurvey tyrimų grupės narys. Russurvey Ltd pavedė UAB „Garant service“ atlikti jėgainės apžiūrą. Apžiūros raporte, be kita ko, nurodyta „vėjo jėgainės maksimalus vėjo greitis (apkrova), su kuriuo gali veikti jėgainė, 52 m/s. Pagal hidrometeorologinės stoties pažymą Nr. TD 1269055, vėjo greitis siekė 26 m/s ir tai patvirtina, kad techniškai tvarkinga vėjo jėgainė negalėjo būti sugadinta dėl vėjo greičio, kuris nesiekė maksimalios 52 m/s apkrovos, su kuria gali veikti jėgainė. Labiausiai tikėtina įvykio priežastis yra jėgainės automatikos gedimas. Tikslaus gedimo negalima nustatyti, nes sistema turi keletą apsaugų nuo nenumatytų oro sąlygų“.

7. Vadovaudamasis nurodyta išvada, atsakovas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. TD1475888 2015 m. lapkričio 8 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovei remdamasis taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.18. papunkčiu (nedraudžiamasis įvykis) – draudimo išmoka nemokama, jeigu nuostoliai atsirado dėl turto vidaus gedimų, jei žala atsirado ne dėl išorinių jėgų poveikio.

8. Bylos nagrinėjimo metu paskirta teismo ekspertizė įvykio kilimo priežasčiai nustatyti, kuri pavesta ekspertui Ž. Č.. Ekspertizės akte nustatytos faktinės aplinkybės. Jėgainė pagaminta 1990 m. Gamintojas – „Newinco“ B.V. Rhenen, Olandija. Eksploatacijos pradžia nuo 1991 m. sausio Zoetermeer, Olandija. Gamintojas savo veiklą baigė 1990 m. 2007 m. liepą gamintojas atliko jėgainės atkuriamąjį remontą ir sumontavo Jonų kaime, Kalvarijos sen., Lietuva. Nuo 2008 m. birželio jėgainė eksploatuojama Lietuvoje. Vėjo jėgainės NEDWIND 23 PI 250 atnaujinimo specifikacija nepatvirtinta ir nepagrįsta. Dėl to 2017 m. gegužės 22 d. kreiptasi į S. K., kuris elektroniniu paštu jėgainės atnaujinimo specifikaciją papildė 2007 – 2008 m. pirkimo Nr. 070045, renovacijos Nr. 070106, montažo Nr. 070148 ir paleidimo Nr. 080102 darbų sąskaitų-faktūrų kopijomis. Šie buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtino jėgainės 2007 m. renovacijos faktą. Tačiau ieškovė negalėjo pateikti atnaujinimo specifikacijoje išvardintų ir kaip įvardinta naujomis pakeistų komplektuojančiųjų dalių kokybės atitikties sertifikatų. Tai bylojo, kad jėgainėje atliktas atkuriamasis remontas ir galimai naudotos dėvėtos bei restauruotos dalys. Pagrindinėms ir atsakingoms mechatroninės sistemos keičiamoms dalims, tokioms kaip nauji vėjo rato sparnai, naujas generatorius, nauji elektros kabeliai ir pan. yra būtina prie remonto dokumentacijos pridėti faktų ir kokybę patvirtinančius keičiamų naujų dalių kokybės atitikties sertifikatus. Ieškovė pateikė 1987 m. ENC Olandijos energetikos tyrimų fondo ribotos apimties tinkamumo gaminti energiją kokybės sertifikato jėgainei kopiją. Šiuo sertifikavimu ištirtas jėgainės projektas ir pateiktas egzempliorius dėl tinkamumo gaminti elektros energiją. Pažymėta, kad ENC kokybės sertifikate nurodytos jėgainės techninės charakteristikos, tokios kaip nominali galia ir rotoriaus greitis esant nulinei apkrovai, skiriasi nuo projektinės. Įvertinus šių charakteristikų skirtumus, jėgainės faktinis galingumas lyginant su projektiniu yra mažesnis apie 19,27 proc.

9. 2017 m. rugpjūčio 10 d. elektrotechninės ekspertizės akte Nr. 1708-01 (toliau – ekspertizės aktas) nurodyta vėjo jėgainės sugadinimo priežastis ir sugadinimų susidarymo mechanizmas: „Jonų kaimo vėjo jėgainės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), avarija prasidėjo 2015-11-08 d., 17:26:14 val., dėl rotoriaus mentės per didelio išlinkimo arba lūžio ir atsitrenkimo į stiebo kūginę dalį, kai vėjo jėgainės saugos sistemos PLC įrenginys aktyvavo stabdymo režimą (vėjo jėgainės saugumo sutrikimo signalo kodas 9903 – nesimetrija). Mentės per didelį išlinkimą arba lūžį sąlygojo ilgos eksploatacijos metu atsiradę menčių konstrukcijos pažeidimai. Mentės kevalas galimai atsiskyrė nuo pagrindinį krūvį laikančio rėmo. Avarija tikėtina įvyko esant stataus fronto vėjo gūsiui, kai aktyvavosi vėjo jėgainės stabdymo režimas. Tuomet besisukančio rotoriaus sukaupta kinetinė energija, greitojo veleno mechaninio stabdymo metu, padidino vėjo gūsio apkrovą pažeidimų turinčiai mentei, kuri išlinko arba lūžo ir galu trenkėsi į stiebą (vėjo jėgainės saugumo visos sistemos sutrikimo signalas – virpėjimo lygis). Mentės smūgio į stiebą metu, rotoriaus sukauptos kinetinės energijos ir disbalanso momentai persidavė generatoriaus greitojo veleno ir gondolos posūkio veleno minkštų sujungimų movoms, kitoms vėjo jėgainės mentėms ir jas sulaužė. Greitojo veleno minkštos movos sutrupėjusio išorinio gaubto gabalų kinetinė energija suskaldė gondolos gaubtą ir pažeidė vidinius įrenginius. Po šių įvykių vėjo jėgainė buvo likusi nevaldoma ir galimai stipraus vėjo laužoma toliau.“ Ekspertas pastabose taip pat nurodė, kad „galimos dar dvi mažai tikėtinos ir anksčiau aprašytos tokio vėjo jėgainės sulaužymo priežastys: a) VJ pagrindinio energijos šaltinio nebuvimas dėl VJ vidinių elektros grandinių gedimo (VJ būsena- išjungta ir pastatyta, saugumo signalas 9900 - bendro pobūdžio sutrikimas) ir b) VJ gondolos pozicionavimo vėjo kryptimi gedimas (saugumo signalas - pokrypio slinkimas). Šių faktinių aplinkybių galimą įvykį patvirtintų tik VJ PLC valdiklio atminties luste įrašyti saugos signalai. Šių įvykių tikimybė maža, nes: a) sustabdytos ir pasyvioje būsenoje esančios VJ sugadinimai audros atveju būtų mažesni už nurodytus defektiniame akte, b) esant stipriam vėjo greičiui, VJ pozicionavimo gedimai pasireikštų generuojamos galios žymiu sumažėjimu.“

10. Atsakovas savo argumentus dėl nedraudiminio įvykio grindė teismo eksperto išvadoje nustatyta jėgainės avarijos pirmine ir lemiančiąja priežastimi, t. y. ilgos eksploatacijos metu atsiradusiais menčių konstrukcijos pažeidimais –jėgainės menčių nusidėvėjimu, atitinkamai vadovaujantis eksperto išvada teigė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. įvykis yra nedraudžiamasis pagal taisyklių specialiosios dalies 4.1.2. papunktį, nustatantį, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu nuostoliai atsirado dėl: natūralaus turto nusidėvėjimo, dėl netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo (4.1.5. papunktis), klaidų, trūkumų, defektų, už kuriuos pagal garantiją atsako gamintojas (4.1.8. papunktis).

11. Ieškovė atsakovo minėtuosius argumentus neigė įrodymais: 2017 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0076/17/F1-029, kuriame antstolis, apžiūrėjęs ieškovės jėgainės mentes, ant jų užfiksavo pritvirtintas gamintojo lenteles su užrašais, žyminčiais menčių gamybos metus – „2007“; menčių tipą „22.5WPX“; jėgainės technine dokumentacija bei jos vertimu į lietuvių kalbą, kurioje užfiksuota, kad vėjaračio mentės yra „22.5 WPX 4L“ tipo; ribotos apimties kokybės sertifikatu jėgainei, išduotu 1987 m. rugpjūčio 12 d. ECN Fondo Olandijos energetikos tyrimai, kuris patvirtina ieškovės jėgainės tinkamumą, tame tarpe ir menčių, gaminti energiją; 2008 m. birželio 26 d. komisijos, paskirtos Valstybės energetikos inspekcijos ir Ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus potvarkiu 2008 m. gegužės 20 d. Nr. 07, kuri vadovaudamasi Statybos reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ išvada, jog jėgainė yra tinkama naudoti. Šių įrodymų pagrindu ieškovė teigė, kad yra pagrįstos aplinkybės, jog jėgainei, kuri buvo sukomplektuota su mentėmis tipo 22.5 WPX 4L, 1987 m. rugpjūčio 12 d. išduotas tinkamumo gaminti energiją sertifikatas, kad jėgainės renovacijos metu pakeistos bei uždėtos to paties tipo mentės, pagamintos 2007 m., kad jėgainę, atsižvelgdama į pateiktus renovacijos duomenis, atitinkama komisija pripažino tinkama naudotis. Be to, ieškovė nurodė, kad ekspertas Ž. Č., kuris ekspertizės akte iškėlė šią aplinkybę, neturi išsilavinimo ir galimybių teikti išvadą dėl jėgainės sparnų atsparumo lenkimui, išoriniam poveikiui, tai patvirtino ekspertizės akte nurodyti duomenys, kad šio klausimo analizei jis pasitelkė kitus asmenis, kurių kvalifikacija bei teikiami paaiškinimui nei teismui, nei proceso šalims taip pat nėra aiškūs, dėl to jų teikiamos išvados neturėtų būti vertinamos.

12. Teismas sprendė, kad nėra vienareikšmiškai įrodyta aplinkybė, jog jėgainės mentės per didelį išlinkimą arba lūžį sąlygojo ilgos eksploatacijos metu dėl susidėvėjimo atsiradę menčių konstrukcijos pažeidimai. Į eksperto Ž. Č. užduotus klausimus prof. L. M. yra atsakęs, jog nustatyti menčių būklę bei galimus susidėvėjimus galima tik atlikus specialius tiek mechaninius tiek neardomuosius tyrimus, kurie byloje nebuvo atlikti. Byloje pateikti įrodymai pagrindė, kad 2008 m. birželio 26 d. komisija, paskirta Valstybės energetikos inspekcijos ir Ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus potvarkiu 2008 m. gegužės 20 d. Nr. 07, vadovaudamasi Statybos reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ pateikė išvadą, jog jėgainė yra tinkama naudoti, buvo atliekami nuolatiniai stebėjimai, patikros, fiksuojami apžiūrų rezultatai, tačiau nebuvo nustatyta menčių pažeidimų, korozijos, erozijos faktų, atplaišų ar kitų faktorių, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog mentės yra susidėvėjusios, reikalingos remonto. Taip pat pažymėta, kad byloje nebuvo ginčijami inžinieriaus-elektriko V. S. automatinės įrangos patikrinimų aktai, kurie patvirtino, kad po įvykio visos automatinės įrangos detalės bei mechanizmai veikė, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad būtent automatikos gedimas buvo įvykio kilimo priežastis.

13. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 2007 m. renovuojant vėjo jėgainę panaudotos naujos ir tinkamai sertifikuotos keičiamosios dalys, nes vėjo jėgainei 2007 m. liepą atliktas kapitalinis remontas pakeičiant pagrindines vėjo jėgainės dalis, tokias kaip vėjo rato sparnai, reguliuojančio strypo guolis, generatorius, vėjo krypties indikatorius ir kt. naujomis (ekspertizės akto priedai P4.1 ir P4.2), tačiau šio fakto patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta. Todėl ekspertas paprašė pateikti jėgainės statybos darbų žurnalą su priedais. Buvo pateikta 2007 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. kovo 10 d. naujos statybos darbų žurnalo 27 puslapių kopijos iš deklaruojamų 102 puslapių (naujo statybos žurnalo apimtis 220 puslapių), kuriuose nebuvo statinio statyboje panaudotų statybos produktų ir įrenginių kokybę įrodančių dokumentų registro kopijų, taip pat registre galimai esančių jėgainės menčių kokybę patvirtinančių dokumentų, tokių kaip pvz.: pasų, kokybės pažymėjimų, sertifikatų ar produkto atitikties deklaracijų. 2018 m. birželio 1 d. pakartotinai ekspertui ieškovės paprašius minėtų dokumentų buvo atsiųstos su paklausimu nesusietos metalo lakšto, kabelių, armatūros, vėjo jėgainės 1987 m. sertifikatų ir betono mišinių, varžtų, poveržlių atitikties deklaracijų kopijos. 2008 m. birželio 26 d. jėgainės pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. AS 2-56 K, priedo 1 punkte neįrašytas lapų ar tomų kiekis. Su tuo sietas esminis trūkumas, kad ekspertizei nepateiktas statybos žurnalas su atliktų darbų įrašais ir pakeistų vėjo jėgainės komplektuojančiųjų, šiuo atveju aktualiausia menčių, kaip esminės statinio konstrukcijos dalies kokybės atitikties sertifikatai su CE ženklinimu. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos techninį reglamentą, gamintojas, pateikdamas gaminį užsakovui, privalo išduoti atitikties sertifikatą, kuris nusako gaminio kokybę ir atitikimą keliamiems reikalavimams. Jėgainės renovacijos metu galiojo STR1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, kuris numatė, jog statybos produkto atitikties deklaraciją ir visą būtiną informaciją apie produktą privalo pateikti gamintojas. Atitikties deklaracijoje, be kita ko, privalo būti nuorodos į produkto sertifikatus, į gamintojo gamybos kontrolės sistemos sertifikatus, bandymų protokolus, ataskaitas ir t.t. Dokumentai, patvirtinantys jėgainės sparnų kokybę bei atitiktį eksploatacinėms savybėms į bylą nebuvo pateikti, todėl teismas sprendė, kad tikėtina, jog tokių dokumentų nebuvo ir jėgainės statybos metu. Ieškovės argumentas, kad ant jėgainės sparno esantis lipdukas su nurodyta sparnų pagaminimo data – 2007 m., teismo vertinimu, nepatvirtino gaminio (jėgainės sparnų) kokybiškumo ir eksploatacinių savybių atitikimo teisės aktų nustatytosioms. Į bylą pateiktame 1987 m. rugpjūčio 12 d. ECN Fondo Olandijos energetikos tyrimų jėgainei išduotame tinkamumo gaminti energiją sertifikate nurodyta: žemiau nurodytos vėjo turbinos projektas ir vienas egzempliorius buvo ištirtas dėl tinkamumo gaminti energiją, tyrimo metu konstatuota, kad projektas ir pateiktas egzempliorius atitinka ECN nustatytus sertifikavimo kriterijus. Jau vien iš paties sertifikato turinio ir jo pavadinimo „ribotos apimties kokybės sertifikatas vėjo turbinai“ aišku, kad šis sertifikatas patvirtina tik jėgainės tinkamumą gaminti energiją, bet ne jos komplektuojamųjų dalių kokybę, jame konstatuota, kad jėgainės projektas ir konkretus tyrimui pateiktas jėgainės egzempliorius yra tinkamas energijai gaminti. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad UAB „Saudara“ 2007 m. ne tik atliko 1987 m. sertifikuotos jėgainės renovaciją – pakeitė jos dalis, bet padarė tai ir pagal kitą statybos projektą, nei tas, kuris buvo patikrintas Olandijos bendrovės, dėl to teismas vertino, kad sertifikatas, kuriuo remdamasi ieškovė bandė įrodinėti jėgainės menčių kokybiškumą, ne tik šito nepatvirtino, bet ir neturėjo nieko bendro su statybos produkto kokybės atitikties deklaracijos patvirtinimu. Byloje taip pat nebuvo paneigta aplinkybė, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog jėgainės sparnų gamintojas Aerpac (gamintojas, kurio lipdukas užklijuotas ant vėjo jėgainės sparnų) gamino defektuotus (nekokybiškus) gaminius ir iš jo užsakovai reikalavo nuostolių atlyginimo.

14. Teismo vertinimu, minėtieji argumentai nesudarė pagrindo kategoriškai ir vienareikšmiškai išvadai, kad jėgainės mentės per didelį išlinkimą arba lūžį sąlygojo ilgos eksploatacijos metu dėl susidėvėjimo atsiradę menčių konstrukcijos pažeidimai, nors ieškovė ir neįrodė, kad jėgainės renovacijos metu panaudotos naujos ir tinkamai sertifikuotos detalės ir įrenginiai.

15. Analizuojant įmonių turto draudimo sutarties, kurią patvirtina draudimo liudijimas Nr. IT 041921, konkrečias draudimo sąlygas bei rizikas, nuo kurių ieškovės turtas buvo draudžiamas, matyti, kad turtas draudžiamas nuo gamtinių jėgų (3.5. papunktis), tame tarpe pagal 3.5.1. papunktį nuo audros, kuri apibrėžta kaip stiprus vėjas, kai vėjo greitis gūsio metu yra 20 m/s. Jėgainės įrenginio aprašyme nurodyti projektavimo duomenys, pagal kuriuos maksimalus leistinas vėjas, kuriuo jėgainė gali dirbti – 52 m/s.

16. Byloje pateiktame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus rašte dėl hidrometeorologinės informacijos ir vėjo perskaičiavimo metodikos nurodyta, kad oficialaus patvirtinto vėjo perskaičiavimo iš 3 ar 10 m aukščio į kitus aukščius reglamento nėra. Įvairūs autoriai pateikia nevienodą metodiką, todėl vienos nurodyti negali. Pateikė rekomendacinio pobūdžio 2 perskaičiavimo metodus. Remiantis Kalvarijų agrometeorologinių stebėjimų stoties duomenimis, 2015 m. lapkričio 8 d. 9 val. – 2015 m. lapkričio 9 d. 9 val. maksimalus vėjo greitis 3 m aukštyje siekė 26 m/s. Remiantis 1 metodu, 41,5 m aukštyje vėjo greitis buvo 44 m/s (naudojant šiurkštumo koeficientą 0,2), o remiantis 2 metodu 40 m aukštyje buvo taip pat 44 m/s (naudojant rudens sezono koeficientą 1,26). Pagal vėjo greičio perskaičiavimo 1 ir 2 metodus vėjo greitis nesiekė 52 m/s. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad perskaičiavimui naudojamas Kalvarijų argometeorologijos stotyje išmatuotas vėjo greitis, o turtui padaryta žala nustatyta Jonų kaime, dėl nevienodų šių teritorijų mikroklimatinių sąlygų ir vietovės atvirumo, vėjo greitis galėjo būti didesnis nei apskaičiuotas. Lietuvos vėjo energetikų asociacija 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2016-12/5 nurodė, kad atlikus turimų meteorologinių duomenų bei tiriamos vietovės analizę nustatyta, kad Kalvarijų automatinė agrometeorologijos stotis yra patikimas informacijos šaltinis, o jos užfiksuotas didžiausias vėjo greitis yra tinkamas tiriamos vėjo elektrinės galimam vėjo greičio nustatymui. Logaritminio modelio pagalba apskaičiuota, kad nuo 2015 m. lapkričio 8 d. 9 val. iki lapkričio 9 d. 9 val. Kalvarijos miesto apylinkėse 41,5 m aukštyje virš žemės paviršiaus vėjo greitis galėjo siekti 53,91 m/s ar didesnes reikšmes.

17. Byloje atliktoje ekspertizėje ekspertas taip pat vertino, kad „VJ rotoriaus sparno lūžimo ir visos VJ sugadinimo proceso pradžios priežastimi taip pat galėjo būti ekstremaliomis meteorologinėmis sąlygomis (3 m aukštyje išmatuoto vėjo greitis didesnis kaip 34 m/s) netinkamas rotoriaus ašies vėjo kryptimi pozicionavimas“, „Esant stataus fronto vėjo gūsiams, kai aktyvavosi stabdymo režimas, VJ mentė išlinko arba lūžo ir mentės galas trenkėsi į stiebo kūginę dalį. Mentės smūgio į stiebą metu rotoriaus sukauptos kinetinės energijos ir disbalanso momentai persidavė generatoriaus greitojo veleno ir gondolos posūkio veleno minkštųjų sujungimų movoms, kitoms VJ mentėms ir jas sulaužė. Greitojo veleno minkštos movos sutrupėjusio išorinio gaubto gabalų kinetinė energija suskaldė gondolos gaubtą ir pažeidė vidinius įrenginius. Po šių įvykių, vėjo jėgainė buvo likusi nevaldoma ir galimai stipraus vėjo laužoma toliau.“ Nors ekspertas Ž. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad techniškai tvarkinga jėgainė negali būti sugadinta dėl vėjo greičio, kuris nesiekia maksimalios 52 m/s apkrovos, su kuria gali veikti jėgainė, tačiau, nepaisant minėtųjų nepateiktųjų jėgainės sudedamųjų dalių sertifikatų, byloje nėra įrodyta, kad jėgainė buvo techniškai netvarkinga nagrinėjamu jos sugadinimo momentu.

18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leido teigti, kad jėgainės buvimo vietoje audra taisyklių 3.5.1. papunkčio prasme buvo, o vėjo greitis tikėtinai siekė maksimalų leistiną, kuriuo jėgainė gali dirbti. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog kilusi audra buvo visos jėgainės sugadinimo proceso pradžios priežastimi.

19. Taisyklių specialiosios dalies 3 skyriaus 3.9. papunktyje pateikta draudžiamojo įvykio sąvoka – tai apdrausto turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kuris atsirado draudimo apsaugos galiojimo metu ir kurio priežastis nėra 4 skirsnyje įvardinta kaip nedraudžiamasis įvykis. Nedraudžiamieji įvykiai nurodyti taisyklių specialiosios dalies 4 skyriuje. Taisyklių specialiosios dalies 4.1.2. papunktis nustato, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu nuostoliai atsirado dėl: natūralaus turto nusidėvėjimo (4.1.2. papunktis), dėl netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo (4.1.5. papunktis), klaidų, trūkumų, defektų, už kuriuos pagal garantiją atsako gamintojas (4.1.8. papunktis).

20. Teismas sprendė, kad draudiminis įvykis pagal taisyklių 3.5.1. papunktį buvo, nes bylos medžiaga sudarė pagrindą išvadai, jog 2015 m. lapkričio 8 d. kilęs stiprus vėjas bei audra buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jėgainės sugadinimu. Draudiminė išmoka mažinta 50 proc., įvertinus ieškovės neįrodytas aplinkybes dėl jėgainės renovacijos metu panaudotų dalių sertifikavimo, dėl ieškovės neatliktos statinio ekspertizės po energetikos objekto avarijos (Statybos techninis reglamento STR 1.03.01:2016 15 punktas). UAB „Saudara“, įvykus 2015 m. lapkričio 8 d. įvykiui, pažeidė taisyklių bendrosios dalies 8 skyriuje nurodytą pareigą po įvykio imtis visų priemonių, kurios padėtų nustatyti kilusių nuostolių priežastį. Už šių draudėjo pareigų nevykdymą draudimo bendrovė turi teisę mažinti draudimo išmoką arba iš viso atsisakyti ją mokėti (taisyklių bendrosios dalies 8.2. papunktis).

21. Nagrinėjamu atveju turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte. Taisyklių specialiosios dalies 5.3.1. papunktyje pateikta objekto naujos atkuriamosios vertės sąvoka – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių tokios pat rūšies objektui atkurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti), įskaitant visas projektavimo, montavimo, statymo išlaidas, netaikant nusidėvėjimo. Patikslintame ieškinyje UAB „Saudara“ nurodė, kad bendras žalos dydis dėl jėgainės sudaro 201 360,44 Eur, t. y. tokio dydžio suma reikalinga jėgainei atstatyti ir tai yra jėgainės atkuriamoji vertė.

Atsiliepimas

22. Atsakovas pateikė UAB „Garant service“ parengtą raportą, kuriame nurodyta: už 113 300 Eur plius PVM galima įsigyti 2016 m. pilnai renovuotą analogiškų techninių parametrų sertifikuotą jėgainę su visais joje esančiais įrengimais (įskaitant sugadintos jėgainės išmontavimą, šios jėgainės sumontavimą, įdiegimą ir testavimą). Raporte pažymėta, kad seną jėgainę galima perduoti į metalo supirktuvę. Vien bokštas sveria 16,9 t. Šios dienos metalo supirkimo kaina už toną apie 90 Eur. 16,9 t x 90 Eur = 1 521 Eur. Elektros variklio svoris – 1,65 t. Metalo (elektros variklių, starterių ir generatorių) laužo supirkimo kaina už toną apie 300 Eur. 1,65 t x 300 Eur = 459 Eur. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės byloje atsakovo nebuvo ginčijamos ar paneigtos.

Žemesnės instancijos teismas

23. Sprendžiant, kad draudimo išmoka mažintina 50 proc., iš draudimo išmokos atimtas išskaitos dydis ir nurodomos gautinos pajamos už metalo laužą. Ieškovei iš atsakovo priteista 65 873,50 (133 805 : 2 – 570 – 459) Eur suma.

Šalies argumentai

24. Ieškovė prašė priteisti 2 462,01 Eur delspinigius, kurie skaičiuojami nuo 2016 m. vasario 7 d. iki ieškinio padavimo. Draudimo taisyklių 9.1. papunktis numatė, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Tų pačių taisyklių 9.3. papunktis numato, kad jeigu atsakovas uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, atsakovas moka 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovei iš atsakovo priteisti 1 212,07 Eur delspinigiai nuo priteistinos draudimo išmokos sumos už 92 dienas.

Žemesnės instancijos teismas

25. Į teismo posėdį kviestas ekspertas Ž. Č. pateikė papildomai atlikto darbo aprašymą, pagal kurį papildomai tyrė UAB „Saudara“ pateiktas paraiškas ir papildomus jėgainės statybos dokumentus, jėgainės statybos darbų žurnalo dokumentus, jėgainės techninę dokumentaciją bei vertino faktines aplinkybes. Ekspertas pateikė į bylą atlikto darbo aprašymą bei darbo sąnaudų žiniaraštį Nr. 1806-01, kurio pagrindu išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija DIF Nr. 1806001 mokėtinai 2 420 Eur sumai. Šalys įpareigotos 2 420 Eur sumą lygiomis dalimis sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

26. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį dėl draudimo išmokos mažinimo bei priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš atsakovo pilną draudimo išmoką, ieškinį patenkinant visa apimtimi, panaikinti sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su apmokėjimu už eksperto Ž. Č. teismo ekspertizės atlikimą bei jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai bei priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš atsakovo visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Dalyje dėl žalos mažinimo klausimo, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo įrodyta, jog jėgainės renovacija 2007 m. buvo atlikta kokybiškomis bei sertifikuotomis detalėmis. Apeliantė, eksperto Ž. Č. prašymu, teismui pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina, jog jėgainės renovacija atlikta sertifikuotomis detalėmis.

26.2. Vertinant apeliantės pateiktą ribotos apimties sertifikatą, jame taip pat yra nurodyta, jog vėjo turbinos projektas ir vienas egzempliorius buvo ištirtas dėl tinkamumo gaminti energiją, tyrimo metu konstatuota, kad projektas ir pateiktas egzempliorius atitinka ECN nustatytus sertifikavimo kriterijus, kurie yra aprašyti vertinimo ataskaitoje ECN 87-76, galiojančius išdavimo metu. Teismui, kartu su minėtu sertifikatu, pateikta ir visa jėgainės techninė dokumentacija, kurioje atsispindi visos jėgainės sudėtinės dalys, detalės, mazgai, kurie buvo vertinami atliekant sertifikavimą bei aprašyti vertinimo ataskaitoje. Kadangi teismo ekspertas iš esmės pasisakė, jog būtent sparnai (mentės) galėjo būti ta esminė priežastis, dėl kurios įvyko jėgainės avarija, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėti bei teismui nurodyti ir detaliai analizuoti tie įrašai techninėje dokumentacijoje, kurioje akcentuotas būtent šis faktas, kuriuo savo išvadą grindė ekspertas Z. Č., t. y. sparnai (mentės). Techninėje dokumentacijoje pažymėta, jog jėgainėje yra panaudoti „22.5 WPX“ tipo sparnai (mentės). Kitų detalių ar sudėtinių dalių, kurios galėjo būti pakeistos renovacijos metu ir kurios galėjo turėti įtakos draudiminio įvykio kilimui, ekspertas nekonstatavo. Apeliantė teismui pateikė antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pažymėtas bei fotonuotraukomis patvirtintas faktas, jog ant apeliantės jėgainės sparno (mentės) yra pritvirtintos metalinės lentelės, kuriose užfiksuoti svarbūs duomenys, patvirtinantys tiek sparnų gamybos metus, tiek ir jų tipą. Minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog sparnai pagaminti 2007 m., o jų tipas yra „22.5 WPX“. To paties tipo sparnai buvo sumontuoti ant jėgainės, kuri buvo apžiūrėta, išbandyta bei kuriai suteiktas sertifikatas, nurodant, jog tai yra kokybiškas, reikalavimus atitinkantis elektros energijos gamybos įrenginys. Tai reiškia, jog 2007 m. atliekant jėgainės renovaciją, ją atlikusi įmonė, kuri vėliau jėgainę perleido apeliantei, ant jos sumontavo to paties gamintojo, tipo, modelio sparnus, kurie buvo naudojami ir 1987 m., kai visas įrenginys buvo testuojamas, aprašytas vertinimo ataskaitoje ir jam suteiktas sertifikatas.

26.3. Iki sertifikavimo gaminys yra išbandomas, įvertinami jo kokybiniai parametrai, būklė, tame tarpe – sudedamosios dalys, tai yra fiksuojama ataskaitoje, ir tik po to yra suteikiamas atitinkamas sertifikatas. Tai šiuo atveju ir buvo atlikta, t. y. jėgainė, kaip vientisas objektas, pateiktas patikrinimui, jis buvo tiriamas visas komplekte, tyrimai surašyti į atitinkamą vertinimo ataskaitą, dėl ko jėgainė pripažinta atitinkanti ECN nustatytus sertifikavimo kriterijus ir buvo suteiktas sertifikatas. Atsižvelgiant į tai, pakeitus atskirą sertifikuotos jėgainės detalę analogiška to paties gamintojo, tipo ir modelio detale (kuri gali būti keičiama, nes yra gaminama ir platinama atskirai), kuri buvo naudojama atliekant viso įrenginio sertifikavimo procedūrą, tik pagaminta 2007 m. kokybiniai jėgainės kriterijai bei parametrai nenukenčia ir galioja tas pats sertifikatas, kuris išduotas gaminį sertifikuojant 1987 m. Taigi ir renovacijos metu 2007 m. pakeitus jėgainės sparnus (mentes) analogiškomis, to paties tipo „22.5 WPX“, to paties gamintojo sparnais (mentėmis), kokie ir buvo sertifikavimo metu, nėra pagrindo laikyti, kad jiems turi būti išduodamas kitas – atskiras, detalės sertifikatas.

26.4. Nenustatyta, jog įvykio kilimui bei žalos padarymui turėjo įtakos kokie nors jėgainės defektai, detalių ar mazgų susidėvėjimas, jų nekokybiškumas. Priimdamas išvadas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, teismas akcentavo vėjo greitį, kuris viršijo leistinas saugaus jėgainės eksploatavimo ribas. Tačiau kitų techninių priežasčių, turėjusių įtakos įvykio kilimui, teismas nenustatė. Nenustačius neleistinų apeliantės veiksmų, nesant priežastinio ryšio tarp neleistinų veiksmų ir kilusių pasekmių, negali būti taikoma atsakomybė, tame tarpe ir mažinamas atlygintinas žalos dydis. Jėgainė priimta naudoti pagal galiojančius teisės aktus komisijos, kuri sudaryta Valstybės energetikos inspekcijos ir Ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus potvarkiu 2008 m. gegužės 20 d. Nr. 07 vadovaujantis Statybos reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Minėta komisija, kuriai pateikti visi reikalingi jėgainės dokumentai, pateikė išvadą jog jėgainė yra tinkama naudoti. Abejoti komisijos sprendimu pagrindo nėra.

26.5. Sudarant draudimo sutartį, atsakovui pateikti visi reikalingi dokumentai, kurių atsakovas prašė. Draudimo sutarties sudarymo metu dėl jėgainės techninės būklės, renovacijos sąlygų, kokybės dokumentų trūkumo atsakovui klausimų kilę nebuvo. Atsakovas neprašė papildomų dokumentų, byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų nuslėpusi kokias nors svarbias aplinkybes, galėjusias turėti įtakos draudimo sutarties sudarymui. Atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, disponavo visa jam reikalinga informacija, kurią įvertinęs priėmė sprendimą sudaryti draudimo sutartį.

26.6. Savo pareigą apeliantė įvykdė tinkamai, pateikė visus dokumentus, susijusius su jėgainės būkle, atliktais renovacijos darbais. Tuo tarpu atsakovas, būdamas draudimo rizikos vertinimo profesionalas, abejonių dėl galimybės sudaryti jėgainės draudimo sutartį nekėlė, poreikio tikslinti bet kokią su draudžiamu objektu susijusią informaciją iki sandorio sudarymo neišreiškė, todėl šiuo metu sandorio šalių pareigų nevykdymą traktuoti apeliantės nenaudai nėra teisinio pagrindo.

26.7. Dalyje dėl ieškovės neatliktos statinio ekspertizės po energetikos objekto avarijos, ką numato Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 15 punktas, pirmos instancijos teismo išvada nepagrįsta. Kaip teismo posėdžių metu nurodė apeliantės vadovas S. K., po įvykio, kurio metu apgadinta jėgainė, jis susisiekė su atsakovo atsakingu darbuotoju Justu Survila, su kuriuo buvo visą laiką bendraujama tiek sudarant draudimo sutartį, tiek ir vėliau, bei informavo apie įvykį. Atsakovo atstovas S. K. nurodė neliesti ir nieko nedaryti jėgainėje, kol neatvyks apžiūrai. 2015 m. lapkričio 10 d. į įvykio vietą atvyko draudiko atstovas ir kartu su S. K. apžiūrėjo apgadintą jėgainę ir užfiksavo įvykį. Apžiūra buvo paviršinė, instrumentų, įrankių draudiko atstovas atsigabenęs nebuvo, matavimai, patikros ar kt. veiksmai, kuriais būtų siekiama nustatyti įvykio priežastis ar kitas aplinkybes, įvykio vietoje atliekami nebuvo. Išvykdamas draudiko atstovas nurodė, jog su jėgaine negalima nieko daryti, kol atsakovas neatsiųs savo specialistų išsamiam įvykio tyrimui atlikti ir priežasčiai nustatyti.

26.8. Apeliantės vadovas pats kreipėsi į specialistą inžinierių-elektriką V. S., kuris atliko jėgainės elektros dalies matavimus, patikrino jos stovį, būklę bei konstatavo, jog elektros įrangoje defektų nėra, sugadinimų, kurie galėjo būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jėgainės sugadinimu, nenustatyta. Šie matavimai bei vertinimai proceso metu nebuvo ginčijami ir jais buvo remiamasi ir atliekant teismo ekspertizę bei pateikiant išvadą, kurią surašė teismo paskirtas ekspertas Ž. Č..

26.9. Apeliantė pareigą atlikti įvykio, dėl kurio sugadintas jai priklausantis apdraustas turtas, tyrimą įvykdė, jos pasirinktas specialistas buvo kompetentingas ir jam pavestą darbą atliko kvalifikuotai, kokybiškai, patikrino jėgainės elektros bei automatikos įrangą, pateikė kvalifikuotą bei tyrimais paremtą išvadą, kurios nepaneigė teismo paskirtas ekspertas Ž. Č.. Priešingai, atsakovo prašymu tyrimą turėjusi atlikti nepriklausoma tyrimų bendrovė Russurvey Ltd pavedė UAB „Garant service“ atlikti vėjo jėgainės apžiūrą. UAB „Garant service“ parengė ypatingo statinio apžiūros raportą. Tačiau šia išvada teisminio bylos nagrinėjimo metu nesirėmė ne tik teismas, bet net ir pats atsakovas, kuris šį tyrimą užsakė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio tyrimui atlikti teismas paskyrė ekspertą Ž. Č., kuris parengė ekspertizės aktą. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą nė vienu iš minėtų tyrimų nesirėmė, kadangi tai buvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais bei įvertinus eksperto Ž. Č. kvalifikacijos trūkumą teikiant išvadą dalyje dėl jėgainės sparnų susidėvėjimo. Dėl to padaryta išvada, kad jėgainė apgadinta dėl audros, kurios metu vėjo greitis viršijo vėjo jėgainės saugaus eksploatavimo ribas, t. y. patvirtino išvadas, kurias buvo padaręs V. S..

26.10. Teismo sprendimas mažinti žalos atlyginimo dydį dėl to, kad apeliantė po įvykio neatliko ekspertizės įvykio kilimo priežasčiai nustatyti, yra nepagrįstas. Vertinti tyrimą ne pagal jo kokybę, turinį, išvadų teisingumą, o pagal pavadinimą, t. y. laikyti, jog apeliantė neatliko ekspertizės įvykio kilimo priežasčiai nustatyti, vien dėl to, kad įvykis buvo ištirtas, tačiau jį surašęs specialistas dokumentą pavadino kaip tyrimą „Dėl įvykio priežasties nustatymo tyrimo“, yra nepagrįsta. V. S. atliktas tyrimas bei pateiktos išvados yra teisingos, kvalifikuotos, patvirtintos bylos nagrinėjimo metu ir teismui pripažinus įvykį draudiminiu dėl tų pačių priežasčių, todėl laikytina, jog apeliantė pareigą atlikti įvykio tyrimą bei nustatyti jo kilimo priežastis atliko.

26.11. Vertinant Statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2016, kurio 15 punktą tariamai pažeidė apeliantė, t. y. įvykus avarijai neatliko ekspertizės, susipažinus su šiuo teises aktu kyla abejonės, ar pagal jo reglamentavimą apeliantė tokią pareigą turėjo, atsižvelgiant į patį įvykį bei jo pasekmes. Minėto reglamento 13 punktas numato, jog statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius (reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę. Susipažinus su reglamento 1 priedu, jame yra nurodyta statinio galimos avarinės būklės požymiai. Tačiau tokie požymiai, kurie yra įvardinti bei nurodyti apeliantei priklausančioje jėgainėje, nėra nurodyti ir įtraukti į sąrašą atvejų, kuriems esant privaloma atlikti statinio ekspertizę.

26.12. Teismas mažindamas išmoką nurodė, kad šis sprendimas grindžiamas taisyklių 8.2. papunkčiu. Taisyklių bendrosios dalies 8.1.1. – 8.1.6. papunkčiuose yra nurodytas baigtinis sąrašas pareigų, kurias turėtų vykdyti apeliantė, įvykus galimai draudiminiam įvykiui. Taisyklių 8.2. papunktis numato, kad jeigu draudėjas ar naudos gavėjas tyčia ar dėl didelio neatsargumo nevykdo taisyklėse numatytų pareigų, atsakovas turi teisę sumažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti, taigi atsakovas, parengdamas taisykles ir pateikdamas jas, kaip priedą prie draudimo sutarties, suformavo sąrašą aplinkybių, dėl kurių draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama. Kitų aplinkybių arba pagrindų, dėl ko draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama įvykus draudiminiam įvykiui atsakovas nėra nurodęs. Teismas, draudimo išmoką mažindamas 50 proc. dėl nepateikimo dokumentų apie 2007 m. renovacijos metu panaudotas detales ir jų atitikimą CE reikalavimams, taip pat dėl neatliktos ekspertizės, išėjo už teisinio draudimo sutarties reglamentavimo ribų, nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo tokias perteklines draudėjo pareigas, nepagrįstai jas aiškino plečiamai, kadangi taisyklėse nenumatytos šios aplinkybės kaip pagrindai, dėl ko gali būti mažinama draudimo išmoka.

26.13. Jeigu sprendimas priimtas motyvuojant jį UAB „Garant Service“ pateiktoje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, jog jėgainės elektros įranga paveikta drėgmės, dėl ko nėra galimybės patikrinti jos veikimą, tai tokia išvada yra nepagrįsta, nes jėgainės elektros dalis yra hermetiškai apsaugota nuo pašalinio drėgmės poveikio, apsaugos priemonės bei įranga nebuvo pažeista įvykio metu, dėl ko bet kuriuo momentu šią įrangą buvo galima tikrinti. Tai, kad elektros kabeliai (kuriuos, kaip nurodoma išvadoje, reikia džiovinti) buvo drėgni, tai nereiškia, jog jie, o tuo pačiu ir visa jėgainės elektros dalis bei automatika, buvo veikiami lietaus. Dėl žiemos sezono bei temperatūrų svyravimo iš teigiamos į neigiamą, kabelių plastikiniai šarvai buvo rasoti, tačiau tai netrukdė tikrinti jų veikimo. Kita elektros bei automatikos įranga buvo apsaugota nuo pašalinio atmosferos poveikio, ji nebuvo nei drėgna, nei šlapia, todėl taip pat galėjo būti tikrinama. Tačiau UAB „Garant Service“ specialistai, atvykę apžiūrai, neturėjo matavimo prietaisų, įrangos, kuria galėjo būti atliekama kvalifikuota bei kokybiška šio specifinio objekto patikra. Apeliantės vadovo iniciatyva atjungta vėjo jėgainės elektros įtampa, tačiau tai netrukdė patikros atlikimui, be to, jeigu būtų išreikštas pageidavimas, apeliantės vadovas būtų inicijavęs elektros įtampos paleidimą į įrenginį tam, kad būtų galima tikrinti įrangos bei automatikos veikimą. Tačiau tokių pageidavimų iš draudiko tikrintojų nebuvo.

26.14. Atsakovo veiksmai realiai buvo ne noras ištirti įvykį bei nustatyti tikrąją jo kilimo priežastį, o rasti bet kokią dingstį įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti privalomą draudimo išmoką. Apelianto iniciatyva inžinierius-elektrikas V. S. tyrimą atliko nedelsiant (2015 m. lapkričio 10 d.), kai tuo tarpu atsakovo prašymu jėgainė apžiūrėta tik praėjus daugiau nei keturių mėnesių laikotarpiui, motyvuojant blogomis oro sąlygomis. Netgi atsakovo pasirinkta įmonė neturėjo tinkamos kvalifikacijos tokio pobūdžio tyrimui atlikti, nes UAB „Garant Service“ atitinka Rusijos jūrų laivybos registro reikalavimus, kaip įmonė, atliekanti darbus, susijusius su laivų statyba bei remontu, tačiau ne su energetika, juo labiau – ne su vėjo jėgainėmis. Vilkinant laiką ir pačiam draudikui neatliekant tyrimo veiksmų netgi keturių mėnesių laikotarpyje, atsakovas akivaizdžiai tikėjosi, jog apeliantė neatliks tyrimo, neieškos įvykio kilimo priežasčių, dėl ko būtų galima ją vėliau apkaltinti formaliais pažeidimais ar nerūpestingumu, pateikiant išvadą, kad nėra galimybės atlikti tyrimo dėl kokių nors pažeidimų, kaip šiuo atveju – lietaus poveikio elektros įrangai, po ko draudikui būtų paprasčiausia priimti sprendimą įvykį pripažinti nedraudiminiu.

26.15. Teismo motyvas, kad apeliantė po įvykio nesiėmė visų priemonių, kurios padėtų nustatyti kilusių nuostolių priežastį, yra nepagrįstas, nes sprendime nėra nurodyta, kokių priemonių turėjo būti imamasi, kas užkirto kelią faktinių jėgainės sugadinimo aplinkybių nustatymui.

26.16. Išlaidų priteisimas teismo ekspertui yra nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo išvadomis, kurios buvo nurodytos kaip priežastys, dėl kurių kilo ginčo draudiminis įvykis bei buvo apgadinta jėgainė. Priimant galutinį teismo sprendimą, atmestos eksperto Ž. Č. išvados tiek dalyje dėl jėgainės defektų, susijusių su sparnais (mentėmis), tiek ir dalyje dėl trumpojo jungimo kitoje oro linijoje, kuris sukėlė tolimesnius stabdymo procesus, lėmusius jėgainės avariją. Į bylą pateiktas teismo ekspertizės aktas nebuvo vertinamas kaip įrodymas šioje byloje, jo išvadomis nebuvo remtasi, nustatant galutinę draudiminio įvykio kilimo priežastį. Netgi ir dalyvaudamas teismo posėdžiuose ekspertas Ž. Č. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti bei įrodyti savo ekspertizės akto pagrįstumo, jo iškeltos prielaidos buvo paneigtos kitais į bylą pateiktais įrodymais – akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pažymomis, apeliantės pateiktais duomenimis dėl jėgainės atitikimo reikalavimams, priėmimo bei pripažinimo tinkama naudoti aktu ir kt. Todėl išlaidos, kurias patyrė atsakovas su jo prašymu paskirta teismo ekspertize, taip pat su eksperto Ž. Č. dalyvavimu teismo posėdžiuose, turėtų būti paliktos paties atsakovo išlaidomis, nes jo iniciatyva surinkti aptariami duomenys įrodomosios reikšmės byloje priimant galutinį sprendimą neturėjo. Atsakovo reikšti atsikirtimai dėl ginčo įvykio pripažinimo draudiminiu pripažinti nepagrįstais ir atmesti, tokios atsakovo išlaidos susidarė dėl jo paties pozicijos šioje byloje.

Atsiliepimas

27. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodė, kad ieškovė tiek jėgainės renovacijos metu, tiek įvykus draudiminiam įvykiui, visas jai priklausančius veiksmus ir pareigas yra atlikusi tinkamai, bendradarbiavo su atsakovu, todėl negalima konstatuoti, jog ieškovė kaip draudėja neatliko savo pareigų. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei mokėtiną draudimo išmoką.

28. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

28.1. Apeliantė pripažįsta, kad jėgainė ir jos sudedamosios dalys buvo sertifikuotos 1987 m., tuo tarpu po 2007 m. atlikto atkuriamojo remonto, kurio metu, be kita ko, pakeisti jėgainės sparnai (mentės), sertifikavimas nebuvo atliktas, todėl 1987 m. išduotas sertifikatas nepatvirtina ir negali patvirtinti 2007 m. jėgainės atkuriamojo remonto metu panaudotų statybos produktų kokybės.

Žemesnės instancijos teismas

28.2. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vėjo jėgainės sparnų gamintojas Aerpac gamino nekokybiškus gaminius ir iš jo užsakovai reikalavo nuostolių atlyginimo. Tai paneigiantys argumentai nepateikti ir apeliaciniame skunde. Ieškovė neįrodė aplinkybės dėl jėgainės renovacijos metu panaudotų sparnų (menčių) kokybės.

28.3. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis taisyklių nuostatomis, prašė tik esant galimybei išlaikyti įvykio vietą nepaliestą, kol atvyks draudimo bendrovės atstovas. Draudimo bendrovė neturi teisės uždrausti asmenims vykdyti teisės aktų nustatytus įpareigojimus.

28.4. V. S. atliktu tyrimu ekspertas Z. Č. vadovavosi tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jėgainės įrangos (automatikos ir mechanikos) veikimo patikrinimu po įvykio ir tokio patikrinimo užfiksuotais rezultatais. Teismas sprendime nekonstatavo, jog V. S. tinkamai atliko jėgainės avarijos tyrimą. V. S. išvada, jog jėgainės avarijos priežastis – nuo žemės pakeltas daiktas – paneigta eksperto Z. Č.. V. S. pateikė išvadą, kad įvykio priežastis – stipraus, gūsingo vėjo poveikis, kuris viršijo besisukančių jėgainės sparnų gamintojo leidžiamą mechaninio atsparumo ribą ir juos sulaužė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, vadovaudamasi šia V. S. išvada, į bylą nepateikė dokumento, kuris įvardintų jėgainės mechaninio atsparumo ribą. Toks dokumentas būtų gamintojo išduota atitikties deklaracija. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Z. Č. paaiškino, kad jėgainės techninėje dokumentacijoje nurodytas maksimalus vėjo greitis 52 m/s, kuriam esant gali veikti jėgainė, nereiškia ir sparnų mechaninio atsparumo ribos. Mechaninio atsparumo riba – kai stiprus vėjas gali taip sulaužyti jėgainės sparnus, kaip užfiksuota defektiniuose dokumentuose – realiai yra keliolika kartų didesnis nei techninėje dokumentacijoje deklaruotas maksimalus vėjo greitis, kuriam esant apskritai eksploatuoti jėgainę yra saugu.

28.5. V. S. išduotame energetikos darbuotojo pažymėjime (sertifikate) pagal atestavimo sritį nurodoma, kad V. S. turi teisę eksploatuoti (technologiškai valdyti, techniškai prižiūrėti, remontuoti, matuoti, bandyti, paleisti ir derinti) vartotojo elektros įrenginius iki 10 kW, o jėgainės nominali galia siekia 250 kW. Ieškovo pasitelkto V. S. kvalifikacija galimai yra pakankama jėgainės įrangos (automatikos ir mechanikos) patikrinimui po įvykio atlikti ir rezultatams užfiksuoti, tačiau V. S. neturi kvalifikacijos tyrimams, tokiems kaip jėgainės sugadinimo priežasties nustatymas, atlikti. Šių argumentų ieškovė nepaneigė.

28.6. Jėgainė yra energetikos objektas. Įvykus tokio objekto avarijai, privalo būti atlikta statinio ekspertizė, o ekspertizės akto privalomos pastabos turi būti suderintos su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys (Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 15 punktas). Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė tokią ekspertizę po jėgainės avarijos būtų atlikusi. UAB „Saudara“ ne tik neatliko vėjo jėgainės avarijos ekspertizės, bet apie jėgainės avariją nepranešė valstybės įgaliotai institucijai, kurios kompetencijai yra priskirta atlikti avarijos tyrimo veiksmus.

28.7. Ž. Č. atliktos ekspertizės akte yra nurodytos ir dar dvi mažai tikėtinos vėjo jėgainės sulaužymo priežastys: vėjo jėgainės pagrindinio elektros energijos šaltinio nebuvimas dėl vėjo jėgainės vidinių elektros grandinių gedimo ir vėjo jėgainės gondolos pozicionavimo vėjo kryptimi gedimas. Teismo ekspertas kategoriškai neatmetė pirminės atsakovo nustatytos vėjo jėgainės avarijos priežasties – automatikos gedimas, tačiau pažymėjo, jog šios dvi priežastys yra mažai tikėtinos bei nurodė tai pagrindžiančius argumentus. Ekspertas pažymėjo, kad šių priežasčių pagrįstumą patvirtintų tik vėjo jėgainės PLC valdiklio atminties luste įrašyti saugos signalai. Tačiau, kaip nurodyta ekspertizės akte, UAB „Saudara“ po jėgainės avarijos nesiėmė veiksmų, kad būtų atkurta (išsaugota) PLC valdiklio HITACHI EHRP atminties bloke saugomi vėjo jėgainės saugos signalų suveikimo įrašai (ekspertizės akte nurodyta, kad labai svarbu, jog po vėjo jėgainės avarijos nesiimta priemonių užfiksuoti sutrikimų indikacinių prietaisų parodymų ir sutrikimų signalų įrašų iš procesoriaus atminties lusto, išsaugojimo ir atkūrimo). Nurodytu neveikimu UAB „Saudara“ pažeidė taisyklių bendrųjų sąlygų 8.1.2. papunktį (nedelsiant apie įvykį informuoti kompetentingas tarnybas), 8.1.3. papunktį (imtis visų priemonių, siekiant sumažinti žalą ir užkirsti kelią jos atsiradimui ar jos padidėjimui). 8.1.5. papunktį (pateikti visą informaciją ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti įvykio priežastis ir žalos dydį).

28.8. Neįmanoma patikrinti kiekvieno ketinamo apdrausti nekilnojamojo turto objekto statybos, techninės priežiūros proceso tinkamumo iki draudimo sutarties sudarymo, kiekvieno iš statyboje panaudoto produkto kokybės ir t.t., tiek dėl resursų, reikalingų tokiems veiksmams atlikti, tiek dėl to, kad už tam tikrų veiksmų atlikimą yra atsakingi atitinkami asmenys, pvz., už statybos darbus – statybos rangovas, už techninę priežiūrą – techninis prižiūrėtojas, už gaminio kokybę – gamintojas ir t.t. Paminėtų subjektų ar paties draudėjo netinkamų atitinkamų veiksmų atlikimo, lėmusių įvykio atsiradimą, draudikas nedraudė, todėl ir neturėjo pareigos tikrinti atitinkamų procesų tinkamo atlikimo iki draudimo sutarties sudarymo. Su apeliante sudarytame draudimo polise ir taisyklėse nurodyta, kokias rizikas, apdrausdamas jėgainę, draudikas prisiėmė. Apeliantės samprotavimai dėl to, kad draudikas privalėjo paprašyti visų dokumentų, susijusių su jėgaine, iki draudimo sutarties sudarymo yra nepagrįsti.

28.9. Dėl bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizę, kurią atliko ekspertas Ž. Č., paskirstymo teismas nusprendė teisingai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Eksperto Ž. Č. kvalifikacija buvo tinkama ekspertizei atlikti bei išvadoms teikti. Ž. Č. turi technologijos mokslų (energetikos ir termoinžinerijos) daktaro laipsnį bei teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas ir ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl draudimo išmokos išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl draudimo išmokos mažinimo pagrindų

26. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų draudimo išmokos mažinimui, todėl negalėjo būti mažinamas atlygintinas žalos dydis. Iš apeliacinio skundo turinio, pirmosios instancijos teismo sprendimo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų galima spręsti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis yra draudžiamasis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagrindų nepasisako, o vertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei iš atsakovo priteistinos draudimo išmokos dydį.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo apdraudęs jėgainę įmonių turto draudimu, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. liepos 16 d., draudimo suma 133 805 Eur, išskaita 570 Eur, draudžiamos rizikos: transporto priemonės atsitrenkimas, el. įtampos svyravimai, vanduo, piktavališkas pastato sunaikinimas, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veika, ugnis. Draudimo polise nurodyta, jog draudimo sutarties pagrindas yra įmonių turto draudimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudiminis įvykis pagal taisyklių 3.5.1. papunktį buvo, nes bylos medžiaga sudarė pagrindą išvadai, jog 2015 m. lapkričio 8 d. kilęs stiprus vėjas bei audra buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jėgainės sugadinimu. Draudiminę išmoką teismas nusprendė mažinti 50 proc. dėl esminių aplinkybių apie draudimo objektą nepateikimo draudikui (kad jėgainėje naudotos nesertifikuotos detalės) bei dėl draudėjo neatliktos statinio ekspertizės po energetikos objekto avarijos, t. y. todėl, kad įvykus įvykiui, ieškovė pažeidė taisyklių bendrosios dalies 8 skyriuje nurodytą pareigą po įvykio imtis visų priemonių, kurios padėtų nustatyti kilusių nuostolių priežastį.

28. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką visais atvejais kyla iš sudarytos draudimo sutarties arba įstatymo ir gali būti įgyvendinama tik sutartyje ar įstatyme numatyta apimtimi ir sąlygomis, t. y. jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip, taikomos CK 6.987 – 6.1018 normos.

29. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kai draudėjo turtiniai praradimai visiškai ar iš dalies nekompensuojami, net jei įvykiai pripažinti draudžiamaisiais. Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties sąlygos, dėl kurių gali būti mažinama draudimo išmoka, yra susijusios su draudėjo informacijos atskleidimu draudikui sudarant draudimo sutartį bei draudimo sutarties vykdymu – savalaikiu pranešimu apie draudiminį įvykį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, bei žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).

30. Nagrinėjamu atveju teismas sumažino draudimo išmoką ieškovei remdamasis dviem pagrindais – pirma, kad sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei (taisyklių specialiųjų sąlygų 9.1. papunktis), antra, įvykus įvykiui, draudėjas pažeidė taisyklių bendrosios dalies 8 skyriuje nurodytą pareigą po įvykio imtis visų priemonių, kurios padėtų nustatyti kilusių nuostolių priežastį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno iš šių pagrindų pagrįstumo.

31. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje numatyta draudėjo pareiga prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 straipsnio 1 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualių taisyklių bendrosios dalies 8.1. papunktyje nurodyta, kad tam, jog draudėjas ar apdraustasis įgytų teisę gauti draudimo išmoką įvykus galimai draudžiamajam įvykiui, jis privalo įvykdyti šias sąlygas: 1) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (jeigu šių taisyklių specialiosiose sąlygose nenurodyta kitaip) informuoti atsakovą apie įvykusį galimai draudžiamąjį įvykį šių taisyklių specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka; 2) nedelsiant informuoti kompetentingas tarnybas (pvz., gydymo įstaigą, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą, policiją, avarines tarnybas ir pan.); 3) vykdyti visus atsakovo duotus nurodymus bei imtis visų priemonių, siekiant sumažinti žalą ir užkirsti kelią jos atsiradimui ar jos padidėjimui; 4) sudaryti atsakovui galimybę apžiūrėti galimai draudžiamojo įvykio vietą, atlikti tyrimą bei apklausti liudytojus taip, kad atsakovas galėtų nustatyti nuostolio priežastis ir dydį; (...) 6) esant galimybei išlaikyti įvykio vietą nepaliestą, kol atvyks atsakovo atstovas, jeigu atsakovas nedavė kitų nurodymų. Taisyklių specialiųjų sąlygų 9.1. papunktyje nustatyta, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti jeigu: 1) draudėjas teikė klaidinančią informaciją apie draudžiamojo įvykio faktus, kurie turėjo įtakos įvykio priežastims, aplinkybėms ir /ar nuostolio dydžiui; 2) draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar atsakovo reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant: a) jeigu po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą arba nebuvo pranešta apie pasikeitusias aplinkybes ir / ar padidėjusią riziką (specialiųjų sąlygų 1.2. ir 1.6. papunkčiai), b) draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje, c) draudėjas laiku nepranešė apie įvykį, d) nepranešė apie įvykį atitinkamoms kompetentingoms tarnyboms (Priešgaisrinės saugos tarnybai, policijai ir kitoms). Taisyklių bendrųjų salygų 8.2. papunktyje numatyta – jeigu draudėjas ar naudos gavėjas tyčia ar dėl didelio neatsargumo nevykdo taisyklėse nurodytų pareigų, atsakovas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti. Be to, ginčui aktualios redakcijos DĮ 98 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

33. CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje numatyta draudėjo pareiga pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu apie draudiminį įvykį. Šios pareigos nevykdymas ne visais atvejais suteikia draudikui teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, bet tik tais atvejais, kai draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo. Draudimo sutarties sąlygas sudarančių taisyklių specialiosios dalies 9.2. papunktyje nurodyta, kad atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgiant į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimų mąstą ir jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ar žalos dydžiu. Taigi, draudikas negali išmokos sumažinti ar atsisakyti ją mokėti, jei įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis). Draudėjo nepranešimas arba pavėluotas pranešimas negali būti pagrindu mažinti draudimo išmoką, jei žala dėl draudėjo neveikimo nepadidėjo.

34. Apibendrinant draudimo sutarties sąlygas ir faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad draudimo išmoka galėjo būti mažinama tik jei draudikas nepateikė arba pateikė klaidingą esminę informaciją apie draudžiamą objektą ir(arba) po draudiminio įvykio nepranešė institucijoms apie įvykį ir dėl to žala padidėjo. Be to, turi būti nustatyta draudėjo tyčia ar didelis neatsargumas nepranešant apie įvykį, visų šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka draudikui.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodytos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sumažino draudimo išmoką visų pirma dėl to, kad ieškovė neįrodė jėgainės renovacijos metu panaudotų dalių sertifikavimo aplinkybės. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad draudėjas apskritai turėjo pareigą apie šią aplinkybę informuoti draudiką. Nors, kaip jau minėta, CK 6.993 straipsnis ir taisyklių specialiųjų sąlygų 9.1. papunktis numato draudiko teisę mažinti draudimo išmoką, jei draudėjas neatskleidė visos rizikos dydžiui įvertinti reikšmingos informacijos, ne bet kokia draudėjo neatskleista informacija kvalifikuotina kaip esminė.

36. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias turi nurodyti draudėjas, yra pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutartis sudaryta 2015 liepos 17 d., jėgainė renovuota 2007 metais, taigi, prieš sudarant draudimo sutartį, draudikas galėjo nurodyti, kad jam esminės reikšmės turi aplinkybė, ar po renovacijos jėgainė buvo sertifikuota, ar panaudotos sertifikuotos detalės. Nagrinėjamu atveju draudikas neįrodė, kad sudarant sutartį ši informacija jam buvo esminė ir prieš sudarydamas draudimo sutartį jis raštu ar žodžiu prašė draudėjo suteikti informaciją apie jėgainės detalių sertifikavimą, toks reikalavimas buvo paminėtas draudimo sutartyje ar ikisutartiniuose santykiuose, todėl darytina išvada, kad rizika dėl tokios informacijos nesurinkimo tenka draudikui ir nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmoką. Be to, net ir pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė aplinkybės dėl jėgainės renovacijos metu panaudotų dalių sertifikavimo, teismas nenurodė ir nepaaiškino kaip ir kokia dalimi ši aplinkybė padidino draudiminę riziką ir sudaro pagrindą mažinti draudimo išmoką, nors tokią pareigą numato CK 6.993 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, dalį, proporcingą sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų įvykdęs šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, santykiui. Minėtų duomenų atsakovas neteikia ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą.

37. Antrasis pagrindas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas sumažino draudimo išmoką – dėl ieškovės neatliktos statinio ekspertizės po energetikos objekto avarijos (Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 15 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui neaktualia įstatymo norma. Teismas sprendė, kad UAB „Saudara“, įvykus 2015 m. lapkričio 8 d. įvykiui, pažeidė taisyklių bendrosios dalies 8 skyriuje nurodytą pareigą po įvykio imtis visų priemonių, kurios padėtų nustatyti kilusių nuostolių priežastį. Ši pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai, nes teismas šią išvadą padarė remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 13 ir 15 punktais, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę (13 punktas). Ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę, pateikia statinio naudotojui statinio ekspertizės aktą su išvada. Jeigu statinys yra energetikos objektas (elektrinės (išskyrus atomines), katilinės, elektros ir šilumos tinklai bei jų priklausiniai, gamtinių ir suskystintų naftos dujų sistemos, magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai, naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos ir kiti energetikos objektai bei įrenginiai) ir šio objekto ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, ekspertizės rangovas, prieš pateikdamas statinio ekspertizės aktą su išvada statinio naudotojui, statinio ekspertizės akto privalomas pastabas turi suderinti su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys (15 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 4.3. papunktyje nustatyta, kad avarinis statinys – statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Statinio galimos avarinės būklės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu (4.4. papunktis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie punktai taikomi nustačius energetikos objekto avarinę būklę, o ne jau įvykus energetikos objekto avarijai.

38. Be to, teismas nenustatė ir kitos esminės draudimo išmoką leidžiančios mažinti sąlygos – kad draudėjo veiksmai po įvykio delsiant imtis visų priemonių, kurios padėtų nustatyti kilusių nuostolių priežastį, padidino žalos atsiradimą ir buvo atlikti tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė pažeidė taisyklių bendrųjų sąlygų 8.1.2. (nedelsiant apie įvykį informuoti kompetentingas institucijas), 8.1.3. (imtis visų priemonių, siekiant sumažinti žalą ir užkirsti kelią jos atsiradimui ar jos padidėjimui) ir 8.1.5. (pateikti visą informaciją ir dokumentus, kad galėtų nustatyti galimai draudžiamojo įvykio priežastis) papunkčius. Atsakovas nors ir nurodo, kaip galimai šias taisykles pažeidė ieškovė, tačiau nenurodo kaip, atsižvelgiant į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, šių taisyklių pažeidimas padidino atsakovo riziką ar objektyviai sudarė pagrindą mažinti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, ir tais atvejais, kai draudiminis įvykis nustatytas, tačiau jis įvyko dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką ar jos mažinimas, remiantis tik formaliu taisyklių pažeidimu, nesukėlusiu objektyvių padarinių, nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti. Šių aplinkybių draudikas neįrodė, todėl darytina išvada, jog ieškovė, neturėjo pagrindo įvykus jėgainės avarijai atlikti energetikos objekto ekspertizės ir ši aplinkybė nesudarė pagrindo mažinti priteistiną draudimo išmoką. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinos draudimo išmokos dydį 50 proc., remdamasis taisyklių bendrosios dalies 8.2. papunkčiu.

39. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistiną draudimo išmoką apskaičiavo atsižvelgdamas į UAB „Garant service“ parengtą raportą ir jame pateiktus apskaičiavimus. Raporte pažymėta, kad seną jėgainę galima perduoti į metalo supirktuvę. Bokštas sveria 16,9 t. Metalo supirkimo kaina už toną apie 90 Eur. Elektros variklio svoris – 1,65 t. Metalo (elektros variklių, starterių ir generatorių) laužo supirkimo kaina už toną apie 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei priteistinos draudimo išmokos dydį, neteisingai apskaičiavo už elektros variklio metalo laužą gautinas pajamas (teismas nurodė – 1,65 t x 300 Eur = 459 Eur, nors 1,65 t x 300 Eur = 495 Eur), taip pat neatėmė iš ieškovei priteistinos draudimo išmokos už bokšto metalo laužą gautinų pajamų – 1 521 Eur.

40. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką 50 proc., netinkamai apskaičiavo draudimo išmokos dydį, konstatuotina, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įmonių turto draudimo polise nurodyta draudimo suma – 133 805 Eur, išskaitos dydis – 570 Eur, pajamos, gautinos už bokšto ir elektros variklio metalo laužą – 2 016 Eur (1 521 Eur + 495 Eur). Ieškovei iš atsakovo priteistina draudimo išmokos suma – 131 219 Eur (133 805 Eur – 570 Eur – 2 016 Eur) (šis ieškinio reikalavimas tenkintinas 98,07 proc.).

Dėl priteistinų delspinigių dydžio

41. Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs ieškovei priteistiną draudimo išmoką, proporcingai sumažino ir reikalautus delspinigius. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi padidinama ieškovės ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo patenkinimo proporcija, yra pagrindas perskaičiuoti ieškovei priteistinų delspinigių sumą.

42. Ieškovė prašė priteisti 2 462,01 Eur delspinigius, kurie skaičiuojami nuo 2016 m. vasario 7 d. iki ieškinio padavimo. Taisyklių bendrųjų sąlygų 9.1. papunktis numato, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. 9.3. papunktis numato, kad jeigu atsakovas uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, atsakovas moka 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi šia nutartimi nustatyta, kad ieškovė turi teisę į 131 219 Eur dydžio draudimo išmoką, ieškovei iš atsakovo priteistini 2 414,43 Eur (131 219 Eur x 0,02 proc. x 92 dienos) delspinigiai nuo priteistinos draudimo išmokos sumos už 92 dienas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 90 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šalys įpareigotinos 2 420 Eur sumą už eksperto papildomai atliktus darbus lygiomis dalimis sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Apeliaciniame skunde ieškovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, teigia, kad teismas nesivadovavo eksperto išvadomis, o atsakovo prašymu atlikta ekspertizė ir su jos atlikimu susijusios išlaidos, patenkinus ieškovės ieškinį, turi būti priteistos iš atsakovo.

44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismo ekspertizė paskirta atsakovo prašymu, už teismo ekspertizę atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 4 500 Eur. Ekspertizės išlaidos apmokėtos iš teismo depozitinės sąskaitos. Už papildomai atliktus darbus ekspertas pateikė PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta suma – 2 420 Eur. Ieškinys patenkintas iš dalies (98,07 proc.), todėl yra pagrindas paskirstyti šalims byloje atliktos ekspertizės išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą yra sumokėjęs 4 500 Eur, o ieškovės ieškinio atmestų reikalavimų dalis – 1,93 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 86,85 Eur (4500 Eur x 1,93 proc.) už ekspertizę sumokėtos sumos dalis. Kadangi dalis ieškinio reikalavimų atmesti, ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įpareigotina sumokėti 46,71 Eur (2 420 Eur x 1,93 proc.) už papildomai atliktus eksperto darbus. Atsakovui tenka patenkintų ieškinio reikalavimų daliai proporcinga papildomų eksperto darbų išlaidų dalis – 2 373,29 Eur (2 420 Eur x 98,07 proc.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą už papildomus eksperto darbus jau yra sumokėjęs 1 210 Eur, atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įpareigotinas sumokėti dar 1 163,29 Eur (2 373,29 Eur – 1 210 Eur).

45. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, o atmetus 1,93 proc. ieškinio reikalavimų, jam iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 18,53 Eur (960 Eur x 1,93 proc.). Kadangi iš ieškovės atsakovui taip pat priteista dalis išlaidų už ekspertizę (86,85 Eur), iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 105,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, jai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 2 647,89 Eur (2 700 Eur x 98,07 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą, sumokėjo 1 263 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė ieškinį patenkinti visiškai, t. y., skundė sprendimo dalį, kuria atmesta 69 181,44 Eur jos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui nutarus priteisti ieškovei papildomai 66 548,36 Eur, jos apeliacinis skundas patenkintas 96,19 proc. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jį patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 1 792,02 Eur (1 863 Eur x 96,19 proc.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saudara“, juridinio asmens kodas 300110784, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 131 219 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną tūkstantį du šimtus devyniolika eurų) draudimo išmoką, 2 414,43 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų ir keturiasdešimt tris euro centus) delspinigių, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saudara“, juridinio asmens kodas 300110784, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 2 647,89 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saudara“, juridinio asmens kodas 300110784, 105,38 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą (LT 95 7400 0517 8632 3810 Danske bankas, kodas 74000) 1 163,29 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir dvidešimt devynis euro centus).

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Saudara“, juridinio asmens kodas 300110784, sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą (LT 95 7400 0517 8632 3810 Danske bankas, kodas 74000) 46,71 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt vieną euro centą).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saudara“, juridinio asmens kodas 300110784, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1 792,02 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidija TamošiūnienėAgnė TikniūtėVytautas Zelianka