Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, atsakovei L. Š., jos atstovei advokato padėjėjai D. S., trečiajam asmeniui E. Š., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, E. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. Š. atžvilgiu, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

14. 2019-08-05 Atvejo vadybos posėdyje L. Š. nurodė, jog ruošiasi išvykti dirbti į Vokietiją. Teigė, kad priklausomybės alkoholiui neturi. Nurodė, kad su dukterimi susitinka retai, kadangi S. Š. nemėgsta jos sugyventinio D., nes buvo atvejų, kai jis buvo agresyvus. L. Š. nurodė, kad gydytis nenori. Ilgalaikio gydymo galimybę kategoriškai atmetė. S. Š. minėtame posėdyje nurodė, kad jai pas brolį yra labai gera gyventi. Su motina bendrauja retai. Teigė, kad motina tai geria, tai negeria, tai dirba, tai nedirba. Mergaitė nurodė, kad pas motiną gyventi grįžti nenori (b. l. 41-45).

15. 2019-12-05 aplankius S. Š., gyvenančią pas globėją E. Š., buvo nustatyta, jog S. Š. pas globėją E. Š. yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. S. Š. išreiškė norą ir toliau gyventi pas brolį E. Š.. Mergaitė nurodė, kad jai brolio šeimoje gyventi gera, todėl ji norėtų, kad brolis taptų jos nuolatiniu globėju. Mergaitė nurodė, kad nenori pas motiną lankytis, nes ten nuolat yra girtaujama (b. l. 35-39).

16. 2019-12-06 Atvejo vadybos posėdį L. Š. neatvyko, nors buvo informuota telefonu. S. Š. nurodė, kad toliau nori augti brolio šeimoje. Teigė, kad su motina bendrauja epizodiškai, susiskambina retai, motina geria ir ja nesirūpina. 2019-12-06 Atvejo vadybos posėdyje nustačius, jog per vertinimo laikotarpį neįvyko jokių teigiamų pokyčių šeimoje, nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo nepilnametės S. Š. atžvilgiu, dėl nuolatinės globos nustatymo S. Š. atžvilgiu, tęsti socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugų teikimą L. Š. iki S. Š. bus nustatyta nuolatinė globa (b. l. 30-34).

17. 2019-12-11 SOS vaikų kaimo koordinuojanti atvejo vadybininkė G. L.-Cekavičė informavo Skyrių, kad S. Š. grįžus pas motiną, situacija namuose po kurio laiko vėl pablogėjo. Po savo motinos mirties L. Š. vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, negrįždavo namo, dažniausiai S. Š. priežiūra rūpinosi brolis E. Š.. Su socialinio darbo atvejo vadybininke L. Š. bendravo periodiškai, dažniausiai į skambučius neatsakydavo, į namus patekti taip pat nebuvo galimybės. Pagalbos šeimai plane numatyti įsipareigojimai nebuvo įgyvendinami. Situacijai pablogėjus, L. Š. 2018 m. lapkritį buvo patalpinta gydymui į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, tačiau po gydymo grįžusi į Šiaulius L. Š. ir toliau vartojo alkoholį. Atkreiptas dėmesys, jog per laikotarpį nuo pakartotino laikinosios globos nustatymo S. Š. atžvilgiu, neįvyko jokių reikšmingų teigiamų pokyčių L. Š. šeimoje: priklausomybės ligos gydymas ir kontrolė nebuvo įgyvendinama; nuolatinis darbas nėra palaikomas; bendravimas su dukterimi – periodiškas; išlaikymas nėra teikiamas; priklausomybės problemos ilgalaikės ir nėra sprendžiamos. Su socialinio darbo atvejo vadybininke L. Š. nebendradarbiavo, į paskirtus susitikimus neatvyksta (b. l. 79-80).

18. 2020-06-18 raštu SOS vaikų kaimo koordinuojanti atvejo vadybininkė G. L.-C. informavo Skyrių, kad pagalbos planas šeimai nebuvo įgyvendinamas arba įgyvendinamas iš dalies. Pastebima, kad priklausomybės ligos kontrolė L. Š. nėra prioritetas, motyvacija gydymui – išorinė. Motyvuojant gydymuisi, ji su viskuo sutinka, tačiau neįgyvendina susitarimų, teisinasi laiko stoka, darbu. Su dukterimi bendrauja, palaiko ryšį, tačiau pastebima, kad bendravimas vyksta ne nuolatos, o etapais, kai ji nevartoja alkoholio. Nuolatinis darbas nėra išlaikomas, dažini nedarbingumo laikotarpiai. Duktė nori gyventi su motina, tačiau nėra tikra, kiek ilgai motina išbus blaivi. Duktė S. Š. išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su motina, myli ją, mano, kad iki teismo ji padarys dar didesnę pažangą (b. l. 117-120).

20. 2020-09-24 raštu SOS vaikų kaimo koordinuojanti atvejo vadybininkė G. L.-C. informavo Skyrių, kad galima teigti, jog šiai dienai L. Š. nesuvokia esamos sveikatos sudėtingumo, padarytos žalos dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo ir galimai nėra pajėgi savarankiškai pasirūpinti savo sveikatos priežiūra bei savo ir dukters gerove. Su šeima dirbančių specialistų nuomone, moteriai reikalingas ilgalaikis priklausomybės ligos gydymas, kad galėtų pasirūpinti savimi, savo gerbūviu ir nepilnamete dukterimi. Pažymi, kad iki vaiko laikinosios globos nustatymo ir vaiko laikinosios globos metu, visos galimos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko motina nededa pakankamai pastangų keičiant savo elgesį, problemos ilgalaikės ir nėra sprendžiamos.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

22. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

23. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki nepilnametės S. Š. paėmimo iš atsakovės šeimos 2019-01-21 Skyriui situacija atsakovės šeimoje tapo žinoma pranešus kaimynams. Matyti, kad atsakovei buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, sudarytas pagalbos planas, nustatyti įpareigojimai, tačiau pagalbos planas iš esmės nebuvo vykdytas, todėl galima konstatuoti, kad nustatytos pagalbos priemonės nebuvo veiksmingos. Atsakovė su dukterimi bendrauja ir išreiškia norą rūpintis tuomet, kai yra blaivi, tačiau tokie bendravimai yra periodiški, kadangi atsakovė neįstengia laikytis įsipareigojimų ir juos vykdyti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų ir nepilnametės S. Š. išsakomos nuomonės matyti, kad mergaitė atsakovę myli, tačiau atsakovės elgesys, girtavimas, žodžio nesilaikymas ją skaudina, todėl duktė nepasitiki motina, nori gyventi su savo broliu E. Š.. Nepilnametė S. Š. du kartus paimta iš atsakovės šeimos. Pirmą kartą elgesiui pasitaisius, buvo grąžinta motinai, tačiau atsakovės elgesys pablogėjo, ji vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nepilnametei S. Š. tapo nesaugu gyventi su motina dėl vykstančių išgertuvių bei nesutarimų su atsakovės sugyventiniu. Su atsakove dirbančių asmenų nuomone, atsakovei reikalingas ilgalaikis priklausomybės ligos gydymas, kadangi šiuo metu ji nėra pajėgi savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo dukters gerove. Tai patvirtino ir liudytoja G. L.-C., kuri teismo posėdyje parodė, kad per paskutinį pusmetį teigiamų pokyčių nėra, jie kažkiek vyksta, kai atsakovė nevartoja alkoholio, tačiau atsakovei reikalingas ilgalaikis gydymas dėl alkoholio vartojimo, atsakovė tikrai negali atstovauti vaiko interesų ir juos užtikrinti, pokyčiai neilgalaikiai, mergaitė neturi saugumo jausmo, nes nėra pastovaus bendravimo, o tik tuomet, kai atsakovė yra blaivi. Komunikavimas yra apsunkintas, dažnai nepavyksta susisiekti. Pagal pagalbos planą pagrindinis tikslas buvo priklausomybės ligos gydymas. Įvertinus pateiktus duomenis ir įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės netinkamai rūpinasi nepilnamete S. Š.. Savo elgesiu, t. y. alkoholio vartojimu, atsakovė daro žalingą įtaką vaikui, neužtikrina saugios vaiko aplinkos. Darytina išvada, kad atsakovė pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus. Be to, atsakovė neteikia finansinio išlaikymo dukteriai. Nors posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukteriai kartais duoda tam tikrą sumą pinigų ar paremia daiktais, tačiau šių aplinkybių trečiasis asmuo nepatvirtino. Ieškovo atstovė prašo atsakovei nustatyti motinos valdžios apribojimą neterminuotai dukters atžvilgiu, kadangi situacija atsakovės šeimoje nepasikeis. Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo motinos pareigų vaikui, piktnaudžiauja alkoholiu, veda netinkamą gyvenimo būdą, nesudaro saugių gyvenimo sąlygų, todėl yra reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais ji daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, negeba juo rūpintis, todėl atsakovė negali užtikrinti tinkamos, vaiko raidai ir vystymuisi reikalingos aplinkos, bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir ji galėtų imtis aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovės motinos valdžią apriboti neterminuotai.

25. Išaiškintina atsakovei, jog apribojus motinos valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas atsakovei neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikiant įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

26. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

27. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

28. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė skiria 156 Eur sumą S. Š., iš atsakovės taip pat prašo priteisti po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

29. Trečiasis asmuo E. Š. patvirtino, kad prašoma priteisti suma yra pakankama, paaiškino, kad patiria išlaidų, kadangi mergaitė auga, jai reikalingas išlaikymas maistui, aprangai, higienos priemonėms. Teismas sutinka, kad kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan.

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė niekur nedirba (b. l. 121-122), teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sudariusi darbo sutartį, tačiau įrodymų nepateikė. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis kitų inžinerinių statinių, priklausančių butui, dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-18), dalis negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20), dalis negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22), dalis negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24), taip pat priklauso transporto priemonė „VW Passat Var. Tdi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo suma yra teisinga ir pagrįsta. Siekiant užtikrinti atsakovės nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti savo vaiką, įvertinus tai, kad posėdžio metu atsakovė nurodė, jog susirado darbą, yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, byloje nepateikta, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. Š. po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2020-01-21, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtinas laikinasis rūpintojas E. Š. (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

32. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

33. S. Š. buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju paskirtas jos brolis E. Š.. Teismas neturi duomenų, kad laikinasis globėjas neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo globėjo pareigas vykdytų netinkamai. Ieškovas nurodė, kad nepilnametei S. Š. patinka gyventi pas brolį ir norėtų toliau pas jį gyventi. Skyriui pateiktoje nuomonės S. Š. taip pat nurodė, kad norėtų ir toliau gyventi pas brolį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovės duktė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga S. Š. gyvenamąją vietą palikti nustatytą paskirto laikinojo globėjo (šiuo metu rūpintojo) E. Š. gyvenamojoje vietoje.

34. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko S. Š. nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį.

36. Atsakovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (b. l. 106-107, 110), todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-21) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečio vaiko S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise laikinąjį rūpintoją E. Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko S. Š. nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.