- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-16327-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15663-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D., jo atstovui adv. pad. J. R., suinteresuotam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2015-08-01, apie 08.51 val., Smalinės-Vydūno gt. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus Nr. 534, 402, 2.1 ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 127, 222, punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D. visiškai pripažino padarytus pažeidimus ir paaiškino teismui, kad draugui K. P., kurio tėvui R. P. priklauso automobilis VOLVO, pasakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą ir pasiėmė mašiną pasivažinėti. Važiuodamas atsitrenkė į stulpą. Kadangi labai išsigando, žinojo, kad bus daug problemų, iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. K. P., iš kurio pasiskolino automobilį, parodė kito savo draugo (A. B.) pažymėjimą, kadangi A. nuotraukoje į jį panašus, ir tokiu būdu gavo savaitei automobilį. K. žadėjo už automobilio paskolinimą savaitei duoti 100 eurų, bet taip ir nedavė. K. nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sužinojo tik po įvykio. Eismo įvykio dieną važiavo automobilyje keturiese, jis ir dar trys draugai. Išgėręs nebuvo. Kai apgadino automobilį, grąžino jį K. ir pasakė, kad atsitrenkė juo miške į medžius. K. K. su tėvu gavo laišką iš policijos, ir suprato, kad yra apgauti, teko jiems prisipažinti apie tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Labai gailisi dėl pažeidimų. Prašo nekonfiskuoti draugo tėvo automobilio.
Liudytojas K. P. teismui parodė, kad M. D. yra jo pažįstamas ir draugas. Davė M. tėvo automobilį, nes buvo susitarę, kad už savaitės laikotarpiui paskolintą automobilį jis gaus 100 eurų. M. D. liudytojui parodė vairuotojo pažymėjimą. Išsamiai jo neapžiūrėjo, buvo matęs, kad M. vairuoja automobilius ir anksčiau, nekilo jokių įtarimų. Nuotrauka pažymėjime buvo panaši. Apie eismo įvykį sužinojo tik iš tėvo skambučio. Tik policijoje sužinojo, kad M. D. jau turėjęs kelis eismo įvykius. Tai buvo pirmas kartas, kai davė jam automobilį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. paaiškino teismui, kad M. D. nepažįsta. Automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Tuo metu atostogavo ir su šeima buvo išvykęs į kaimą. Automobilis buvo paliktas sūnui. Į kaimą išvažiavo kitu šeimos automobiliu. Sūnus turi vairuotojo pažymėjimą. Grįžęs iš kaimo matė, kad automobilis šiek tiek aplankstytas, sūnus aiškino, kad įvažiavo juo į medžius. Kai buvo iškviestas pas tyrėją, paaiškėjo, kad įvyko eismo įvykis, automobilis buvo perduotas kitam asmeniui. Sūnus pripažino, kad automobilis buvo perduotas jo draugui už 100 eurų. Išbarė sūnų, kad perdavė patikėtą šeimos turtą svetimam, nors buvo įspėtas saugoti automobilį. Negalėjo tikėtis ir numatyti, kad automobilį sūnus perduos vairuoti svetimam asmeniui. Žino, kad gresia konfiskavimas, prašo jo netaikyti. Dirba kitame mieste, automobilis reikalingas važinėti į darbą.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta bei nulaužtas stulpas su kelio ženklais 53, 402, 2.1. (b.l. 11). Padarytą žalą už sugadintus kelio ženklus UAB „Biseris“ įvertino 54,49 Eur (b.l. 16).
Rašytiniame J. A. paaiškinime nurodoma, kad 2015-08-01 apie 08:51 val. jis paskambino Bendrosios pagalbos telefonu 112 dėl eismo įvykio adresu Smalinės gt., kuomet iš prekybos centro „RIMI“ aikštelės išvažiavęs pilkos spalvos automobilis VOLVO S60, slydimo metu kaire automobilio korpuso dalimi nuvertė stovintį ženklą. Ženklas stovėjo pėsčiųjų perėjoje. Automobilis iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 17).
Policijos pareigūnų A. A. ir R. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad jie į eismo įvykio vietą atvyko pagal pranešimą iš VPK OVS budėtojo. Atvykę į eismo įvykio vietą rado nuverstą kelio ženklą, eismo įvykį padariusio automobilio nebuvo (b.l. 8-9). Policijos pareigūnas A. A. savo tarnybiniame pranešime papildomai nurodė, kad iš VPK OVS budėtojo gavo apie eismo įvykį pranešusio asmens telefono numerį, susisiekė su juo, šis paaiškino, kad eismo įvykį padarė automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas ir stogas. Apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse (b.l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties M. D. paaiškinimu, suinteresuoto asmens R. P., liudytojo K. P. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad M. D. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus Nr. 534, 402, 2.1 ir juos bei vairuojamą automobilį apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 127 punkto, reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Be to vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, ir tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. M. D. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. D. suvokė, jog jo automobiliu padarytas eismo įvykis ir akivaizdi žala (buvo nulaužtas stulpas su kelio ženklais), tačiau tikslingai iš eismo įvykio vietos ir iš vairuoto automobilio pasišalino, neatlikdamas KET 222 p. numatytų vairuotojo pareigų. M. D. neneigė, kad jo pasišalinimą lėmė atsakomybės išgąstis bei žinojimas, kad jis apskritai neturi teisės vairuotis transporto priemonių. M. D. veika teismo kvalifikuojama pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, baustas už įvairių rūšių teisės pažeidimus, visos nuobaudos galiojančios. Per dvejus metus tai jau septintas šiurkštus padarytas KET pažeidimas. Nepaisant jauno amžiaus, M. D. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu buvo baustas pagal LR ATPK 128 str. 1 d. (tris kartus), 129 str., 130 str. 1 d., 130(2) str., kas rodo itin cinišką jo požiūrį į eismo saugumą ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles. M. D. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkina jo atsakomybę tai, kad tos pačios rūšies pažeidimai padaryti pakartotinai per metus (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. D. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirtina bauda, artima sankcijos vidurkiui, už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirtinas administracinis areštas.
Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Automobilio konfiskavimas netaikytinas, kadangi transporto priemonė, kuria padarytas pažeidimas, pažeidėjui nepriklauso, valdyti šią transporto priemonę jis gavo apgaulės būdu, įtikindamas jos savininko sūnų, kad turi teisę vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu pats automobilio savininkas net nežinojo, kad jam priklausanti transporto priemonė yra atiduota trečiajam asmeniui, ir nėra atsakingas už jos panaudojimą pažeidimo padarymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
M. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 400 (keturių šimtų) eurų bauda;
M. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 25 parų administraciniu areštu be transporto priemonės konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą M. D. nustatyti – 25 parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo.
Arešto nuobaudą vykdyti įsiteisėjus šiam nutarimui.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.