- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2-1774/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokoms išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. M. prašė pripažinti 2011 m. rugsėjo 21 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia, priteisti ir įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Atsakovai pateikė savo atsiliepimus. Po atsiliepimų pateikimo ieškovė pareiškė atsisakanti ieškinio. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė. Po nutarties priėmimo atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė teismui prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 361,25 Lt už advokato teisinę pagalbą pateikiant atsiliepimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė savo atsiliepime, tačiau tokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nustatytu laiku iki nutarties nutraukti civilinę bylą nepateikė, svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo to padaryti anksčiau, nenurodė. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nėra. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas negalima ir remiantis papildomo sprendimo institutu, nes šis institutas skirtas taisyti teismo klaidas, o ne spręsti tuo klausimus, kurie negalėjo būti sprendžiami procesinio sprendimo priėmimo metu (CPK 277 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą nutartį ir priteisti apeliantui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, apie ieškinio atsisakymą jis sužinojo tik po to, kai toks atsisakymas buvo priimtas ir byla buvo nutraukta, todėl pateikti įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalis, nebuvo objektyvių galimybių. Be to, priešingai nei sprendė teismas, nelaikytina, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta 2013 m. kovo 18 d., o apmokėta 2013 m. kovo 29 d. – tuo metu, kai dar nebuvo žinoma, jog yra priimta teismo nutartis dėl bylos nutraukimo. Apelianto nuomone, kadangi įstatymas atskirai nereglamentuoja tokios situacijos, teismas turėjo taikyti įstatymo analogiją su papildomo sprendimo institutu.
Ieškovė V. M. prašo atmesti atskirąjį skundą. Ieškovė nurodo sutinkanti su skundžiama nutartimi bei pažymi, kad ieškinio atsisakė tik dėl kilusios grėsmės, jog gali tekti padengti nepaprastai dideles apelianto bylinėjimosi išlaidas, kurios viršytų pačią ieškinio sumą. Nurodo, kad yra vienintelė šeimos maitintoja (sutuoktinis yra neįgalus, dukra – studentė), kad dėl AB banko „Snoras“ bankroto prarado ilgus metus dukros mokslams taupytus pinigus, kad kitų santaupų šeima neturi, todėl negalėtų padengti tūkstančius litų siekiančių advokato išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Prašymas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai gali būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šiuo atveju byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes ieškovė ieškinio atsisakė iš karto po atsakovų atsiliepimų pateikimo (CPK 249 str.). Apeliantas nei apie ieškinio atsisakymą, nei apie šio klausimo svarstymą rašytinio proceso tvarka nebuvo informuotas, todėl iš tiesų neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki teismo nutarties nutraukti bylą priėmimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, atstovaujamas advokato, gavęs nutartį nutraukti bylą, iš nurodyto reglamentavimo privalėjo suvokti, kad ši nutartis jam užkerta kelią prisiteistas turėtas išlaidas, todėl šiuo pagrindu turėjo nutartį apskųsti. To nepadaręs, apeliantas neteko teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodoma analogija su papildomo sprendimo institutu, kolegijos manymu, šiuo atveju negali būti taikoma, nes toks institutas yra specialus, jo taikymo pagrindai aiškintini siaurai (CPK 3 str. 6 d.). Be to, papildomo sprendimo galima išvengti, jei byloje dalyvaujantis asmuo, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai naudotųsi savo procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės inicijuotas ginčas savo pobūdžiu nėra naujas – tokių ieškinių banga kilo po AB banko „Snoras“ bankroto; šiose bylose apeliantas patraukiamas arba atsakovu, arba trečiuoju asmeniu. Kolegijos įsitikinimu, apskritai turėtų būti spendžiama, ar apelianto individualioje byloje patiriamos išlaidos, atsižvelgiant į tokių bylų masiškumą ir vienodą ar labai panašų jų pobūdį, yra adekvačios, ar jos gali būti priteisiamos iš ieškovų (CPK 98 str. 4 d.). Kartu pažymėtina, kad apeliantas yra atsakingas už racionalų ir pagrįstą mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą.
Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.