- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-3033-514/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00924-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- D. P., V. P., G. P., R. P., I. P., Plungės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, tretieji asmenys D. P., V. P., G. P., R. P., I. P., Plungės r. 3-ojo notarų biuro notarė Audronė Vaitkuvienė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos S. S. mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti; panaikinti 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. mirė mama S. S. Po jos mirties liko palikimas kurį sudaro: 17,88 kv. m. bendro ploto butas, su bendro naudojimo patalpomis a-ą (0,02), a-2 (0.22), a-5 (0,02), a-27 (1,56), a-55 (0,24), a-56 (0,90), a-54 (0,51), a-57 (0,86), a-58 (0,12), a-59 (0.14), a-60 (0,94), a-53 (3,54), viso 9,07 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., bei įvairūs namų apyvokos daiktai. S. S. įpėdiniai buvo šeši: ieškovas ir mirusios sesers D. P. vaikai I. ir R. P., D. P., V. ir G. P. Po motinos mirties per įstatyme numatytą terminą niekas į notaro biurą nesikreipė. Po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovas, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Po mamos mirties ieškovas ėmė naudotis likusiais namų apyvokos daiktais, gyveno ir iki šiol gyvena mamos bute. Moka už butą komunalinius mokesčius, už bute įrengtą internetą ir pan. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi po mamos mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, o palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Be to, 2019 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas valstybei, kuriuo po motinos mirties atsiradusį palikimą perėmė valstybė. 2020 m. vasario 18 d. ieškovas gavo Valstybės įmonės Turto bankas raštą dėl išsikeldinimo iš mamos buto. Ieškovas, siekdamas paveldėti po mamos mirties atsiradusį palikimą, 2017 m. birželio 15 d. Plungės apylinkės teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau pareiškimas neatitiko pareiškimui keliamų turinio reikalavimų (pareiškime nebuvo nurodyti suinteresuotų asmenų asmens kodai, gyvenamosios vietos), ieškovui susirgus, teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi (civ. bylos Nr. e2YT-l 792-669/2017), pareiškimą laikė nepaduotu. CK 5.62 straipsnis. numato, kad paveldimas turtas pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Ieškovas palikimą yra priėmęs, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, todėl valstybei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas panaikintinas.
Ieškovas, jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad motinos mirties metu buvo gydomas ligoninėje, kur praleido daugiau nei tris mėnesius, todėl dėl šios priežasties laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tačiau palikimą, atsiradusį po mamos mirties, priėmė, toliau gyveno motinai priklausiusiame bute, naudojosi jos kilnojamu turtu, namų apyvokos daiktais. Norėdamas paveldėti palikimą, kreipėsi į teismą, tačiau dėl to, kad nežinojo sesers vaikų tikslių gyvenamųjų vietų, negalėjo pašalinti teismo nustatytų trūkumų ir prašymas nebuvo nagrinėtas. Iki šiol gyvena motinos bute, moka mokesčius, pageidauja paveldėti palikimą, tačiau šiuo metu nebegali to padaryti dėl valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Butas nuosavybės teise priklausė mirusiai motinai, todėl mano, jog neturėtų būti iš jo išsikelti kaip to prašė Valstybės įmonė Turto bankas.
Atsiliepimas
Atsakovė, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ)Turto bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, kad, po palikėjos mirties, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, jis priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu ir į jį įgyvendino savo teises kaip savininkas. Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad S. S. palikimas atsirado 2016 m. rugsėjo 6 d. CK 5.20 straipsnyje yra nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki nurodyto termino ieškovas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ieškovas, prašydamas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjos mirties per CK nustatytą 3 mėnesių terminą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, Plungės r. sav. Be to, šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai, nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės apie tai, kad po palikėjos mirties, ieškovas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir ketino priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. VĮ Turto bankas gavo 2019 m. liepos 4 d. UAB „Plungės šilumos tinklai“ raštą Nr.850, kuriame buvo nurodyta, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, paveldėjimo niekas nesikreipė. Pagal tuo metu suformuotą testamentų registro išrašą duomenų apie jame įregistruotą S. S. palikimo priėmimo faktą nebuvo, todėl VĮ Turto bankas privalėjo kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo.
Atkreipė dėmesį į tai, jog VĮ Turto bankui 2019 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu nebuvo jokių duomenų, kad palikėjos palikimas ieškovo buvo priimtas faktiniu valdymu. Akivaizdu, jog per CK nustatytą terminą paveldėtojams pagal įstatymą nesikreipus dėl minėto turto paveldėjimo į notarą ir šio turto nepriėmus faktiniu valdymu, mirusiosios turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. Dėl to 2019 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas VĮ Turto bankui, kaip valstybę atstovaujančiam subjektui, buvo išduotas pagrįstai (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10⁵ p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. VĮ Turto banke buvo gautas pranešimas apie per įstatymo nustatytą terminą nepriimtą mirusiosios S. S. palikimą, todėl valstybę atstovaujanti institucija šiame paveldėjimo teisiniame santykyje turėjo atlikti jai įstatyme nustatytas funkcijas. Dėl šių priežasčių ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl išduodant minėtą dokumentą, teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais nėra. Pažymėjo, jog veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovo veiksmai neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų. Prašė ieškovo ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal atsiliepimo pateikimo metu buvusius įrodymus netenkinti, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys D. P., V. P., G. P., R. P., I. P. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodydami, jog į turtą nepretenduoja.
Trečiasis asmuo notarė A. Vaitkuvienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Byloje nustatyta, kad S. S. mirė 2016 m. rugsėjo 6 d. Po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas: butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., su bendro naudojimo patalpomis, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. 2019 m. rugsėjo 5 d. Plungės r. 3-ojo notarų biure išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo valstybė paveldėjo minėtą butą.
Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo palikimą paveldėjo valstybė.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Ieškovas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, jog po motinos mirties liko gyventi motinos bute, mokėjo mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, jam atiteko namų apyvokos daiktai ir motinos asmeniniai daiktai.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Byloje esantys dokumentai, liudytojų M. D., V. D. parodymai bei paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas po motinos mirties liko gyventi jai priklausiusiame bute, kuriame gyvena ir šiuo metu, butu rūpinasi ir jį prižiūri. Ieškovo paaiškinimus, jog jis išlaiko butą, priklausiusį motinai, moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius patvirtina pateiktas dokumentas apie mokesčių už buto šildymą, karštą vandenį, šildymo ir karšto vandens sistemų aptaranavimą iš UAB „Plungės šilumos tinklai“. Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad yra sudaręs sutartį dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo (sutartis su UAB „Parabole“), kuri iki šiol pagal ieškovo paaiškinimus nenutraukta, kas taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovo tolimesnį naudojimąsi motinai priklausančiu butu.
Ieškovo nurodomas aplinkybes apie jo gyvenimą motinai priklausiusiame bute patvirtina Plungės r. savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos pažyma apie deklaruotą ieškovo gyvenamą vietą, pagal kurią ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Plungės m.
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, dėl ko teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Ieškovas ir toliau naudojosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ieškovui po motinos mirties atiteko ir asmeniniai motinos daiktai, namų apyvokos daiktai, tokiu būdu kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad perimdamas mirusiajai priklausiusį turtą įgyvendino savo teises į jam tenkantį palikimą.
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą. Ieškovo paaiškinimais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2017 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti (civ. bylos Nr. e2YT-1792-669/2017), tokie veiksmai rodo, kad ieškovas nuosekliai siekė įgyti teises į atsiradusį palikimą.
Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas būtų atsisakęs palikimo ar neketino palikimą sudarančiu turtu naudotis kaip savo turtu, o ieškovo teisė paveldėti nėra ginčijama.
Ieškovo atlikti veiksmai, kuriais jis rūpinasi buvusiu motinos butu, disponuoja namų apyvokos daiktais, įrodo, kad ieškovas palikimą kaip įpėdinis priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku. Tokie jo veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovas faktiniu valdymu palikimą priėmė, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo
Ieškovas ieškiniu ginčija 2019 m. rugsėjo 5 d. Plungės r. 3-ojo notarų biure išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo valstybė paveldėjo S. S. priklausiusį turtą.
CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas nepraleido (paveldėjimo liudijimas išduotas 2019 m. rugsėjo 5 d., ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d.).
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui nustačius, kad ieškovas palikimą yra priėmęs, ieškovo reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tačiau įvertinus tai, jog šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublika, kad ieškinio patenkinimas nebuvo sąlygotas atsakovės neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl ieškovės patirtos išlaidos iš valstybės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai, į valstybės biudžetą nepriteistinos ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo S. S. ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. rugsėjo 4 d.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. Plungės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 4580), kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkė palikėja S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.