Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1381-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
1S-1381-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1381-594/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo D. M. (toliau – D. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas D. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisijos) 2015 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. P3-353 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė buvo subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu D. M. paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant D. M. galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2016 m. vasario 8 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. gegužės 5 d. Komisijos nutarimu Nr. P3-353 nutarta netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis D. M. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, pritardamas Komisijos sprendimui dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo D. M. atžvilgiu.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikyti.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai sureikšmino padarytų nusikaltimų kiekį bei jų sunkumą, kadangi įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas jis vis tik atitinka. Pabrėžia, jog viso bausmės atlikimo metu jis elgėsi kultūringai, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nėra baustas, yra du kartus skatintas, dirba staklininku. Pasak D. M., jam suteikta teisė ir vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas, nuteistojo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo asmenybės kaitą tinkama linkme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad D. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad D. M. ankščiau buvo ne kartą teistas, įskaitant ir panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jo atžvilgiu praeityje buvo taikytos ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas bei bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto – padarė tris naujus sunkius nusikaltimus, kas neabejotinai suponuoja išvadą, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė bei leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Šiuo aspektu vertinant D. M. buvusius teistumus matyti, kad jo nusikaltimai savo pobūdžiu bei pavojingumu sunkėjo, kas neabejotinai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad D. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad šiuo metu D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, BK 11 str. nuostatų pagrindu priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant organizuotojo grupėje, bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, kas neabejotinai didina tiek D. M. inkriminuotų nusikaltimų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei. Atskleidžiant nuteistojo pavojingumą, svarbu paminėti ir tai, kad šiuo metu nuteistasis suvokia bei sutinka, kad turi vengti situacijų ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę nusikalsti, tačiau dėl savo lengvabūdiškumo yra linkęs pasiduoti neigiamai kitų asmenų įtakai, kas, atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį (veikiant organizuotoje grupėje) leidžia manyti, jog ši aplinkybė gali tapti vienu iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu už D. M. inkriminuotus nusikaltimus buvo paskirta mažesnė nei BK 182 str. 2 d. sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus D. M. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2016 m. vasario 8 d.)), atsižvelgiant į tai, kad 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. paskirta bausme, nustatant galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę) D. M. buvo paskirta už trijų sunkių nusikaltimų įvykdymą, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pabrėžtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kuris realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Juk lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo tąsa, tik vykdoma švelnesne forma, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl taikytinas tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad ir švelnesne bausmės forma bus pasiekti bausmės tikslai.

Tuo tarpu tai, jog D. M. negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės leidžia patvirtinti ir jo elgesio bausmės atlikimo metu įvertinimas. Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, jis du kartus buvo svarstomas drausminėje komisijoje dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo ir nors drausminės nuobaudos už šiuos pažeidimus D. M. nebuvo paskirtos, tačiau ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jo elgesys vis tik nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu. Tuo tarpu D. M. skunde ypač sureikšminami paskatinimai (2 kartus), paskirti už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tik parodo, jog D. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, būdamas pataisos namuose, palaipsniui koreguoja savo elgesį, tačiau šiuo metu tai nesudaro pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui.

Konstatuojant šią išvadą, aptartinos ir neigiamos D. M. charakterio savybės, kurios, teismo įsitikinimu, neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam D. M. gyvenimui laisvėje. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, nuteistasis pripažįsta, jog nusikaltimus padarė dėl tuometinio savo gyvenimo būdo, tačiau vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, pripažįsta, jog tam tikrose situacijose pasiduoda neigiamai kitų asmenų įtakai, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą D. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje, leidžia manyti, jog jo nesugebėjimas pasirinkti tinkamą draugų ratą gali įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą ir ateityje. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, sutinkamai su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, D. M. vertybinės nuostatos vis dar formuojamos besiblaškant, yra netvirtos, jo elgesys gali būti sąlygojamas aplinkos veiksnių. Be to, nuteistajam sunkiai sekasi pasimokyti iš savo patyrimo bei prisiimti pilną atsakomybę už savo veiksmus.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbi ir pataisos įstaigos nuomonė dėl šio instituto taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš Komisijos 2015 m. balandžio 30 d. protokolo, svarstant nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, prieš nuteistojo lygtinį paleidimą pasisakė visi Komisijos posėdyje balsavę Komisijos nariai. Tokį savo sprendimą be aukščiau išdėstytų aukštesniojo teismo motyvų, Komisija argumentavo dar ir tuo, kad po buvusio D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo, D. M. jam paskirtas rekomendacijas vykdė tinkamai, tačiau per rekomendacijoms įgyvendinti skirtą laikotarpį paskatintas nebuvo, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Be to, atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatą – 42 balai, kas atitinka vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Išskirtini ir nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintys įtakoti kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; nuteistojo mąstymas ir elgesys.

Ir nors yra ir D. M. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, mokosi, dirba, gyvena už pataisos įstaigos ribų, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei kuria optimistinius socialius ateities planus), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo šiuo metu dar labiau sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą D. M. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis