Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2016 m. lapkričio 1 d. apie 1 val. 17 min., paskambinęs į J. G. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), grasino nušauti J. G. ir jos draugą G. K., nuvyko automobiliu į G. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur buvo ir J. G., su savimi turėdamas užtaisytą jam priklausantį ir teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą IZH 12, beldėsi į namo duris, tačiau J. G. durų neatidarius, pasišalino.

Kaltinamasis J. T. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigė ir parodė, kad spalio 31 d. jis su nukentėjusiąja prieš pietus parvažiavo iš Šakių. Išgėrė butelį degtinės, o po to J. G. susiskambino ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jam tai nepatiko, nes norėjo, kad ji būtų namuose, tvarkytųsi. Tada jis nuėjo miegoti. Vėlai vakare, prieš vidurnaktį, jam paskambino ir pasiūlė pamedžioti. Medžioklėje dalyvavo G. S. Medžioklės lapą pildė lapkričio 1 d. Lapkričio 1 d. apie 1 val. išlipo iš bokštelio, išgėrė porą alaus skardinių, kurių stiprumas 7,5 laipsnių ir paskambino J. G. paklausti, ar ši važiuos su juo ryte į kapines. Jis žinojo, kur ši yra, kadangi ne pirmą kartą iš G. K. namų ją parsiveža. Jis kalbėjosi su J. G., kuri pasakė, kad geriau jis atvažiuotų jos rytoj iš ryto. Tačiau šis pasakė, kad atvažiuoja šiandien, kadangi yra netoli. Iš gatvės atvažiavo su automobiliu pas G. K. į kiemą. Kairėje pusėje buvo namas, o priešais automobilį – ūkinis pastatas. Nuo automobilio iki namo buvo 5-6 m. Atvažiavęs automobilio variklio ir trumpųjų šviesų neišjungė, kurios švietė iki ūkinio pastato. Verandos neapėmė. Išlipdamas iš automobilio iš įpratimo užsimetė šautuvą ant peties. Tiksliai negali pasakyti, ar šautuvas buvo užtaisytas, bet apsauga buvo. Šautuvo nusitaikęs nelaikė. Pabarškino ranka į verandos duris porą kartų, tačiau niekas neįsileido, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prie durų su niekuo nešnekėjo ir niekam negrasino. Važiuojant namo jį sustabdė policija. J. G. gyveno iki įvykio pas jį. Jie artimi žmonės. Nė karto su šautuvu nėjo žudytis. Po praeito posėdžio J. G. jam skambino 3 kartus ir prašė įsileisti gyventi.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad iš Šakių su J. K. grįžo šeštadienį, apie pietus. Sekmadienį – spalio 30 d. nuvažiavo pas pažįstamus. J. T. davė pinigų, todėl nuėję į parduotuvę nupirko „šnapso“, alaus, rūkyti ir traškučių. Iš pradžių gėrė pas draugus, vėliau parėjo pas kaltinamąjį į namus. Ten visi gėrė. Apie pietus J. T. pasakė, kad važiuos iki (duomenys neskelbtini), kur sutarė susitikti su G. K. Iš pradžių nuėjo nusimaudyti, o išėjusi J. T. neberado. Prie verandos jis buvo užsikabinęs virvę ant kaklo. Nuėmė jam virvę, persirengė ir išėjo į stotį. Pirmadienį J. T. gėrė, skambinėjo ir grasiojosi. Paskui J. T. jai paskambino naktį ir pasakė, kad pas ją atvažiuos dabar. Ji liepė šiam nevažiuoti. Pasakė kad paskambins apie 7 val. ir jis galės atvažiuoti iš ryto ją pasiimti. Tada jie nuvažiuos iki kapų. J. T. pareiškė, kad atvažiuos ir nušaus ją, „tą debilą“, ir pats nusišaus ir, kad reikės lankyti tris kapus. J. T. paskambino antrą kartą, dar kartą pasakė, kad nevažiuotų, nes iškvies policiją, tačiau jis padėjo ragelį. Iš pradžių netikėjo, kad jis atvažiuos. G. K. pasakė apie tai, kad J. T. nori atvažiuoti juos nušauti, tačiau detalaus pokalbio nepasakojo. Po 15-20 min. pamatė į kiemo keliuką įsukusio automobilio šviesas. Per G. K. miegamojo kambario langą matosi keliukas. Atpažinusi automobilį ji labai išsigando ir palindo po lovos antklode. Bijojo, nes J. T. buvo išgėręs. Automobilio variklis nebuvo išjungtas, šviesos degė. G. K. stovėjo prie lango ir stebėdamas pasakojo, kad J. T. išlipa, atsidaro galines dureles ir pasiima šautuvą. G. K. tada nubėgo užrakinti duris. Po to ir G. K. atsigulė ant žemės, šaukė, kad reikia kviesti policiją. Ji tada paskambino į policiją. J. T. beldė apie pora minučių į duris, jų netrankė, tačiau niekas šiam neatidarė. A. K. pabudęs norėjo eiti atrakinti duris, tačiau G. K. to daryti jam neleido. J. T. pastovėjo keletą minučių prie durų ir nuėjo. Bijoti pradėjo tada, kai J. K. atvažiavo su ginklu, ir dar girtas. Apie 4 val. J. T. dar kartą jai skambino, tačiau ši nekėlė telefono. Ji prižiūrėjo J. T. ūkį. Už tai J. T. apipirkdavo jos sūnų, nupirkdavo maisto. Jie su kaltinamuoju nėra sugyventiniai, tačiau šis reguliuoja jai gyvenimą, pavyduliauja. Su G. K. ji draugauja. Parvažiavęs iš darbo J. T. vartoja alkoholį, ne vieną kartą korėsi. Nekartą grasino G. K. nušauti, tačiau tą kartą šautuvo nepasiimdavo. Anksčiau policijos nekvietė, nes tuos grasinimus sakydamas jis būdavo namuose, jų pokalbio metu, o ne prie G. K. namų durų. Nori, kad J. T. šautuvo neturėtų. J. T. pats jai skambina per dieną po kelis kartus. Nesiprašė šio priimti atgal gyventi, tik sakė, kad reikia grįžti paliktų daiktų pasiimti.

Liudytojas G. K. parodė, kad lapkričio 1 d. apie 2 val. nakties J. G. kažkas paskambino. Po antro skambučio ji pasakė, kad atvažiuoja J. T. juos nušauti, kuris yra išgėręs. Už 15-20 min. pasirodė J. T. Kadangi buvo šviesi naktis, per galinį namo langą, kuriame miega, matė kaip atvažiavo automobilis, apsisuko. Nuo automobilio iki namų buvo likę 20 metrų. Automobilis stovėjo ant kelio. J. T. automobilio variklio neužgesino, buvo palikęs degančias šviesas. Išlipęs J. T. išsiėmė iš galinės sėdynės per kairės pusės dureles šautuvą, kurį užsidėjo. Nematė, kad šautuvas yra užtaisytas. J. G., kuri gulėjo prie sofos, pasakė, kad ši iškviestų policiją. Pats atsigulė po stalu. Išsigando. Nežino, ar kaltinamasis ilgai beldė, nes buvo užsikimšęs ausis. Tėtis norėjo duris atrakinti, bet jis šį nudraudė. Grasinimas jam pasirodė realus. Jam buvo baisu, kad J. T. jo nenušautų. Į jį niekas nesitaikė, bet kaltinamasis su šautuvu atvažiavo į jo namus. Su J. T. mažai bendrauja. Su J. G. bendrauja 3-4 mėnesius. Prieš tai J. G. gyveno su kaltinamuoju, tačiau nežino, ar jie vedė bendrą ūkį.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis jam matytas, jis du kartus pas juos buvo atvažiavęs. 2016-11-01 girdėjo, kad kažkas beldžia į duris, tačiau nematė ar ten buvo kaltinamasis. Sūnui liepus, prie durų nėjo ir nuėjo atgal į kambarį miegoti. Ryte jam papasakojo apie įvykį.

Protokolas-pareiškimas patvirtina, kad 2016-11-01 J. G. policijos pareigūnus iškvietė dėl J. T. grasinimo nušauti ją ir jos draugą G. K. (b. l. 8-9)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad J. G. 2016-11-01 5 val. 55 min. buvo nustatytas 1.00 promilių girtumas (b. l. 30).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad J. T. 2016-11-01 4 val. 22 min. buvo nustatytas 1.04 promilių girtumas (b. l. 37).

Iš 2016-11-01 apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. T., ant galinės sėdynės rastas užtaisytas dvivamzdis medžioklinis 12 kalibro šautuvas su 2 šoviniais bei dar 4 šoviniai paimti J. T. namuose bei leidimas laikyti ginklą, ginklo pažymėjimas (b. l. 13-19).

Iš 2016-11-02 daikto apžiūros protokolo nustatyta, kad J. T. 2016-11-01 1 val. 17 min. skambino adresatui „J.“ Nr. 8 633 51052 (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Kaltinamasis J. T. prisipažįsta, kad į G. K. namus buvo atvažiavęs ir užsimetęs šautuvą ant peties beldė į verandos duris, tačiau neigia grasinęs nukentėjusiajai. Toks kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo iškelta versija, kad jis šautuvą pasiėmė vien todėl, kad buvo medžioklėje ir iš įpročio, o ne todėl, kad norėtų išgąsdinti nukentėjusiąją, nepasitvirtina jokiais įrodymais. Teismas pažymi, kad bendra asmens, laikančio ir nešiojančio ginklą, pareiga imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad ginklas nebūtų prarastas, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju kaltinamasis J. T. pažeidė ne vieną ginklo ir šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigą bei draudimą, numatytą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Žinodamas, kad ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) galima tik neužtaisytus bei įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, ypatingai tuo atveju jei medžioklė buvo baigta, kad šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, kad ginklą nešiotis, gabenti negalima neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), taip pat nešiotis parengtą šaudyti ginklą, kaltinamasis J. T., suprasdamas, jog J. G. nenori su juo važiuoti namo, prieš tai nukentėjusiajai telefonu išsakęs grasinimą nušauti ją ir jos draugą, nakties metu, būdamas neblaivus automobiliu atvažiavo prie G. K. namų, išsiėmė iš automobilio turėtą šautuvą ir nuėjo prie verandos durų. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusioji išsigando, pasislėpė po lova ir supratusi, kad kaltinamojo grasinimai yra realūs iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad šautuvas nebuvo nukreiptas į nukentėjusiąją ir nukentėjusioji nematė, kad šautuvas yra užtaisytas ar ne, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog nukentėjusioji negalėjo pajausti baimės. Priešingai, siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – pasiėmė su savimi ginklą. Kaltinamasis suvokė, kad grasinimus nukentėjusiajai atimti gyvybę išsako ir savo veiksmais parodo taip, kad ji tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo, t. y. norėjo ją įbauginti. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojas G. K., kuris nurodo, kad J. T. buvo pasiėmęs šautuvą ir jis jo bijodamas pasislėpė po stalu, taip pat užrakino lauko duris. Ir nors ta aplinkybė, kad J. T. į G. K. namų duris beldė neagresyviai, neįrodo, kad jis nesuteikė nukentėjusiajai pagrindo išsigąsti. Teismas neturi priežasčių netikėti ir liudytojo G. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nukentėjusiosios J. G. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su kaltinamuoju. Todėl visos šios aplinkybės parodo kaltinamojo grasinimo realumą ir nukentėjusiosios baimę, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamajam susidariusi situacija, kai J. G. išvažiuoja pas savo draugą G. K., buvo netikėta ir, kad jis susijaudinęs galėjo pasakyti grasinančius žodžius, nes matė kaip nukentėjusioji iš jo namų išvažiavo, žinojo, kad ši važiuoja pas G. K. Taigi aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad J. T. 2016-11-01 apie 1 val. 17 min., paskambinęs į J. G. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), grasino nušauti J. G. ir jos draugą G. K., nuvyko automobiliu į G. K. namus, (duomenys neskelbtini), kur buvo ir J. G., su savimi turėdamas užtaisytą jam priklausantį ir teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą IZH 12, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis J. T. nukentėjusiajai skambino 2016-11-01 1 val. 17 min., tikslina kaltiname nurodytą veikos padarymo laiką (b. l. 41).

Kaltinamojo pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lapas nepaneigia teismo padarytos išvados. Visų pirma, pateiktas medžioklės lapas neturi griežtos registracijos, nėra aišku kas ir kokiu pagrindu kaip medžiojusius asmenis 2016-11-01 įrašė G. S., D. M. bei J. T. Visų antra, iš pateikto medžioklės lapo matyti, kad J. T. medžioklė truko net mažiau nei vieną valandą, kas yra mažai realu, nes po medžioklės J. T. teigimu, jis dar spėjo išgerti alaus bei 01:17 val. paskambinti J. G.

Teismas kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jų padarymui.

Skiriant kaltinamajam J. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas tikslu sukelti baimę ir paveikti nukentėjusiąją; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, administracine tvarka baustas; darbdavio duomenimis charakterizuojamas teigiamai; į tai, kas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoms nepriklauso; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, į tai, kad sunkesnių pasekmių kaltinamojo veiksmai nesukėlė, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis dėl savo veiksmų jau neteko teisės vairuoti transporto priemonių, neteks teisės užsiimti medžiokle. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto vidurkis. Kadangi kaltinamasis J. T. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, sumažinti kaltinamajam bausmę vienu trečdaliu, nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamasis J. T. vadovaujantis BPK 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2016-11-01 3 val. 22 min., paleistas 2016-11-02 14 val. 35 min. (b. l. 49-51, 67). Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus (b. l. 59-60, 61-62).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 191,99 Eur.

Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka teismo posėdyje privalu dalyvauti gynėjui. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidos – 191,99 Eur iš kaltinamojo J. T. nepriteistinos (BPK 106 straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – medžioklinis lygiavamzdis šautuvas IZH 12, 6 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini, kaip darant nusikalstamą veiką panaudoti daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Daiktinis įrodymas – leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. T., perduotinas institucijai, kuri jį išdavė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 MGL (1 129 Eur) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2016-11-02, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai (1:2) ir laikyti, jog paskirtoji bausmė yra 28 MGL (1 054 Eur) dydžio bauda.

J. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepriteisti iš J. T. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu pirmosios instancijos teisme.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžioklinį lygiavamzdį šautuvą IZH 12, 6 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas institucijai, kuri jį išdavė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.