Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

3. Likus vos keliems mėnesiams iki santuokos nutraukimo, sutuoktiniams jau rengiantis nutraukti santuoką, iš savo turėtų asmeninių lėšų (duomenys neskelbtini) įsigijo negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių m. Nurodė, kad V. A. garažo įsigijime nedalyvavo, finansiškai prie to neprisidėjo, turtas buvo įregistruotas R. A. vardu.

4. Kadangi ginčo, jog šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, tarp sutuoktinių niekada nebuvo, jo padalijimo klausimas sutuoktiniams nutraukiant santuoką nebuvo sprendžiamas. Po santuokos nutraukimo garažu ir toliau naudojosi ir šį turtą prižiūrėjo. V. A. jokių pretenzijų į garažą niekada nereiškė, juo visiškai nesinaudojo ir nesirūpino.

5. 2021 m. rudenį nusprendė parduoti garažą. Tačiau notarė informavo, kad sandoris negali būti sudarytas, nes turtas buvo įgytas santuokoje ir nėra duomenų, kad nutraukiant santuoką jo padalijimo klausimas būtų buvęs išspręstas, todėl V. A. laikomas turto bendrasavininkiu.

6. V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro duomenis, įrašų apie palikėjo palikimo priėmimo faktus nėra registruota. Kadangi nuo turto įsigijimo ir santuokos nutraukimo yra praėję apie 25-eri metai, neturi išsaugojusi nei dokumentų apie lėšas, iš kurių įsigijo garažą, nei nutarties, kuria nutraukta santuoka ar kitų dokumentų.

7. Nesant kitų būdų išspręsti susidariusią situaciją, teismui teikia šį ieškinį prašant pripažinti, kad (duomenys neskelbtini)įsigyta negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių m., yra jos asmeninė nuosavybė.

10. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant atsakovės prašymui, byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

11. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta santuoka (b. l. 5), kuri (duomenys neskelbtini) buvo registruota tarp V. A. ir R. G. (santuokinė pavardė – A.) (b. l. 4). (duomenys neskelbtini) įregistruota R. A. nuosavybė į negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pateikta garažo techninės apskaitos bylos kopija (b. l. 7 – 11). V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), po jo mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b. l. 12 – 13).

Dėl ginčo esmės.

12. Ieškovės ieškinys paduotas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant reikalavimą atsakovui, jog santuokos metu R. A. įgytas jau minėtas nekilnojamasis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

13. Atsakovė ieškiniui neprieštaravo, ginčo tarp šalių nėra, todėl teismo motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

14. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

15. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnį palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.