- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-758-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- L.L.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L.L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 471-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui L.L. dėl skolos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 652,02 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; sumažino pirminį ieškinio reikalavimą, t.y. atsisakė reikalavimo dalyje dėl 877,65 Lt priteisimo. Nurodė, jog atsakovas yra buto, esančio ieškovo administruojamame name savininkas, tačiau nevykdo jam tenkančios pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendro naudojimo objekto priežiūra, remontu, tvarkymu, mokėti bendrijos nustatytas įmokas bei su tuo susijusias išlaidas; išlaidas apmoka nepilnai. Prašomas priteisti įsiskolinimas yra susidaręs už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-09-01 ir dėl to, kad atsakovas nepilnai mokėjo už šildymą, karštą vandenį bei kitas paslaugas (amortizaciją, šiukšlių išvežimą, elektrą (bendro naudojimo), banko, pašto, MP statistikos pateikimą, ūkio išlaidas, samdomų darbuotojų atlyginimą).
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teisminio nagrinėjimo metu, galutinai sutikslinęs savo poziciją, atsakovas pripažino 292,90 Lt dydžio įsiskolinimą, likusioje dalyje su ieškiniu nesutiko, prašė šioje dalyje jo netenkinti. Atsakovas nesutiko mokėti jam priskaičiuotų 200 Lt dėl lauko durų įstatymo, 33,20 Lt priskaičiuotą atlyginimą kiemsargiui, 36,78 Lt priskaičiuotą atlyginimą samdomiems darbuotojams, 29,66 Lt už bendrą elektros energiją, 40 Lt stogo remonto išlaidų, 10,24 Lt už elektros darbus, 4,68 Lt už jam nežinomos avarijos likvidavimą, 4,50 Lt už nepaskirstytą karštą vandenį.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-03-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo L.L. 641,72 Lt įsiskolinimo ieškovui 471-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2007-02-08 iki visiško sprendimo įvykdymo.; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje dėl 877,65 Lt priteisimo nutraukė; priteisė iš atsakovo L.L. ieškovui 471-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai 319,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Namą, kuriame yra atsakovo butas, eksploatuoja bei mokesčius surenka, namo patalpų savininkų bendrąsias teises ir pareigas įgyvendina ieškovas. Atsakovas jam pateiktas sąskaitas apmoka nepilnai, teigdamas, jog moka tiek, kiek jam atrodo reikalinga. Byloje nėra ginčo dėl 292,90 Lt dydžio pareikšto ieškinio sumos, nes ieškinį šioje dalyje atsakovas pripažino. Atsakovas ginčija jam priskaičiuotus mokėjimus dėl 200 Lt už lauko durų įstatymą, 33,20 Lt priskaičiuotą atlyginimą kiemsargiui, 36,78 Lt priskaičiuotą atlyginimą samdomiems darbuotojams, 29,66 Lt už bendrą elektros energiją, 40 Lt už stogo remontą, 10,24 Lt už elektros darbus, 4,68 Lt už jam nežinomos avarijos likvidavimą, 4,50 Lt už nepaskirstytą karštą vandenį. Teismas konstatavo, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina (duomenys neskelbtini) namo gyventojų apsisprendimą dėl durų pakeitimo, jų pageidavimą dėl lėšų surinkimo, sutikimą apmokėti už durų pakeitimą savo lėšomis, pateikti įrodymai patvirtina durų keitimo išlaidas bei apmokėjimo gyventojų lėšomis faktą; nėra duomenų, kad valdybos posėdžio protokolas, 2005-08-16, 2005-10-06 ir 2006-06-28 visuotinio gyventojų susirinkimo protokolai būtų nuginčyti ar ginčijami atsakovo. Teismas laikė, kad atsakovo atsisakymas mokėti išlaidas, skirtas bendroms namo reikmėms padengti, namui išlaikyti, pažeistų ir kitų bendraturčių teises. Teismas nesutiko ir su atsakovo atsisakymu mokėti 33,20 Lt kiemsargiui bei mokėti priskaičiuotą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Teismas nustatė, kad kiemsargis į darbą priimtas 2005-03-18 bendrijos valdybos posėdžio protokolu, tokią teisę bendrijos valdyba turi. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų skaičiavimų šioje reikalavimo dalyje ir neįrodė, kad šios išlaidos tarp bendraturčių paskirstomos neteisingai ar pažeidžiant tiek Įstatuose, tiek ir CK 4.76 str. įtvirtinto proporcingumo principą. Teismas sutiko su ieškovo išsakyta pozicija, jog į bendrą sumą pagrįstai skaičiuojami ir ryšium su samdomų darbuotojų darbu mokami mokesčiai. Ta aplinkybė, kad teritoriją aplink namą prižiūri UAB ,,Antakalnio ūkis“, nepaneigia gyventojų išreikštos valios turėti kiemą prižiūrintį kiemsargį, o taip pat nepaneigia minėtų šiuo klausimu bendrijos priimtų dokumentų, kurie šiuo atveju sukuria tiek atsakovui, tiek ir kitiems bendrijos nariams tam tikras pareigas. Todėl atsakovo atsisakymą mokėti minėtas išlaidas teismas pripažino nepagrįstu ir atmetė. Teismas nesutiko su atsakovo atsisakymu mokėti 29,66 Lt dėl bendro naudojimo elektros. Šiuo klausimu priimtas 2002-09-30 valdybos posėdžio protokolas nėra nuginčytas ir ginčijamas. Teismas nesutiko su atsakovo išreikšta nesutikimo motyvacija, kad kiemo apšvietimas skirtas individualių autotransporto priemonių saugumui užtikrinti, o atsakovą patenkina miesto apšvietimas. Minėta, įrengti kiemo apšvietimą nuspręsta gyventojų daugumos, toks apsisprendimas nepaneigtas, protokolas nenuginčytas, dauguma gyventojų sutinka su nustatyta tvarka ir jai paklūsta, todėl atsakovo mėginimas paneigti kitų bendrijos narių išreikštą valią ir nustatytą tvarką bei jai nepaklusti negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Analogiškai vertinta ir situacija dėl atsisakymo dengti atsakovo butui paskaičiuotas 40 Lt stogo remonto išlaidas. Šiuo klausimu Įstatų nustatyta tvarka priimti sprendimai nenuginčyti, atsakovo šiuo klausimu pateikta nesutikimo argumentacija atmesta kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina išlaidų dydį, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismas laikė, jog atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti 4,68 Lt už avarijos likvidavimą bei 4,50 Lt už nepaskirstytą karštą vandenį, jo motyvacija pripažinta nepagrįsta ir nesąžininga. Ta aplinkybė, jog jam nėra žinomas avarijos faktas savaime nuo šios pareigos atsakovo neatleidžia, nėra numatyta, jog kiekvienas bendrijos narys turi būti asmeniškai informuotas apie avarinių tarnybų iškvietimą. 2006-09-05 protokolu buvo nuspręsta kompensuoti išlaidas dėl atsirandančio nepaskirstyto vandens. Daugiabučio namo inžinierinė įranga (vidaus vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kt. įrenginiai) yra bendrijos narių bendra dalinė nuosavybė, todėl įvadinio ir atskirų skaitiklių parodymų neatitikimo atsiradusius karšto vandens nuostolius turėtų kompensuoti bendrai. Atsakovo nesutikimą mokėti ieškovui 10,24 Lt už elektros darbus teismas pripažino pagrįstu, todėl ieškinys šioje reikalavimo dalyje atmestas. Kaip matyti iš byloje esančio protokolo, kuris nėra nuginčytas ar nustatyta tvarka keistas, buvo nuspręsta numatytus elektros instaliavimo darbus atlikti iš amortizacinių pinigų, nurodyta kaina – 1 600 Lt. Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atliktų darbų sąnaudos neviršija šios sumos. Nėra duomenų, patvirtinančių šios prašomos sumos priteisimo iš atsakovo, pagrįstumą ir teisėtumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinant priteistą sumą iki 292,90 Lt. Apelianto nuomone, sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo praktikos; pažeidė CPK 185, 265 str. reikalavimus, nesilaikė reikalavimų, išdėstytų LAT Senato 1997-06-13 nutarime Nr. 5 Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo bei išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje ir 2004-12-30 nutarime Nr. 51 Dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje. Apelianto nuomone, teismas šališkai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus ir neobjektyviai juos vertino. Dėl išlaidų, susijusių su lauko durų pakeitimu, nesutinka su teismo išvada, kad dokumentų formos, turinio ydingumas nedaro jų negaliojančiais ir mano, kad teismas negali tokiais dokumentais remtis ir motyvuoti sprendimo pagrįstumą. Dėl apmokėjimo kiemsargiui ir atlyginimo mokėjimo darbuotojams, apelianto nuomone, pagal Bendrijos įstatų 41 str. 4 p. tik bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklauso teisė nustatyti samdomų darbuotojų skaičių ir jų apmokėjimo tvarką, todėl darbo sutartis gali būti pasirašyta ne vykdant valdybos nutarimą, o vykdant bendrijos narių susirinkimo nutarimą, tuo pasireiškė kompetencijos viršijimas, kurio neįžvelgė teismas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir tą aplinkybę, kad teritoriją aplink namą tvarko UAB Antakalnio ūkis. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė apelianto pateiktus paskaičiavimus ir paneigimus dėl ieškovo skaičiavimų šioje dalyje. Dėl bendro naudojimo elektros, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl tų pačių argumentų, kaip ir dėl kiemsargio darbo apmokėjimo, nurodo, jog bendrijos valdyba viršijo savo kompetenciją, kiemas yra apšviestas miesto apšvietimu. Dėl stogo dengimo, nurodo, jog šis remontas turėjo būti apmokėtas iš bendrijos amortizacijos lėšų, argumentai, kodėl apeliantas abejoja apmokėjimo dokumentų teisingumu buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismo atmesti nenurodant atmetimo motyvų. Dėl avarijos likvidavimo ir mokėjimo už karštą vandenį, apelianto nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų apie jokią avariją; karštu vandeniu apeliantas nesinaudojam šio fakto neneigė ir ieškovas, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl teismas tenkino ieškinį šioje dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taigi apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl 200 Lt už lauko durų įstatymą, 33,20 Lt priskaičiuoto atlyginimo kiemsargiui, 36,78 Lt priskaičiuoto atlyginimo kitiems samdomiems darbuotojams, 29,66 Lt už bendrą elektros energiją, 40 Lt už stogo remontą, 4,68 Lt už avarijos likvidavimą, 4,50 Lt už nepaskirstytą karštą vandenį priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį, pirmosios instancijos teismas visapusiškai surinko ištyrė surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino (CPK 185, 263 str. ).
Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalyje, kurioje nutarta priteisti iš atsakovo L.L. 200 Lt išlaidų dėl laiptinės lauko durų pakeitimo ir 40 Lt dėl stogo remonto išlaidų padengimo iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir jo atsikirtimo ieškiniui argumentai – sprendimus dėl laiptinės durų pakeitimo ir stogo remonto gyventojų lėšomis priėmusi 471-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba viršijo savo kompetenciją, t.y. valdybos sprendimai yra niekiniai, todėl atsakovui jie nėra privalomi. Dar 2004-12-20 bendrijos narių visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą durų pakeitimą apmokėti iš bendrijos amortizacinių lėšų ir valdyba neturėjo įgalinimų pakeisti šį sprendimą. Pagal Bendrijos įstatų 33 str. bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje surinktais įrodymais. CK 4.76 str. numato bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant; bendraturtis ne tik turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas proporcingai savo daliai bendrajame turte, bet ir atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles susijusias su bendru daiktu (turtu), privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, t.y. turi tiek daiktines, tiek prievolines teises ir pareigas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (nagrinėjamoje byloje – daugiabutis namas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Daugiabučio namo bendraturčiai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises per nekomercinį, specialaus teisnumo juridinį asmenį – Daugiabučio namo savininkų bendriją, veikiantį pagal savo įstatus. Bendrijos įstatų 41 punktas prie bendrijos kompetencijos priskiria bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimą, bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo lėšų kaupimo tvarką, disponavimo bendrovės lėšomis tvarką ir pan. (b.l.79-80, t.1). Taigi sprendimas atlikti laiptinių lauko durų keitimą ir stogo remontą gyventojų lėšomis taip pat priskiriamas prie bendrovės visuotinio susirinkimo kompetencijos.
Kaip paaiškino ieškovo atstovė G.K., po 2004-12-20 susirinkimo paaiškėjus, jog sukauptų amortizacinių lėšų tiesiog nėra, bendrijos valdybos 2005-04-01 sprendimu ir 2005-04-20 valdybos sprendimu (nors dokumento pavadinimas – priedas prie protokolo Nr. 8a, dokumento esmė – valdybos sprendimas, priimtas 2005-04-20 dėl laiptinių durų keitimo gyventojų lėšomis) buvo nutarta atlikti laiptinių durų keitimą gyventojų lėšomis (b.l. 143-144, 145, t.2). Tačiau durų keitimo klausimas buvo svarstytas bendrame bendrijos valdybos ir gyventojų įgaliotinių 2005-08 16 susirinkime, 471 DNSB gyventojų visuotiniame susirinkime 2005-10-06, 2006-06-28 gyventojų visuotiniame susirinkime (b.l. 146, 147-148, 149, t.2). Valdybos ir įgaliotinių susirinkime buvo nutarta surinkti lėšas stogo remontui, toliau rinkti mokestį dėl durų remonto, tuo tikslu pasikalbėti su tais kaimynais, kurie neduoda pinigų dėl durų remonto; visuotiniame 2005-10-06 susirinkime buvo konstatuota, kad kelių butų gyventojai (jų tarpe ir atsakovas) atsisako mokėti už durų remontą ir nutarta išreikalauti mokestį už duris; 2006-06-28 visuotiniame susirinkime buvo išklausyta pirmininkės ataskaita dėl stogo remonto ir durų pakeitimo gyventojų lėšomis. Bendrijos įstatų 40 p. numatyta bendrijos visuotinio susirinkimo teisė rinkti po du įgaliotinius nuo laiptinės; taigi pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs jam pateiktus protokolus padarė pagrįstą išvadą, kad bendrijos narių susirinkimai tiek tiesiogiai, tiek per įgaliotinius pritarė valdybos sprendimui dėl durų pakeitimo darbų ir stogo remonto išlaidų apmokėjimo pačių bendrijos narių lėšomis. Be to, laiptinių durų pakeitimo ir stogo remonto išlaidos tiesiogiai susijusios su bendraturčio pareiga dalyvauti bendro daikto (turto) išlaikymo ir išsaugojimo išlaidose (CK 4.76 str.), taigi apeliacinio skundo argumentas, kad remiantis Bendrovės įstatų 33 punktu atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atmestinas kaip nepagristas. Analogiškai kolegija sprendžia dėl 4,68 Lt už avarijos likvidavimą priteisimo. Išlaidos, susijusios su avarijų likvidavimu taip pat priskiriamos prie bendro daikto (namo) išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, tokias išlaidas daugiabučio namo bendraturtis privalo padengti, vykdydamas savo pareigą pagal CK 4.76 str. nuostatas.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atsisakymo mokėti dalį išlaidų 33,20 Lt už kiemsargio paslaugas. Savo apeliaciniame skunde atsakovas neginčija, kad bendrijos valdyba, nutardama sudaryti darbo sutartį su kiemsargiu, veikė savo kompetencijos ribose (įstatų 57 punktas 4 papunktis), tačiau nurodo, kad prieš priimant valdybai kiemsargį į darbą, tokios darbo vietos reikalingumas turėjo būti sprendžiamas visuotiniame susirinkime, nes tik bendrovės narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priklauso teisė nustatyti samdomų darbuotojų skaičių ir apmokėjimo už darbą tvarką. Sutinkamai su Bendrijos įstatų nuostatomis bendrijos narių susirinkimas nustato samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, o bendrijos valdyba priima ir atleidžia iš darbo bendrijos samdomus darbuotojus (Įstatų 41.4, 57.4 punktai, b.l. 79, 81, t.1). Tačiau nepaneigtas ieškovo atstovės G.K. atsiliepimo teiginys, kad namo gyventojai pastoviai naudojosi kiemsargio paslaugomis nuo 1963 m.; 2004-12-31 pirmininkaujant R.V., kiemsargis buvo atleistas, o 2005-04-01 buvo priimtas vėl. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad 2005 m. balandžio mėn. valdyba savo sprendimu nutarė suskurti naują kiemsargio etatą be bendrijos narių susirinkimo pritarimo; priešingai, kadangi kiemsargio paslaugomis namo gyventojai naudojosi daug metų, bendrijos susirinkimas turėjo svarstyti atsisakymą nuo tokių paslaugų ir kiemsargio etato panaikinimą. Duomenų, kad nepatenkinti bendrijos nariai inicijuotų kiemsargio etato tikslingumo svarstymą ir jo panaikinimą, byloje nėra, taigi apeliacinio skundo argumentas, kad bendrijos valdyba nutardama sudaryti darbo sutartį su kiemsargiu, viršijo savo kompetenciją, atmestinas, kaip neįrodytas. Kolegija taip pat negali sutikti, jog kiemsargio samdymas pažeidžia bendrijos narių ekonominius interesus, nes kiemo valymo darbus nemokamai atlieka UAB „Antakalnio ūkis“. Duomenų, kad kiti bendrijos nariai nepageidauja, kad kiemas būtų papildomai tvarkomas, byloje nėra, o tai reiškia, kad namo gyventojai nelaiko tai savo ekonominių interesų suvaržymu.
Nesutikimą su teismo sprendimu dalyje dėl 36,78 Lt priskaičiuoto atlyginimo kitiems samdomiems darbuotojams apeliantas grindžia tuo, kad apelianto šios sumos paskaičiavimas paneigia ieškovo paskaičiavimą, ir teismas dėl apelianto paskaičiavimo skundžiamo sprendimo motyvuose nepasisakė. Apelianto paskaičiavimai pateikti atsakovo atstovo advokato R.Talačkos kalboje 2008-03-12 teismo posėdžio metu (kalbos santrauka b.l. 207-209, t.2). Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nesutinka mokėti 36,78 Lt išlaidų kitų bendrijos samdomų darbuotojų (pirmininkė, santechnikas, buhalterė) darbo užmokesčiams, nes visų bendrijos samdomų darbuotojų atlyginimai sudaro 483 Lt, taigi atsakovas per 20 mėnesių turėjo sumokėti 160,60 Lt, o jam priskaičiavo 229,58 Lt, t.y. 68, 98 Lt daugiau. Tačiau palyginus atsakovo paskaičiavimus su ieškovo šio ieškinio dalies pagrindimu (b.l. 141-142, t.2) matyti, kad bendrija papildomai kompensuodavo buhalterei 40 Lt už mėnesinį važiavimo bilietą bei mokėjo už darbuotojus Sodros mokestį, dėl to bendrijos išlaidos atlyginimams sudarė ne 483 Lt, kaip nurodė atsakovo atstovas, bet 685,13 Lt kas mėnesį. Kolegija sprendžia, kad apelianto paskaičiavimai nepaneigia ieškovo pateikto ieškinio dalies pagrindimo, dėl ko šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.
Negalima pritarti apelianto skundo motyvams ir argumentams dėl 29,66 Lt už bendrą elektros energiją ir 4,50 Lt už nepaskirstyta karštą vandenį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 (paskelbta Teismų praktikoje Nr. 20, 2003 m.) suformuotos nuostatos, kad nuo eksploatavimo ribos iki butų vanduo tiekiamas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jeigu vandens nuostoliai atsiranda tiekiant vandenį vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t.y. butų savininkai; tokia pareiga atsiranda CK 4.76 ir 4.82 bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio pagrindu, t.y. bendrijos narys privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Apeliantas motyvuoja, kad jis neprivalo mokėti 4,50 Lt už nepaskirstytą karštą vandenį, nes jis karštu vandeniu nesinaudoja ir ieškovas apie tai žino. Tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovė savo atsikirtimuose, bendrija moka pagal įvedimo skaitiklio parodymus, kurie paprastai nesutampa su gyventojų deklaruotais skaitiklių butuose parodymais. Skirtumą sudaro nepaskirstyto butams karšto vandens kaina. Taigi tai, kad atsakovas atsisakė nuo karšto vandens savo bute, neturi teisinės reikšmės – vanduo teka per namo bendrą karšto vandens tinklų sistemą ir nuostolius, susijusius su šiluminės energijos praradimu sistemoje, privalo padengti visi namo bendraturčiai. Analogiškai sprendžiama dėl 29,66 Lt už kiemo apšvietimą. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos taip pat susijusios su bendro daikto – namo eksploatavimo išlaidomis, todėl pareiga šias išlaidas padengti kyla atsakovui iš daiktinės teisės normų.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.