- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- 1-144-237/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kaltinamasis
- R. A.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Dairana“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini). (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas: 1. 1998-05-11 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., 271 str. 1 d., (1961 m. BK redakcija) 5 metams laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu, 1999-03-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika iš LR BK 271 str. 4 d. perkvalifikuota į LR BK 271 str. 3 d. ir 278 str. 1 d., ir paskirta 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2. 2003-01-20 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 203 str. 2 d., 225 str. 2 d., 104 str. (1961 m. BK redakcija) 7 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. (1961 m. BK redakcija) paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1999-03-08 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 8 mėn. laisvės atėmimo; 2003-10-31 Lietuvos Apeliacinio teismo 2003-10-31 nutartimi veikos perkvalifikuotos į LR BK 286 str., 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 2 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1999-03-08 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmė atlikta 2009-08-28, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 9 d. apie 12 val. Raseinių rajone, Viduklės miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 12, Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos sporto salėje, t. y. viešoje vietoje, vykstant viešam renginiui - asociacijos sporto klubo „Vidukelė“ organizuotoms krepšinio varžyboms, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto su G. P. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam G. P. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas dešinio skruosto sumušimas ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, tokiu būdu padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką .
Šalies argumentai
R. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prasidėjus krepšinio varžyboms ( jie su G. P. žaidė skirtingose komandose) abu susistumdė jau pirmos atakos metu, G. P. jam kažką pasakė necenzūriniais žodžiais, pribėgant prie G. P. jis ištiesė ranką ir G. P. nuvirto. Jis nepripažįsta, kad tyčia šiam sudavė per veidą, nepripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jam buvo paskirta nesportinė pražanga ir jis buvo pašalintas iš varžybų ir salės, o po kiek laiko ir iš turnyro. Tai buvo vieno teisėjo – D. B. sprendimas. Jis su G. P. susitaikė, šis neturi jam jokių pretenzijų. Mano, kad byla jam iškelta ir teisiamas nepagrįstai, vien todėl, kad turi teistumą, pareiškimą policijai nukentėjusysis padavė paskatintas policijos pareigūnų, yra ne vienas atvejis, kai krepšinio varžybose susimušė žaidėjai, tačiau jie nebuvo teisiami.
Nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2014-11-09 Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos sporto salėje vyko varžybos. Jų metu jis gynė priešingos komandos žaidėją R. A.. Buvo varžybų pradžia, jie su R. A. apsižodžiavo, jis R. A. pasakė necenzūrinį žodį. Jam nubėgus į savo aikštės pusę, buvo smūgis, kurio jis pats nematė, jis parkrito, vėliau matė, kad sumušta lūpa ir žandas. Jis mano, kad tai nebuvo žaidybinė situacija. Jis žaidė rungtynes, tačiau neprisimena nieko, draugai rūbinėje po varžybų pamatė, kad jis elgiasi neadekvačiai – kelis kartus klausia to paties, blogai jaučiasi , išvežė į ligoninę. Buvo apžiūrėtas Raseiniuose ir po to nuvežtas į Kauno klinikas, ten sekančią dieną išleistas namo. Jam buvo smegenų sukrėtimas. Grįžęs parašė policijai pareiškimą dėl sumušimo. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę pas jį į namus. Jis su R. A. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, jaučia kaltę ir pats, kad pasakė necenzūrinį žodį. Šiuo metu jis vėl žaidžia krepšinį, jokių pasekmių nėra.
Liudytojas M. L. parodė, kad jis žaidė G. P. komandoje, pats nematė smūgio, matė G. P. gulintį ant grindų. Apie smūgio sudavimą jam pasakė kiti draugai. R. A. buvo paskirta diskvalifikacinė pražanga jis buvo pašalintas iš aikštės ir salės. Jam buvo nemalonu, kad sudavė jo draugui. Varžybos tęsėsi toliau, G. P. metė baudas ir žaidė toliau. Po varžybų pastebėjo, kad G. P. sutriko atmintis, matė, kad paraudo veidas, jį draugai nuvežė į ligoninę.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra R. A. krepšinio komandos vadovas. Buvo varžybų pati pradžia, jis net nežiūrėjo į aikštę, o ėmė iš krepšio vandenį, kai buvo švilpukas, tada pamatė, kad iš aikštės varo R. A., šis atėjęs atsisėdo ant suoliuko, bet jam liepė palikti salę, teisėjas jam paskyrė nesportinę pražangą. Jis nepamatė to momento už ką šis gavo tokią pražangą. Išvarius R. A., G. P. metė baudas, jis nesupranta, kaip jis žaidė dar tris kėlinius, jei buvo sužalotas. Jis šio momento nesureikšmino, varžybos vyko toliau.
Liudytojas T. G. parodė, kad jis yra R. A. komandos žaidėjas. Jis buvo ant atsarginių suolelio, nematė kas įvyko, nes žiūrėjo ten kur buvo kamuolys. Tik vėliau pamatė ant žemės kitos komandos žaidėją, buvo paskirta R. A. techninė pražanga ir jis buvo išvarytas iš aikštės ir salės. Varžybos vyko toliau, jis matė, kad G. P. žaidė, tik kiek jis žaidė negali pasakyti. Jis nesuprato tos paskirtos pražangos.
Liudytojas D. B. parodė, kad jis buvo krepšinio turnyro organizatorius ir teisėjavo rungtynėse. Buvo varžybų pradžia, jis pamatė kontaktą tarp žaidėjų , vienas žaidėjas nuvirto ant grindų, jis tą kontaktą traktavo kaip nesportinį žaidimą ir diskvalifikavo R. A.. Žaidėjas su tuo sutiko ir išėjo iš salės. Kitas žaidėjas atsikėlė ir nuėjo prie baudų metimo linijos, metė baudas , toliau tęsė rungtynes, kad jam būtų kokie sužalojimai veide jis nepastebėjo. Nesportinę pražangą davė už kietą kontaktą. Jam, kaip teisėjui apsispręsti, buvo trumpas laikas, gal dabar jis pasielgtų kitaip. Jis pamatė judesį, pastūmimą ranka ar alkūne, į kokią vietą negali pasakyti. Ikiteisminiame tyrime jis kaip jo klausė, taip atsakė, reikia vadovautis šiais jo parodymais, jis pergalvojo situaciją, mano, kad parodymų nekeičia – jis matė aikštėje situaciją, matė judesį, bet nematė kaip ir kur sudavė. Tai nebuvo eilinis įvykis, tačiau mano, kad tai vyko aikštėje ir buvo žaidybinė nesportinė pražanga. Jis, kaip teisėjas, nesportinę pražangą skyrė už grubų kontaktą su priešininku. Po kelių dienų, pasitarę su turnyre dalyvaujančių komandų vadovais nutarė R. A. pašalinti ir iš turnyro, nenorėjo toleruoti grubaus žaidimo tokiame mažame turnyre. Varžybos tęsėsi toliau, jokios sumaišties dėl to nebuvo. Krepšinyje būdavo ir gilesnių konfliktų, tačiau niekas žaidėjų neteisdavo.
Liudytojas K. J. parodė, kad jis su G. P. komandos draugai. Jis varėsi kamuolį link krepšio, kai išgirdo teisėjo švilpuką. Atsisukęs pamatė draugą ant žemės, prie jo R. A.. R. A. gavo pražangą, jų komandos draugas pakėlė G. P., šis metė baudas, tęsėsi varžybos toliau. Jis nematė kaip viskas buvo, situacijos nesiaiškino, G. P. sakė, kad neatsimena , kiti sakė, lyg tai trenkė, kiti sakė, kad pastūmė. B Kažkiek užtruko kol išsiaiškino situaciją, truputį sukėlė sumaištį. Kad G. P. kreipėsi į policiją , sužinojo gavęs šaukimą.
Liudytojas V. J. parodė, kad jis buvo aikštelėje, tačiau kas įvyko nematė tik išgirdęs švilpuką ir atsisukęs G. P. pamatė gulintį. Teisėjas R. A. skyrė nesportinę pražangą ir pašalino iš aikštės ir salės. G. P. buvo salėje, žaidė, jis pagalvojo, kad nieko blogo neatsitiko. R. A. buvo pašalintas iš to turnyro. Jis jokios grėsmės sau nejautė.
Liudytojas S. J. parodė, kad tuo momentu jis kovojo dėl kamuolio, kas įvyko nematė, pamatė tik gulintį G. P.. R. A. teisėjas išvarė iš aikštės ir salės. Kiti irgi nepamatė kas įvyko, R. A. veiksmai kitiems nekėlė jokio pavojaus, įvyko incidentas, po jo varžybos tęsėsi, G. P. žaidė. Incidentas teigiamų emocijų nepridėjo.
Liudytojas G. A. parodė, kad jis atsisukęs pamatė gulintį G. P.. Teisėjas R. A. paskyrė pražangą ir išvarė iš aikštės ir salės. Varžybos vyko toliau. G. P. pražaidė visas rungtynes, kad jis būtų sumuštas į veidą, jis nepastebėjo.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis su R. A. yra komandos draugai. Pirmos atakos metu G. P., kovojant dėl kamuolio, grubiai pastūmė R. A., po to dar pasakė necenzūrinius žodžius. R. A. parbėgdamas G. P. pastūmė ir šis nuvirto. Jo nuomone, nebuvo už ką paskirti tokią pražangą ir išvaryti iš aikštės R. A..
Liudytojas A. B. parodė, kad jis pamatė pargriuvusį G. P., išvarius iš aikštės R. A., varžybos vyko toliau ir G. P. jas visas žaidė. Rūbinėje jam pasidarė negerai, kas išvežė į ligoninę jis neatsimena. Incidentas truko kelias sekundes.
Liudytojas M. P. parodė, kad jis sėdėjo ant atsarginių suolelio, pamatė savo komandos draugą ant žemės, o R. A. išėjo iš salės. Buvo incidentas, G. P. gavo į nosį, gal žaidybinė situacija buvo, bet jis nematė. G. P. pakėlė nuo grindų, jis ėjo mesti baudas, po to jį pakeitė. Varžybos nebuvo sustabdytos, tęsėsi toliau.
Liudytojas R. Č. parodė, kad jis, kaip tyrėjas, apklausinėjo liudytojus, dauguma iš jų sakė, kad įvykio nematė, apie jį žino iš kitų pasakojimo, liudytojas G. K. sakė, kad suduotas smūgis, A. P. sakė, kad pastūmė.
Liudytojas A. J. parodė, kad jis iš G. P. priėmė pareiškimą.
Liudytojas G. K. parodė, kad jis rašė varžybų protokolą. Jis matė, kad pirmoje atakoje jie abu apsistumdė, o antros atakos metu R. A. trenkė G. P. į veidą ir šis nugriuvo. Teisėjas sušvilpė diskvalifikacinę pražangą, po kelių minučių rungtynės vyko toliau. Pražangai esant, varžybos sustabdomos visada, gal šiuo atveju pertrauka buvo ilgesnė iki R. A. išėjo iš salės. G. P. metė baudas ir žaidė toliau. Šis įvykis sukėlė neigiamas emocijas, nes nėra malonu, kai suorganizavus turnyrą, žaidėjas taip pasielgė, tarp žiūrovų buvo nepilnamečių.
Iš G. P. pareiškimo ( b. l. 6 ) matyti, kad 2014-11-10 kreipėsi į policiją nurodydamas, kad jam R. A. var-žybų metu kumščiu smogė į veidą. 2014-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Viduklėje, Raseinių r., Viduklės gimnazijos sporto salėje (b. l. 7-8). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio 2014-12-16 specialisto išvadoje Nr. G 414/14(10) nurodyta, kad G. P. nustatyta dešinio skruosto sumušimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan., sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, G. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio 2015-02-20 specialisto išvadoje Nr. GP 1/15(10) - G 414/14(10) nurodyta, kad G. P. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui aukštielninkam ir atsitrenkimui į kokį tai pagrindą, tokie sužalojimai būdingesni smūgio sudavimui į veido dešinę pusę (b. l. Nr. 102-103). Asociacijos sporto klubas „Vidukelė“ prezidento D. B. 2014-11-13 rašte nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 9 d., 12 val., Viduklės S.Stanevičiaus gimnazijos sporto salėje vykusių sporto klubo „Vidukelė“ organizuojamų krepšinio varžybų tarp Šiluvos „Šilo“ ir Kaulakių „Helano“ metu, tarp šių komandų žaidėjų R. A. ir G. P. įvyko konfliktas, kurio metu R. A. galimai tyčia sudavė G. P.. Varžybų teisėjas šį veiksmą traktavo kaip nesportinį elgesį ir pašalino R. A. iš salės (b. l. 20). Asociacijos sporto klubas „Vidukelė“ prezidento D. B. 2015-04-21 rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad varžybų metu tarp „Šilo“ ir „Helano“, įvykus konfliktui tarp G. P. ir R. A., jis, kaip vyriausiasis varžybų teisėjas, diskvalifikavo žaidėją pagal krepšinio teisėjavimo taisykles, su kitais komandų vadovais situaciją aptarė teflonu, apie jo, kaip varžybų organizatoriaus, priimtą sprendimą neleisti toliau R. A. žaisti turnyre, jis informavo komandos „Šilas“ trenerį V. M., pateiktoje krepšinio varžybų protokolo kopijoje matyti kad komandos „Šilas“ žaidėjas pašalintas iš varžybų (b. l. Nr. 106, 107). Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje ( b. l. 76-80) matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes nepadaryta veikia, numatyta BK 284 str. 1 d. , pasiūlyta G. P. dėl padaryto jam nežymaus sveikatos sutrikdymo, veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą matyti ( b. l. 82-85), kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas , nes R. A. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, renginio metu, jie buvo tyčiniai.
Teismo medicinos ekspertas A. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas išvadas, kad G. P. buvo nustatyta dešinio skruosto sumušimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui , o būdingesni smūgio sudavimui į veido dešinę pusę , taip pat patvirtino ir tai, kad nebuvo nustatyta, kad G. P. buvo trauminė smegenų liga, nors medicininiuose įrašuose tokia diagnozė buvo įrašyta.
R. A. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymu, tai yra, viešosios tvarkos pažeidimu, savo kaltės nepripažino.
Iš bylos duomenų – nukentėjusiojo G. P., kuris smūgio nematė, bet nuo jo pargriuvo, liudytojų G. K. , kuris matė, kad R. A. trenkė G. P. į veidą, D. B., kuris nors ir tiesiogiai smūgio nematė, bet už grubų kontaktą, po kurio G. P. griuvo ant grindų, skyrė R. A. kvalifikacinę pražangą ir jį pašalino iš aikštės ir salės, A. P. parodymų, kad R. A. stūmė G. P. ir jis nugriuvo, parodymų, bei visų kitų byloje apklaustų liudininkų parodymų, kurie nors ir nematė smūgio, bet matė nukritusį ant grindų G. P., iš specialisto išvados, kurioje nustatyta G. P. lūpos ir skruosto sumušimas, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad R. A. krepšinio varžybų metu aikštelėje, žaidžiant priešingose komandose, sudavė per veidą G. P. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nustatyta, kad tai jis padarė tyčia – smūgis suduotas ne atakos metu, ne kovojant dėl kamuolio ar ginantis, tai yra, ne įprastoje žaidybinėje situacijoje ir tai patvirtina apklausti liudytojai – dauguma jų nematė kas įvyko tarp R. A. ir G. P. ir pamatė jau tik gulintį ant grindų G. P. po teisėjo švilpuko, pats teisėjas taip pat smūgio sudavimo aiškiai nepamatė, nes kamuolys buvo kitoje aikštės vietoje ir ten vyko žaidimas. Smūgis suduotas po jų abiejų žodinio konflikto, kad toks konfliktas buvo paaiškino R. A., nuketėjęs G. P. taip pat patvirtino ir pripažino, kad jis pasakė necenzūrinį žodį R. A., kad šie abu jau buvo susistumdę ir apsižodžiavo prieš tai vykusios atakos metu, tą aplinkybę patvirtino ir liudytojai A. P. ir G. K.. Šios aplinkybės įrodo, kad R. A. sudavė G. P. ne iš chuliganiškų paskatų, o išprovokuotas jų tarpusavio konflikto, paskatos buvo asmeninės. Fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje – sporto salėje, vykstant krepšinio varžyboms, matant kitiems asmenims. Fizinis smurtas prieš žmogų yra įžūlus elgesys.
Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Byloje nustatyta, kad veiksmai atklikti viešoje vietoje – sporto salėje, matant daugeliui žmonių, krepšinio rungtynių metu. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Šiuo atveju, tai buvo įžūlus elgesys. Tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, padaryta veika turi peržengti privataus konflikto ribas ir būti pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje laikomi veiksmai, kai prieš asmenį panaudojus fizinį smurtą aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys ir pan. Iš visų apklaustų byloje liudininkų M. L. parodė, kad jam buvo nemalonu, kad sudavė draugui, liudytojas S. J. parodė, kad incidentas teigiamų emocijų nepridėjo, G. K. parodė, kad tai sukėlė neigiamas emocijas, kad tarp žiūrovų buvo nepilnamečių. Visi kiti liudytojai, kurie buvo krepšinio rungtynių metu, parodė, kad tai jiems nesukėlė jokių emocijų, jie nejuto sau jokios grėsmės, ir visi liudytojai parodė, kad paskyrus diskvalifikacinę pražangą ir pašalinus R. A. iš aikštės ir salės, varžybos buvo tęsiamos, pertrauka truko tik šiek tiek ilgiau, nei skiriant įprastą pražangą – iki iš salės išėjo R. A., nukentėjęs G. P. metė baudas ir toliau žaidė aikštelėje iki rungtynių pabaigos. Taigi, nei vienas iš liudininkų nepasijuto nei šiurkšiai pažeminti ar šokiruoti, ar jaučiantys sau grėsmę, nebuvo nutrauktos rungtynės, o užfiksavus pražangą, buvo tęsiamos toliau, nėra nustatyta aplinkybių, kad aplinkiniai kažkaip būtų sureagavę į įvykusį incidentą, dauguma net jo nematė, matė tik pasekmes – gulintį ant grindų nukentėjusįjį, neteisėtas veiksmas buvo vienkartinis, truko labai trumpai, paskyrus nesportinę pražangą ir pašalinus R. A. iš aikštės ir salės, varžybos buvo tęsiamos toliau. Nėra nustatyta ir kaltininko tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką – ji buvo nukreipta vien į asmenį dėl kilusio asmeninio pobūdžio konflikto ir pasakyto jo atžvilgiu nukentėjusiojo necenzūrinio žodžio. R. A. bendrais bruožais lyg ir galėjo numatyti , kad toks jo veiksmas galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, nes padarytas viešoje vietoje, matant daugeliui žmonių, tačiau tai padaryta dėl asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju ir, svarbiausia aplinkybė, kad - krepšinio rungtynių metu, kai elgesio normos negali būti traktuojamos taip griežtai, kaip kitomis aplinkybėmis, nes sportą visada lydi emocijos, azartas, net ir pirmomis varžybų akimirkomis, todėl ir padaryti veiksmai negali būti vertinami vienodai, esant tokioms aplinkybėms , negalima laikyti įrodytu, kad jis turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką ir to siekė. Be to, R. A. veiksmas nors ir buvo įžūlus, tačiau nebuvo susijęs su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu, o spontaniškas ir, nors demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nesukėlė padarinių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą – varžybos buvo sustabdytos, bet tik dėl to, kad buvo skiriama diskvalifikacinė pražanga už R. A. tokį grubų ir agresyvų užsipuolimą varžovo ir jis buvo pašalintas iš aikštės ir varžybų, kaip ir numato krepšinio taisyklės. R. A. veiksmai , tiksliau vienas veiksmas, nebuvo toks intensyvus, agresyvus ir aplinkinius trikdantis, kad jį būtų galima laikyti tiek pavojingu, kad už jį kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. R. A. elgesys buvo netinkamas ir nepateisinamas, tačiau tai buvo vienas veiksmas, truko neilgai, nebuvo padaryta žala. Nėra jokių įrodymų, kad tuo veiksmu realiai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo patvirtinta diagnozė dėl smegenų traumos. Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas nustačius, kad nėra padaryta nusikalstama veika, po atnaujinimo bylos, jokių kitų naujų aplinkybių nepaaiškėjo, naujų įrodymų surinkta nebuvo. Pats nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, jam žala nepadaryta, apklaustas teisme teisėjas D. B. suabejojo savo sprendimu dėl žaidėjo diskvalifikacijos už tokį elgesį, dauguma liudytojų aiškino, kad būdavo varžybų metu netinkamo, nesportinio elgesio, tačiau žaidėjai nebuvo teisiami.
Teismas privalo tirti ir tikrinti įrodymus laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatuose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principais, bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklėmis, t.y., pagal savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtų aplinkybių. Turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Byloje nėra įrodyta, kad R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. , jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. A. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.