Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. L. ieškinį atsakovui M. V. L. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas laikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimus reglamentuoja CPK VII dalis „Tarptautinis civilinis procesas“. CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Nagrinėjamu atveju, byloje nekeliamos abejonės, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nors atsakovas yra Australijos pilietis, ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o Lietuvos Respublikos ir Australijos nesieja nei daugiašalės, nei dvišalės sutartys nagrinėjamu klausimu, todėl, šiuo konkrečiu atveju, taikytina CPK 784 straipsnio 1 dalies norma – Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovė nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų dalies ieškinio trūkumų. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste ir šią aplinkybę gali patvirtinti pati ieškovė savo paaiškinimais arba liudytojų parodymais, tačiau nenurodė, kokie liudytojai konkrečiai šią aplinkybę gali patvirtinti (CPK 135 straipsnio 1 straipsnio 3 punktas).

12. Konkretus Lietuvos Respublikos teismas, kompetentingas nagrinėti bylą, nustatomas pagal bendrąsias nacionalines proceso įstatymo taisykles. Ieškinių dėl santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia nacionalinį teismingumą reglamentuoja CPK 381 straipsnis, nustatantis, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

13. Kaip galima suprasti iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties bei skundžiamos nutarties turinio, teismui kilo abejonių ar ieškinys paduotas tam teismui, kuris turi kompetenciją jį nagrinėti pagal nacionalinę teisę. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, nurodė, kad su atsakovu, kai atvyko iš Australijos, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jokio konkretaus adreso kur gyveno atsakovas, nenurodė. Šiuo konkrečiu atveju pareiga nurodyti atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje priklauso ieškovei, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nusprendė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o patikslinusi ieškinį ieškovė šio trūkumo nepašalino.

14. Be to, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei buvo nurodyta, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktai, 2 dalis nustato, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Ieškovei nurodyta, kad šalinant trūkumus pateiktini duomenys, jog ieškovė duomenų apie atsakovo, kuris gyvena Australijoje, galimą mirties faktą, galimą ištuokos įregistravimą ir jo gyvenamosios vietos adresą negali gauti, nes šių duomenų ieškovei juos registruojančios institucijos neteikia.

15. Nors atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ieškovės prašymas teismui paimti Australijoje tam tikrus oficialius rašytinius įrodymus nėra spręstinas ieškinio padavimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi teismui paduotas ieškinys jo pateikimo stadijoje turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, bet prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

16. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatyta, kad ieškinyje, ne bendrųjų reikalavimų, nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

17. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nesiėmė jokių, net minimalių, priemonių ir apskritai nerinko ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų, t. y. duomenų apie atsakovą, ar jis yra gyvas, nors pati tuo abejoja, ir ar jam gali būti keliama byla dėl santuokos nutraukimo, nes nėra įsitikinusi, kad santuoka dar nėra nutraukta kitoje valstybėje, kurioje santuoka ir buvo sudaryta (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktas). Nors CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, šiuo konkrečiu atveju, ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių kodėl ji, kaip atsakovo sutuoktinė, negali gauti ieškinio reikalavimus, ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų, tik deklaratyviai teigė, kad šių duomenų ieškovei juos registruojančios institucijos neteikia.

18. Pažymėtina, kad ieškovo pareiga yra jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jis privalo veikti siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad būtent teismas turėtų kreiptis į Australijos kompetentingas institucijas ir išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą, duomenis, ar atsakovas yra gyvas ir ar šalių santuoka dar nėra nutraukta, t. y. išsiaiškinti ar tokia civilinė byla iš viso gali būti nagrinėjama teisme, yra nepagrįsti, prieštaraujantys civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), ypač atsižvelgus į tą aplinkybę, kad ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jai atstovauja advokatas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

19. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė, šalindama 2023 m. kovo 30 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, nenurodė nei paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adreso, taip pat nepateikė teismų duomenų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama gauti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepašalino teismo nustatytų trūkumų ir pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu.

20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė nurodė atsakovo adresą Australijoje, ji pati pripažino, kad nežino atsakovo gyvenamosios vietos adreso, teigdama, kad, greičiausiai, teismo dokumentai grįš neįteikti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas gali būti pateisinamas, jeigu ieškinį teikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti. Tokiu atveju, teikdama naują ieškinį teismui, ieškovė turi įrodyti, kad išnaudojo visas galimybes sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus bei nurodyti teismui, kokiu kitu CPK numatytu procesinių dokumentų įteikimo būdu įteikti atsakovui procesinius dokumentus.

21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.