Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-210/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
1A-329-210/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Virginija Žindulienė, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-210/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Marijai Visockienei,gynėjui advokatui Ričardui Raliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės (paskirtos 1997-09-27 nuosprendžiu) dalinai pridėta paskirta bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 4 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame J. B. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, sudavė mažametei nukentėjusiajai Ž. P. tris smūgius diržu į kairę ranką, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žaste, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai Ž. P. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti 2008-08-19 Joniškio rajono apylinkės teismo priimtą nuosprendį.

Apeliantas nurodo, jog kaltu prisipažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad sudrausminti savo vaiką nėra nusikaltimas. Teigia, kad jis myli savo anūkę. Taip pat nurodo, jog po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų neturėjo nei vienos nuobaudos, dirbo pas ūkininką.

Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. P. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiosios Ž. P., liudytojų R. P., L. P. parodymais, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra tam tikri padariniai, kurie atsiranda dėl mušimo ar smurtavimo. Bylos aplinkybės liudija, jog nuteistasis V. P., tyčia, sudavė mažametei nukentėjusiajai Ž. P. tris smūgius diržu į kairę ranką, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žaste, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai Ž. P. sveikatą. Aptartos aplinkybės atitinka LB 140 str. 2 d. dispoziciją iš ko išplaukia, kad nuteistasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Nuteistojo V. P. argumentas, kad sudrausminti savo vaiką nėra nusikaltimas, atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko drausminimą, iš ko seka, kad drausminti savo vaiką baudžiamasis įstatymas nedraudžia, tačiau tai turėtų būti moralinės drausminimo priemonės, o ne fizinės, ką numato baudžiamasis įstatymas. Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Taigi V. P. padaryta veika yra nusikaltimas, kadangi atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikalstamos veikos požymius.

Nuteistojo V. P. skunde nurodyti teiginiai, jog jis myli savo anūkę, kad po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų neturėjo nei vienos nuobaudos, jog dirbo pas ūkininką yra deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu, jį panaikinti ar švelninti bausmę. Be to, aplinkybės, kad nuteistasis dirbo pas ūkininką, nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis dėl V. P. kaltės, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, sudavė mažametei nukentėjusiajai Ž. P. tris smūgius į kairę ranką, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo V. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį įstatyminio pagrindo nėra.

Taigi nuteistojo V. P. veika ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.

Dėl bausmės nuteistajam.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam V. P. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant V. P. asmenybę – teistas vieną kartą, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl LR BK 27 str. prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka, nedirba, išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes, jo pobūdį, V. P. charakterizuojančią medžiagą. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. P. yra linkęs nusikalsti, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė bei lygtinio atleidimo nuo bausmės instituto taikymas jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir veda visuomenėje nepriimtiną ir smerktiną gyvenimo būdą – nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir pažeidinėja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles teisės ir moralės normas.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas už nusikalstamą veiką paskyrimas, nepakeis V. P. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta V. P. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR BK 64 str. 1, 3 d., nuostatomis, prie paskirtos bausmės pridėjo 1997-09-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant nurodytų įstatyminių nuostatų, be to, bausmė paskirta už nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal 140 straipsnio 2 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo V. P. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundo netenkinti.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Virginija ŽindulienėBoleslovas KalainisKopija tikraTeisėjasVytautas Kursevičius