Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo C. W. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5608-802/2015 pagal ieškovo C. W. J. ieškinį atsakovei I. K. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš jo sūnaus A. K. išlaikymui mėnesines periodines išmokas po 1 225 Eur nuo A. K. gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki jo pilnametystės, nurodytą išlaikymo sumą sumokant į atsakovės, kuri periodines mėnesines įmokas uzufrukto teisėmis naudos tiesioginiams A. K. poreikiams tenkinti, nurodytą banko sąskaitą.

Atsakovė padavė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad ieškovas reiškia reikalavimą sau, o ne atsakovei, ne ieškovas, o atsakovė turi reikalavimo teisę ir teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ji nusprendė išlaikymo išieškojimo procesą inicijuoti ir ieškinį reikšti pagal ieškovo gyvenamąją vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) (CPK 30 str. 4 d.), nes JAV yra dauguma įrodymų, susijusių su išlaikymo priteisimu, atsakovė, pasinaudodama savo teise pasirinkti bylos teismingumą, nesutinka bylos vesti Lietuvoje, nes mano, jog bylos vedimas JAV labiau atitiktų vaiko interesus, be to, tenkinus ieškovo ieškinį, jis negalės ir neprivalės būti vykdomas JAV.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, atsižvelgęs į atsakovės nurodomas aplinkybes dėl Lietuvoje priimto teismo sprendimo priverstinio vykdymo apsunkinimo JAV, į šalių vaiko motinos nesutikimą, jog byla būtų nagrinėjama Lietuvoje, nes ji netrukus inicijuos procesą ieškovo gyvenamojoje vietoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį.

1. Nepagrįstai spręsta, kad tik vaiko motina turi teisę pasirinkti teismingumą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.). Taigi, ieškovu gali būti tiek tėvas, tiek motina. Įstatymas nustato, kad vaikui išlaikymas gali būti priteistas vieno iš tėvų reikalavimu ir išlaikymas turi būti priteisiamas ne tėvo (motinos), atstovaujančio (-s) vaikui, bet paties vaiko naudai.

2. Nepagrįstai, vadovaujantis vieninteliu advokatės L. H. M. raštu, nustatyta, kad vaiko motina yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su JAV reziduojančia advokate ir veda derybas dėl išlaikymo vaikui.

3. Neatsižvelgta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo iškelta byla dėl tėvystės fakto pripažinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau minėtoje byloje teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su vaiko išlaikymo faktinėmis aplinkybėmis, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog, nagrinėjant bylą dėl tėvystės fakto pripažinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai privalo spręsti klausimą ir dėl vaiko išlaikymo.

4. Netinkamai taikytas CPK 30 straipsnis, nes, sprendžiant bylos teismingumo klausimą, privaloma vadovautis ne tik CPK 30 straipsniu, bet ir CPK normomis, reglamentuojančiomis tarptautinį civilinį procesą (CPK 784, 785 str.), kadangi vienas iš tėvų yra ne Lietuvos Respublikos pilietis.

5. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nespręstas taikytinos teisės klausimas, kaip tai nurodyta 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijoje dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (CK 1.36 str.). Išlaikymo prievolėms taikoma asmens, turinčio teisę į išlaikymą (šiuo atveju vaiko), gyvenamosios vietos valstybės teisė. Vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvoje kartu su motina. Dėl to nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

6. Nepagrįstai spręsta, kad Lietuvos teismo sprendimo vykdymas JAV bus apsunkintas. JAV Aukščiausiasis Teismas Hilton v. Guyot byloje suformulavo pagrindinę taisyklę, numatančią, kada JAV teismai turi pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismų sprendimus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį ir pagal teismų praktiką ieškinį dėl išlaikymo priteisimo turi teisę reikšti vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas ir kuris teikia vaikui išlaikymą. Nesutikimas ar nebuvimas galimybės ginčą dėl išlaikymo išspręsti bendro sutarimo būdu niekaip neįtakoja atsakovės teisės pasirinkti bylos teismingumą apimties. CPK 784 straipsnis yra taikomas šeimos teisiniams santykiams, kurių šalys yra sutuoktiniai. Šalys nėra sutuoktiniai ir ši byla yra kilusi ne iš šeimos teisinių santykių. Be to, CPK 784 straipsnio 2 dalyje ir 785 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija bylai yra nustatoma tik tuo atveju, kai abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV. Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. IX- 229 dėl Konvencijos ratifikavimo 2 straipsnyje Lietuvos Respublika padarė išlygą, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos taikys vidaus teisę, jei ir asmuo, turintis teisę į išlaikymą, ir asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra Lietuvos Respublikos piliečiai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir jei asmens, turinčio išlaikymo pareigą, įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovas nėra Lietuvos pilietis ir neturi Lietuvoje įprastinės gyvenamosios vietos, todėl Lietuvos Respublikos teisės taikymas nėra galimas. Net ir tuo atveju, jei nebūtų kliūčių teismo sprendimo vykdymui, tokia aplinkybė negalėtų būti laikoma viena iš sąlygų, galinčių įtakoti ar keisti įstatymo numatytos teisės vaiką auginančiam ir išlaikančiam tėvui pasirinkti bylos dėl vaiko išlaikymo teismingumą. Visi įrodymai, susiję su ieškovo turtu, visų rūšių gaunamomis pajamomis, ieškovo dukrai teikiamu išlaikymu, yra ieškovo gyvenamojoje vietoje (JAV). Bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme ir teismo įrodymų rinkimas JAV būtų itin sudėtingas, užimtų neapibrėžtai ilgą laiko tarpą. Išlaikymo klausimo sprendimas Lietuvoje pagal ieškovo ieškinį pažeistų vaiko interesus, būtų neekonomiškas, neoperatyvus ir prieštarautų įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad reikalavimo teisę dėl išlaikymo priteisimo turintis asmuo gali pasirinkti bylos teismingumą ir nevaržomai disponuoti savo teisėmis išlaikymo priteisimo procese. Net ir išnagrinėjus bylą Lietuvos teisme ir tenkinus ieškovo ieškinį, jis negalės ir neprivalės būti vykdomas JAV. Atsakove bus priversta atlikti Lietuvos teismo sprendimo pripažinimo ir priverstinio vykdymo procedūrą JAV.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas ­– teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad šalių vaiko motina nesutiko, jog byla būtų nagrinėjama Lietuvoje, ji netrukus inicijuos procesą ieškovo gyvenamojoje vietoje, atsakovė nurodė, jog Lietuvoje priimto teismo sprendimo priverstinis vykdymas JAV bus apsunkintas.

Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ieškinį palikti nenagrinėtą nurodytais pagrindais.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas C. W. ieškinį atsakovei I. K. pareiškė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad kreditorius (ir ieškovas materialine teisine prasme) šioje byloje yra šalių nepilnametis vaikas, ieškovas neteikia jam išlaikymo, šalims nesutariant dėl išlaikymo dydžio, todėl nepilnamečio vaiko tėvas turėjo teisę reikšti ieškinį dėl vaiko teisės gauti išlaikymą užtikrinimo.

Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015 m. lapkričio 12 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2015-47870-PD)-654, kurioje pažymima, kad atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), įrodo, kad atsakovė ir šalių nepilnametis sūnus gyvena Lietuvos Respublikoje. Ieškovas yra JAV pilietis ir gyvena JAV. Dėl to nagrinėjamoje byloje kilo bylos priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai klausimas.

Teisminio priklausymo, arba jurisdikcijos, klausimas susijęs su teismo kompetencija nagrinėti ginčą, turintį tam tikrą užsienio (tarptautinį) elementą, dėl kurio kyla dviejų ar daugiau valstybių teismų konkurencija dėl kompetencijos, t. y. ginčą gali pretenduoti nagrinėti kelių valstybių teismai. Bet koks teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso jo kompetencijai pagal tos valstybės vidaus teisę ir/ar tarptautines sutartis, turi išsiaiškinti, ar byla nepriklauso užsienio valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, kadangi tokio teismo, pažeidžiant užsienio valstybės išimtinio teismingumo taisykles, priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas toje užsienio valstybėje.

Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra sudariusios tarptautinių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, kuriose būtų išspręsti šių valstybių teismų jurisdikcijų kolizijų sprendimo klausimai, todėl nagrinėjamai bylai taikomos CPK įtvirtintos Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos klausimus.

Vadovaujantis CPK 785 straipsniu, reglamentuojančiu tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumą, išimtinė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nustatyta esant CPK 785 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms sąlygoms, kurios sietinos su vienos iš šalių (asmens be pilietybės) ar abiejų šalių (nepriklausomai nuo pilietybės) nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje arba vienos iš šalių buvimu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aktualus CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymas, pagal kurią Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Dėl to asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma CPK 785 straipsnyje nustatyta imperatyvi taisyklė (vienos iš šalių), buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas Lietuvos Respublikoje sudaro pakankamą pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę kompetenciją pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos piliečiais yra atsakovė ir šalių nepilnametis vaikas (šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra pateikta). Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, šalių nepilnametis vaikas nagrinėjamoje byloje yra ir ieškovas materialine teisine prasme. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimo nagrinėjimas aptariamu atveju yra priskirtas išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 785 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės deklaruojamas ketinimas inicijuoti teisminį procesą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovo gyvenamojoje vietoje (JAV) sudaro pagrindą palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos teisme ieškovo pareikštą ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisiškai nepagrįstu pripažintinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas dėl Lietuvoje priimto teismo sprendimo priverstinio vykdymo apsunkinimo JAV, byloje nesant įrodymų, kad Lietuvos Respublikoje priimti teismų sprendimai negali būti pripažįstami ir leidžiami vykdyti JAV.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.