Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-02-15 · Administracinė byla Nr. eI3-320-402/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
eI3-320-402/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02367-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-320-402/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02367-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 12.19; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. A.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A1-635 patvirtinto Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2021 metų sąrašo 15 punktą.

Pareiškėja skunde teigia, kad 2021 m. gegužės 31 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos gavo Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-162. Pareiškėja, išanalizavusi aktą, nustatė, kad akte nurodyti trūkumai yra susisiję su pastatu, o ne su žemės sklypu. Nurodoma, kad sklype pastatyti teisiškai neregistruoti statiniai (kioskai), netvarkingas ir neprižiūrimas pastato fasadas. Dėl žemės sklypo nurodoma tik tai, kad prie pastato šiaurinės sienos mėtosi prekių pakuotės, ir pridėtos kelios fotonuotraukos, dėl kurių ir įtrauktas žemės sklypas į nenaudojamų sąrašą. Taip pat nurodomi esą pažeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.8, 11.2, 25.13 ir 25.44 punktai: 7.8. organizuoti neteisėtai įrengto ar neturinčio teisės aktų numatyto galiojančio suderinimo reklaminio įrenginio pašalinimą; 11.2. tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus; 25.13. versti ar laikyti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose ir kitur, mesti nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršti aplinką, laikyti prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių; 25.44. laikyti jiems priskirtose teritorijose neteisėtai įrengtą ar neturintį teisės aktų numatytų galiojančių suderinimo dokumentų (leidimų, suderinimų, pažymų ir pan.) reklaminį įrenginį ar laikiną statinį.

Iš Taisyklių 7.8 punkto iš viso neaišku, kas reikalinga padaryti, nes visa reklama yra suderinta; 11.2 punktas susijęs su pastatų priežiūra; 25.44 punktas taip pat kalba apie reklaminį įrenginį, tačiau nėra aišku, kokį.

Tiek pastatas, tiek žemės sklypas yra naudojami ir pagal 2014 m. gegužės 16 d. Nuomos sutartį 10 metų yra išnuomoti UAB „Miesto turgus“, kuri tiek patalpose, tiek žemės sklypo teritorijoje vykdo prekybos paslaugas, todėl čia visada esama daug žmonių. Praktiškai dėl kelių numestų kartoninių dėžių žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų sąrašą. Nuomininkas stengiasi prižiūrėti ir statinius, ir žemės sklypą. Svarbu pažymėti, kad patikrinimas buvo atliktas 2021 m. gegužės 31 d., pirmadienį, todėl po savaitgalio susikaupė daugiau popieriaus, kuris netilpo į konteinerį, nes konteineris išvežamas tik pirmadienį po pietų. Nuomininkas įvertino akte nurodytas pastabas ir stengiasi, kad nurodyti trūkumai nepasikartotų, tai įrodo pridedamos fotonuotraukos.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė nesurinko objektyvių nenaudojamos žemės apleistumą įrodančių dokumentų. Be to, ginčijama sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais).

Atsakovė pareiškėjai pateikė 2021 m. birželio 8 d. pranešimą Nr. 04-2-649, kuriame įspėjo apie ketinimą įtraukti ginčo žemę į Sąrašą, tačiau šiame pranešime nenurodė konkrečių pareiškėjai priklausančios žemės trūkumų, t. y. nedetalizavo, kokius Aprašo nuostatų pažeidimus pareiškėja turi pašalinti, tik vėl nurodė esą pažeistus Taisyklių punktus, tačiau jie skirti pastatui, o ne žemės sklypui.

Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems teisės aktų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Vadovaujantis bendraisiais gero administravimo, sąžiningumo ir teisingumo principais, vertintina, jog nustatytų teisiškai svarbių faktinių aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu pripažintina, kad ginčo atveju atsakovė neatliko įstatymais ir įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė administracinio akto konkrečiais ir objektyviais duomenimis), todėl pažeidė imperatyvias VAĮ 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, nesilaikė gero viešojo administravimo principo.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija (toliau – ir Centro seniūnija) 2021 m. gegužės 31 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-162. Apžiūros metu padarytos ir fotofiksacijos. Žemės sklypo apžiūros metu seniūnijos darbuotojas užfiksavo, kad žemės sklype pastatyti teisiškai neįregistruoti statiniai – kioskai, prie pastato (unikalus Nr. sklypo (duomenys neskelbtini)) šiaurinės sienos mėtosi prekių pakuotės, netvarkingas ir neprižiūrimas nurodyto pastato fasadas ir yra pažeidžiami Taisyklių 7.8, 11.2, 25.13, 25.44 punktai.

Apie nustatytus žemės sklypo priežiūros defektus pareiškėją Centro seniūnija informavo registruotu laišku išsiuntusi 2021 m. birželio 8 d. raštą Nr. 04-2-649 (toliau – ir Įspėjimas). Įspėjime pareiškėjai buvo nurodyti pažeidžiami Taisyklių punktai, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Pareiškėja minimu raštu buvo įspėta apie galimus teisinius padarinius, jei žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Centro seniūnijai nebus pateikta informacija apie reikalavimų vykdymą. Akcentuotina, kad Įspėjime nurodyta, jog suėjus 30 dienų terminui bus atliekama pakartotinė žemės sklypo apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

Centro seniūnija pakartotinę sklypo apžiūrą atliko 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-220. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad sklypo būklė pagerėjusi, pašalintos prekių pakuotės, tačiau sklype ir toliau stovi neįteisinti statiniai – kioskai. Taip toliau yra pažeidžiami Taisyklių 7.8 ir 25.44 punktai. Įvertinęs Centro seniūnijos pateiktus dokumentus ir surinktus įrodymus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. A1-635, kuriuo patvirtino Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2021 metų sąrašą. Į Sąrašą 15 punktu buvo įtrauktas ir pareiškėjos nuomos teise valdomas žemės sklypas, esantis sklypo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja, prieš ketindama statyti ar norėdama įsiteisinti nesudėtingos konstrukcijos prekybos kioskus ginčo žemės sklype, turėjo ir turi vadovautis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų normomis. Atsakovės turimi duomenys patvirtina, jog pareiškėja ne kartą buvo raginta pateikti atsakovei ginčo žemės sklype esančių neįteisintų laikinų statinių – kioskų statybą ir naudojimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja pripažįsta, kad ginčo žemės sklype yra neįteisinti laikini statiniai – kioskai. Nurodytą aplinkybę pagrindžia Centro seniūnijai pareiškėjos pateiktas 2021 m. gegužės 3 d. raštas Nr. V7-19, kurio 3 punkte pareiškėja informuoja, jog numato įsiteisinti laikinus statinius – kioskus arba juos nugriauti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose aiškiai nurodyti visi pažeisti Taisyklių punktai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas jam priskirtos kompetencijos ir nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą.

Pareiškėjos nuomos teise valdomas ginčo žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas vadovaujantis išimtinai Aprašu ir jame nustatytomis įtraukimo procedūromis, konkrečiomis Taisyklių nuostatomis, kurios buvo aiškiai įvardytos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose ir kurios susiję su žemės sklypo nepriežiūros aspektais, o ne statinio priežiūra.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, o jos pateikta teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų yra niekinė ir nevertintina, kadangi Viešojo administravimo įstatymo galiojančios redakcijos 8 straipsnio nuostatos (Viešojo administravimo subjektų administracijos struktūra) niekaip nesusijusios su šios bylos esme, skundžiamo įsakymo turiniu ir jo atitiktimi galiojantiems teisės aktams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A1-635 patvirtinto Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2021 metų sąrašo 15 punktą.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. A1-635 dalies dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukimo į įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2021 m. gegužės 31 d. atliko žemės sklypo sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-162. Apžiūros metu padarytos fotofiksacijos. Žemės sklypo apžiūros metu seniūnijos darbuotojas užfiksavo, kad žemės sklype pastatyti teisiškai neįregistruoti statiniai – kioskai, prie pastato (unikalus Nr. sklypo (duomenys neskelbtini)) šiaurinės sienos mėtosi prekių pakuotės, netvarkingas ir neprižiūrimas nurodyto pastato fasadas ir yra pažeidžiami Taisyklių 7.8, 11.2, 25.13 ir 25.44 punktai.

Apie nustatytus žemės sklypo priežiūros defektus pareiškėją Centro seniūnija informavo registruotu laišku išsiuntusi 2021 m. birželio 8 d. raštą Nr. 04-2-649. Įspėjime pareiškėjai buvo nurodyti pažeidžiami Taisyklių punktai, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo nuostatos. Pareiškėja minimu raštu buvo įspėta apie galimus teisinius padarinius, jei žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Centro seniūnijai nebus pateikta informacija apie reikalavimų vykdymą. Įspėjime nurodyta, jog suėjus 30 dienų terminui bus atliekama pakartotinė Žemės sklypo apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

Centro seniūnija pakartotinę sklypo apžiūrą atliko 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-220. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad sklypo būklė pagerėjusi, pašalintos prekių pakuotės, tačiau sklype ir toliau stovi neįteisinti statiniai – kioskai. Taip ir toliau yra pažeidžiami Taisyklių 7.8 ir 25.44 punktai.

Įvertinęs Centro seniūnijos pateiktus dokumentus ir surinktus įrodymus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą Nr. A1-635, kuriuo patvirtino Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2021 metų sąrašą. Į Sąrašą 15 punktu buvo įtrauktas ir pareiškėjos nuomos teise valdomas žemės sklypas sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Pareiškėjos nuomos teise valdomas ginčo žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas vadovaujantis išimtinai Aprašu ir jame nustatytomis įtraukimo procedūromis, konkrečiomis Taisyklių nuostatomis, kurios buvo aiškiai įvardytos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose ir kurios susiję su žemės sklypo nepriežiūros aspektais, o ne statinio priežiūra.

Aprašo 2 punkte reglamentuota, kad Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais. Žemės nuomos mokesčio tarifai nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-313. Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog taisyklių tikslas yra užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos. Nurodytų Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo, įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.

Pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: organizuoti neteisėtai įrengto ar neturinčio teisės aktų numatytų galiojančių dokumentų (leidimų, suderinimų, pažymų ir pan.) reklaminio įrenginio ar laikino statinio pašalinimą (7.8 p.). Taisyklių 25.44 punkte nurodytiems asmenims draudžiama laikyti jiems priskirtose teritorijose neteisėtai įrengtą ar neturintį teisės aktų numatytų galiojančių suderinimo dokumentų (leidimų, suderinimų, pažymų ir pan.) reklaminį įrenginį ar laikiną statinį.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte reglamentuota, jog laikinas statinys – tai toks statinys, kuris skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą, paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, yra nesudėtingas statinys. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, yra nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 2 lentelėje. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Remiantis pirmiau analizuotais ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, pareiškėja, prieš ketindama statyti ar norėdama įsiteisinti nesudėtingos konstrukcijos prekybos kioskus ginčo žemės sklype, privalo vadovautis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų normomis. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja ne kartą buvo raginta pateikti atsakovei ginčo žemės sklype esančių neįteisintų laikinų statinių – kioskų statybą ir naudojimą pagrindžiančius dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina Centro seniūnijos 2021 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 04-2-562, 2021 m. birželio 8 d. raštas Nr. 04-2-649. Tokie dokumentai atsakovei nebuvo pateikti, nepateikti jie ir teismui. Pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad ginčo žemės sklype yra neįteisinti laikini statiniai – kioskai. Šią aplinkybę patvirtina Centro seniūnijai pačios pareiškėjos pateiktas 2021 m. gegužės 3 d. raštas Nr. V7-19, kurio 3 punkte pareiškėja informuoja, jog numato įsiteisinti laikinus statinius – kioskus arba juos nugriauti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Taigi, darytina išvada, jog apie nustatytus pažeidimus pareiškėja buvo informuota, Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose aiškiai nurodyti visi pažeisti Taisyklių punktai. Pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė anksčiau nurodytus Taisyklių reikalavimus, t. y. nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos tvarkyti žemės sklypą, pašalinant teisiškai neįregistruotus statinius – kioskus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas jam priskirtos kompetencijos ir nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Pareiškėjos nuomos teise valdomas ginčo žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas, vadovaujantis išimtinai Aprašu ir jame nustatytomis įtraukimo procedūromis, konkrečiomis Taisyklių nuostatomis, kurios buvo aiškiai įvardytos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose ir kurios susiję su žemės sklypo nepriežiūros aspektais, o ne statinio priežiūra. Pažymėtina, kad tiek ginčo žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą procedūrų atlikimo metu, tiek priimant sprendimą dėl ginčo žemės sklypo įtraukimo ir Sąrašo patvirtinimo metu atsakovė vadovavosi juridiniais faktais apie ginčo žemės sklypą, kurie buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. 2021 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, registro Nr. 19/10419, iš kurio matyti, jog ginčo žemės sklypas nuo 2015 m. kovo 19 d. nuomos sutarties pagrindu valdomas pareiškėjos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021 m. rugsėjo 9 d. Turgavietės patikrinimo aktas Nr. 33MPĮ-1024 buvo surašytas 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. jau po šioje byloje ginčijamo įsakymo priėmimo, todėl niekaip negalėjo lemti ginčijamo įsakymo priėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) šio tipo bylose yra padaręs išvadą, kad „sklypo, [...] nepriežiūrą patvirtinantys duomenys reikšmingi tik tokie, kurie buvo nustatyti ir patvirtina aplinkybes ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Byloje pateikiami vėlesnį laikotarpį apimantys duomenys, [...] nesietini su konkretaus administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu.“ (LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-435-492/2017).

Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, todėl šiuo pagrindu įsakymas nenaikintinas, pareiškėjos argumentai atmestini. Pažymėtina, jog skundžiamas administracinis aktas, priešingai nei nurodo pareiškėja, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra aiškus, suprantamas, išdėstytas teisinis reglamentavimas, todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl to, jog skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ reikalavimų. Be to, pažymėtina, jog pažeidimai, padaryti priimant administracinį aktą ir sudarantys galimybę panaikinti administracinį aktą, turi būti esminiai, t. y. tiesiogiai turintys įtakos akto teisėtumui. Nagrinėjamu atveju teismas tokių nenustatė.

Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė