Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-05 · Administracinė byla Nr. I-813-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
I-813-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00025-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-813-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00025-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2015 m. vasario 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (skundas teisme gautas 2015-01-08, išsiųstas paštu 2015-01-06) ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą 4 860 eurų (16 767 litus) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydžio nenurodė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jog jis nuo 2008 m. spalio 9 d. periodiškai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) ir Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos r. PK) areštinėse. Tikslių datų, kada buvo laikomas minėtose areštinėse, neprisimena. Skunde pareiškėjas nurodo pažeidimus, jo manymu, sudarančius pagrindą atlyginti neturtinę žalą: laikymas areštinėse pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam žmogui; laikymas areštinėje pažeidžiant pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu; netinkamas pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas; ventiliacijos kamerose nebuvimas; netinkamas tualetų įrengimas; parazitų (tarakonų) kamerose buvimas. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos šiose areštinėse, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą.

Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apygardos teisme teismo posėdžio metu 2009 m. kovo 17 d. (kitų teismo posėdžių datų neprisimena) buvo laikomas surakintas antrankiais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnį, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprasti dėl jo teisių pažeidinėjimo. Nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios pareigūnai grasino, kad, jei kreipsis į teismą dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, jam pagal suklastotus kaltinimus bus skirtos nuobaudos (baudos izoliatorius).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą laiko nepagrįstus pareiškėjo teiginius apie netinkamas Klaipėdos AVPK areštinių sąlygas. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinių kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" normas. Areštinės patalpose ir jos kamerose, kuriose laikomi asmenys, yra įrengta ventiliacija, areštinės kamerose pagal HN Policijos areštinių įrengimo reikalavimus sanitariniai mazgai yra atitverti 130 cm aukščio pertvara. Visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Visiems areštinėse laikomiems asmenims tokia teisė yra suteikiama. Sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areštinėse kiekvieną dieną yra užtikrinami. Nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančių, yra sudaromos sąlygos ir tokie asmenys būna laikomi atskirai. Nenustatyta faktų, kad areštinės kamerose būtų drėgmė ar pelėsiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi tokių duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo teisių pažeidimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 5 d., todėl vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundas nagrinėjamas už areštinėje pareiškėją laikytas dienas po 2012 m. sausio 5 d.

Nurodo, jog informacijos apie pareiškėjo buvimą areštinėje nuo 2008 m. pateikti negali, nes vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98, bei Klaipėdos miesto (apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 2006-2013 metų dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais „Asmenų laikomų policijos areštinėje paskirstymo knygos" saugomos trejus metus, po to yra sunaikinamos. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pareiškėjas nei vienoje iš Klaipėdos AVPK areštinių laikomas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų laikomas areštinėse pažeidžiant kardomojo kalinimo sąlygas, kad buvo laikomas blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, prašo taikyti pareiškėjo reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su pareiškėjo laikymu Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK areštinėse. Pareiškėjas neprisimena tikslių datų, kada buvo laikomas minėtose areštinės. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos šiose areštinėse, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teisme teismo posėdžio metu 2009 m. kovo 17 d. (kitų teismo posėdžių datų neprisimena) buvo laikomas surakintas antrankiais.

Nagrinėdamas reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą teismas turi vadovautis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti, ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais (veiksmais) padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 26 d. Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 19 d. Nr. A146 -108/2014 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 6 d. (skundas išsiųstas paštu 2015 m. sausio 6 d., teisme gautas 2015 m. sausio 8 d.). Kaip jau nurodyta, pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK areštinėse periodiškai nuo 2008 m. spalio 9 d. Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-46-361/2009 A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. spalio 9 d. (b.l. 4-8). Nors pareiškėjo laikymo minėtose areštinėse paskutinė diena nenustatyta, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas tose areštinėse po minėtos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Šiuo atveju atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK prašo taikyti pareiškėjo reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tariamo negalėjimo kreiptis į teismą anksčiau vertina kaip nepagrįstas ir neobjektyvias. Pažymėtina, jog žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimų išsprendimo tvarką ir terminus numato šiame sprendime nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl nepagrįstas pareiškėjo teigimas, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo kurių nors nutarimų neišvertimas į lietuvių kalbą jam buvo kliūtimi ginti pažeistas (tariamai pažeistas) teises. Pareiškėjo teiginiai apie tariamus pareigūnų grasinimus jam nesikreipti į teismą yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, ir kitų kardomojo kalinimo reikalavimų. Teisės aktai dėl kardomojo kalinimo reikalavimų buvo viešai paskelbti, todėl teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 7 straipsnio nuostatą, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, sprendžia, kad pareiškėjo teiginys, jog jis nežinojo apie savo teisių pažeidimus atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, galimai sutrukdžiusių kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą, neprašo jo atnaujinti ir teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas netiria pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo laikymo Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK areštinėse tariamai pažeidžiant kardomojo kalinimo reikalavimus.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė