- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- 1-4081-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36120-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2025 m. spalio 11 d., apie 20:50 val. Vilniuje, Stepono Batoro g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio matuokliu nustatė 1.99 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, parodymus duos. 2025 m. spalio 11 d., apie 20:50 val. važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Pamatė, kad vyksta reidas, sustabdė, paprašė išlipti, davė alkotesterį, pripūtė. Planavo važiuoti į medžioklę. Medžiotojų būrelis prie (duomenys neskelbtini). Susiskambino su draugais, pasiūlė užvažiuoti, neplanavo gerti. Išgėrė, padaugino. Iš pradžių nuėjo miegoti į mašiną. Kai nubudo, jau nieko nebuvo. Paskui nusprendė važiuoti, sėdo ir išvažiavo. Savo elgesį vertina labai neigiamai, labai pyksta ant savęs, nevažinėja girtas. Jei bus nuteistas, jį išmes iš darbo. Su nustatytu neblaivumo kiekiu sutinka. Daiktus buvo susidėjęs už priekinės sėdynės, viskas dėkle. Šautuvai nebuvo užtaisyti. Makarovas gulėjo rankinėje. Automobilis dukros K. D. Gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra sutinka laiduoti. Jis automobilį iš jos pasiskolino. Jis dirba (duomenys neskelbtini), ginklas reikalingas. Su dukra sutaria gerai. Turi anūkę (duomenys neskelbtini) metų. Dukrai (duomenys neskelbtini) metai. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kadangi kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas. Įtarimo esmė ir turinys jam yra suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltę pripažįsta. Ankščiau jis teistas nėra, administracinių nusižengimų dėl vairavimo neblaiviam taip pat neturėjo. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), priklausomybės alkoholiniams gėrimams neturi. Niekada nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui ir nėra narkologo įskaitoje. Automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso dukrai K. D. Automobilį pasiėmė 2025 m. spalio 10 d., kadangi planavo važiuoti į sodybą. 2025 m. spalio 11 d., apie 17.00 val., atvyko pas draugus į sodybą, tikslaus adreso nežino, kažkur link (duomenys neskelbtini). Nuvykęs vartoti alkoholinių gėrimų neplanavo, tačiau neplanuotai gavosi, kad pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Vartojo degtinę, kurios buvo apie 0.5l., butelį išgėrė. Niekur važiuoti neplanavo, pajautė, kad jau yra apgirtęs ir nuėjo į automobilį BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsigulė. Jam prabudus, tiksliai pasakyti kada negali, pastebėjo, kad jau visi jo draugai yra išvykę. Nelabai supranta kodėl, tačiau nusprendė sėsti už automobilio vairo ir važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet S. Batoro gatvėje buvo reidas, kuriame jis sustojo, daugiau jokios įvykių sekos neatsimena. Dėl savo elgesio labai gailisi ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali. (b. l. 91-93)
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad įtariamojo teisės jam buvo išaiškintos, jų esmę suprato, lietuvių kalbą moka ir supranta. Narkologo, psichologo įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Ankščiau jis teistas nebuvo, administracinių nusižengimų dėl vairavimo neblaiviam taip pat neturėjo. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), priklausomybės alkoholiniams gėrimams neturi. Automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo dukrai K. D. Automobilį pasiėmė 2025 m. spalio 10 d., kadangi planavo važiuoti į sodybą, po ko iš minėtos sodybos turėjo važiuoti į medžioklę, į „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. 2025 m. spalio 11 d., apie 17:00 val., atvyko pas draugus į sodybą, tikslaus adreso nežino, kažkur link (duomenys neskelbtini). Kai nuvyko pas draugus, pas juos suplanavo išgerti alkoholinių gėrimų, buvo apie 10 žmonių, jis asmeniškai išgėrė apie 0,5 l. degtinės. Taip į medžioklę nenuvažiavo, kuriai buvo pasiruošęs, nes su savimi automobilyje turėjo ginklus t. y. medžioklinį šautuvą „Blazer R1“ graižtvinis šautuvas, jis buvo dėkle ir neužtaisytas tarp galinės ir priekinės sėdynės, padėtas ant grindų, pistoletas „Makarovas“ 9mm, gulėjo medžioklinėje tašėje ant galinės sėdynės, dėtuvė buvo įstatyta į pistoletą, užtaisytas pistoletas nebuvo. Taip pat tašėje buvo ir kitų daiktų, tokių kaip: žiūronai, naktinio matymo prietaisas ir kiti smulkūs daiktai. Kai jis išgėrė, jis nusprendė nueiti iki savo automobilio pamiegoti. tai buvo apie 19:00 val, atsisėdo į keleivio sėdynę. Prabudęs pamatė, kad visi jau buvo išsiskirstę, tada jam kažkas šovė į galvą, kad ir jam reikia važiuoti namo. Persėdo į vairuotojo pusę, užvedė automobilį ir išvažiavo. Nuo (duomenys neskelbtini) važiavo per Naująją Vilnią, po ko važiavo Batoro g. ir pamatė, kad vyksta reidas. Jį sustabdė policijos pareigūnai, jis sustojo, paprašė išlipti iš automobilio, ką jis ir padarė. Po ko jam davė patikrinti blaivumą, pūtė du kartus. Kiek pripūtė neatsimena. Po ko taip gavosi, kad dėl įvykusio nesusipratimo atsidūrė areštinėje. Automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Dėl to, kas atsitiko labai gailisi, labai pyksta ant savęs, dėl to ką jis padarė. Tai buvo pirmas kartas per (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti pagreitinta proceso tvarka, teisme kreipsis, kad leistų užbaigti ikiteisminį tyrimą laidavimu. Daugiau nieko pasakyti negali. (b. l. 108-110)
Teisiamojo posėdžio metu pateikusi prašymą būti laiduotoja apklausta K. D. nurodė, kad ji suprato, kad ji turėtų būti ir yra geru pavyzdžiu savo tėčiui, autoritetu. Ji vienintelė jo dukra, prieš (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra, jie yra sutarę, kad jie bendraus dar daugiau, jai reikalinga pagalba vaiko priežiūrai. Ji baigusi (duomenys neskelbtini), supranta (duomenys neskelbtini) pagrindus, gerbia (duomenys neskelbtini). Jos tėčio veika jai žinoma. Ji to netoleruoja, žino, kad tėtis labai gailisi, jiedu apie tai šnekėjo, tai jam bus didelė gyvenimo pamoka. Toks įvykis pirmąkart gyvenime. Niekados to nesusietų su tėčiu. Yra sutarę, kad jis jai padės daugiau su dukra, tarp jų yra didžiulis ryšys. Mato, kad tėtis labai myli anūkę ir jie yra sutarę, kad trečiadieniais tėtis, kai nedirbs, jam laisvu laiku nuves ją į (duomenys neskelbtini) ir taip bus su anūke. Ji mano, kad tokia šeimos, namų aplinka padės tėčiui suvokti tas tikrąsias vertybes, būti geresniu piliečiu. Mano, kad tėtis bijos prarasti jos pasitikėjimą, todėl, kad jam labai svarbus bendravimas su ja, jos yra vienintelės jo moterys šeimoje - dukra ir anūkė. Jie yra sutarę, kad tėtis padės laisvu nuo darbo laiku jiems namuose, jie yra įsikūrę namus, bet dar nepilnai. Kai yra mažas vaikas, yra reikalinga padėti su tam tikrais darbais, su remontu. Jos vyras labai daug dirba. Ji yra dekrete, pinigėlių nėra daug. Jie nusimatę patys nusipirkti remonto medžiagas ir yra susitarę su tėčiu, kad jis jiems padės apšildyti namo pastogę ir padarys sandėliuką. Jeigu teismas nuspręstų, kad užstatas reikalingas, ji sutinka. Ji šiuo metu dekrete, gauna žymiai mažesnes pajamas. 1 000 eurų galėtų sumokėti, jeigu teismas nuspręstų taikyti užstatą. Nurodė, kad tokia suma jos finansinę padėtį vis tiek apsunkintų. Ji gauna už vaiko priežiūrą virš penkių šimtų, dar vaiko pinigai, bendra suma apie 600 eurų. Sutuoktinis dirba. Vis dėl to, prašo su užstatu, kaip ir nurodyta prašyme. Tėtis retai vartoja alkoholį, kai tam tikros progos, vartoja tik lengvuosius gėrimus. Dabar buvo kelios šventės, jos dukros krikštynos, tėtis išgėrė alaus stiklinę ir grįžo su taksi, niekados nebūdavo kažkokių problemų. Jis neturi problemų su alkoholiu. Kai ji sužinojo, tai negalėjo patikėti. Ji pati buvo bausta administracine tvarka, centre pasistatė mašiną. Ji tiesiog paliko tą mašiną ir nubėgo į kavinę. Matė, kad kitos įmonės yra pažymėta rezervuota, bet vis tiek pastatė, pas ją gale buvo mažas vaikas, ją reikėjo pamaitinti. Tėtis automobilį paėmė dieną prieš, kai atvažiavo jų aplankyti ir sakė, kad norėtų važiuoti į medžioklę, ji davė jam tą mašiną. Jam tiesiog taip patogiau yra pasiimti mašiną, kad po to galėtų ginklus vežtis.
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. spalio 11 d. apie 20.50 val. adresu Vilnius, Stepono Batoro g., policijos ekipažas „V1813“ sustabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – rašymo apsirikimas ištaisytas tarnybiniu pranešimu), kurį vairavo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojui R. M. patikrinus jo girtumą su alkotesteriu „Drager“, pirmojo pūtimo metu jam buvo nustatytas 2,29 prom. girtumas. Antrojo pūtimo metu asmeniui buvo nustatytas 2.19 prom. (1.99 prom. - rašymo apsirikimas ištaisytas tarnybiniu pranešimu) girtumas. Dėl ankščiau išvardintų aplinkybių tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 5-13)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis BMW X5, valst Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis stovi Stepono Bato-Žaliakalnio g. sankryžoje, automobilio priekis nukreiptas link Olandų g. Automobilis yra tamsios spalvos, 4 durų, iš išorės apgadinimų nesimato, automobilio viduje apgadinimų nesimato, saugos pagalvės nesuveikusios, ant galinės sėdynės guli juodos spalvos striukė, po kojomis žalios spalvos medžiaginis dėklas kuriame įdėtas graižtvinis šautuvas ,,Blaser Germany Mod. R93 Nr: 9/121545 ST Cal. 30-06 “, ant kurio pritvirtintas optinis taikiklis ir diržas, mėlynos spalvos tašė, kurios viduje plastikinis butelis mineralinio vandens „Akvilė“ 1.5l. talpos, nepradarytas, prožektorius ant galvos „Standart“ juodos spalvos su auksinės spalvos apvadu, juodos spalvos megzta kepurė, žalios spalvos dėklas su viduje esančiu optikos elementu „Butler Creek“, juodos spalvos dėklas su užrašu „Zeizz“, kurio viduje buvo žiūronai su dirželiu „Zeizz“, juodos spalvos dėklas kurio viduje naktinio matymo įrenginys „Envis“, model: M703E serijinis numeris: 2588 su priedu Nr. L209669, juodos spalvos dėklas su diržu, kurio viduje ginklas „Makarov“, serijinis numeris (rusiškos raidės NG0562), 1972 laidos, kuriame įdėta šovinių dėtuvė su 8 vnt. šoviniais 9mm. S & B, didžiąjame tašės vidiniame skyriuje medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. M. vardu, tašės išorinėje kišenėje žirklės „Dachle“, peilių galąstuvas „Solognak“, prožektorius „Vagner SDH“ rudos spalvos, juodos spalvos dėklas su peiliu „Solognak“ ir rudos spalvos dėklas su peiliu „Kizlyar Supreme“. Pasukus vairą judesiai persiduoda į priekinius ratus, paspaudus stabdžių pedalą jaučiasi stangrumas - pasipriešinimas. (b. l. 32-57)
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Body stebėjimo kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-gdvmu“.Vaizdo įrašas yra filmuotas tamsiu paros metu. Įrašo trukmė - 00:15:10 min. Pakelėje matomas stovintis tamsios spalvos automobilis su įjungtais priekiniais žibintais. Automobilyje sėdi žilaplaukis vyras su tamsia striuke su gobtuvu. Prie automobilio priėjo pareigūnas ir paprašė jį papūsti, po to paprašė vairuotojo pažymėjimo ir rakto nuo automobilio. Vyras iškarto atidavė raktus, o vairuotojo pažymėjimo negalėjo surasti ir pareigūnui padavė asmens tapatybės kortelę. Pareigūnas paprašė vyro išlipti iš automobilio ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio pareigūnas uždavė klausimą vyrui, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį ir ką vartojo? Vyras atsakė, kad alkoholį vartojo prieš mėnesį. Matoma, kad vyro blaivumas yra tikrinamas alkotesteriu. Pirmo pūtimo rezultatas - 2,29 prom. Pareigūnas perspėja, kad antras pūtimas po 15 min. ir kad vyras pabūtų šalia, bus rašomas protokolas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Matoma, kaip pareigūnas fotografuoja sulaikyto neblaivaus vyro automobilį, po to tikrina automobilio vidų ir bagažinę. Priėjęs prie sulaikyto vyro, policijos pareigūnas liepė vyrui paskambinti kam nors, kas gali jį paimti su jo daiktais, nes jo automobilis bus priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, „tik užpildysime dokumentus“ .Daugiau reikšmingos informacijos nenustatyta.
Apžiūrimas Body stebėjimo kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-cs9vd“. Vaizdo įrašas yra filmuotas tamsiu paros metu. Įrašo trukmė - 00:15:25 min. Girdimas pokalbis tarp policijos pareigūno ir sulaikyto neblaivaus vairuotojo. Neblaivus vyras visą laiką keikėsi ((necenzūriniai žodžiai)). Pareigūnas prašė vyro mandagiai elgtis ir nurodo vyrui, kad viskas yra filmuojama. Vyras elgėsi agresyviai „kas tu čia tuoks?(necenzūrinis žodis).“ Pareigūnas bando vyrui pasakyti, kad jo teisės apribotas ir kad neitų niekur, o tai važiuos į areštinę. Vaizdo įraše matomas antras pūtimas. Alkotesteris parodė - 1,99 prom. Pareigūnas pasakė vyrui, kad susirašys dokumentus dėl nustatymų, pasirašo, šaukimą išrašo ir vyras galės keliauti namo. Sulaikytas vyras pradėjo grasinti „brigada“ pareigūnams, pavadino „(necenzūriniai žodžiai)“, elgėsi labai agresyviai. Neblaivus vyras buvo surakintas antrankiais.
Apžiūrimas Body stebėjimo kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-o0c6s“. Vaizdo įrašas yra filmuotas tamsiu paros metu. Įrašo trukmė - 00:02:22 min. Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-o0c6s“ yra analogiškas Body kameros vaizdo įrašu pavadinimu “export-cs9vd“, tik filmuojamas kitu pareigūnų. Vaizdo įraše matoma, kad sulaikytas neblaivus vyras konfliktuoja su pareigūnais. (b. l. 58-60)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos 1-ajame poskyryje, pareigos yra specialistas. Jis pamainą pradėjo 2025 m. spalio 11 d. 14.30 val., pamainą baigė 2025 m. spalio 12 d., 02.30 val. 2025 m. spalio 11 d. dirbant kartu su specialistu R. O. ir vykdant policijos priemones Vilniuje, S. Batoro g. buvo sustabdytas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo pusės durelių, patikrinus automobilio dokumentus, paaiškėjo, kad už vairo buvo R. M. gim. (duomenys neskelbtini). Nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl jie su alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKK-0101, sertifikato Nr. 2399764, nusprendė patikrinti jo blaivumą. Pirmu patikrinimu asmeniui buvo nustatyta 2.29 prom., antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1.99 prom. girtumas. Kadangi asmuo buvo neblaivus ir vairavo automobilį, į įvykio vietą iškvietė policijos ekipažą, kurio sudėtyje yra operatyvinės grupės pareigūnas. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę į Minsko pl. 21. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. (b. l. 63-65)
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025 m. spalio 11 d. patikrintas R. M. neblaivumas. 20.55 val. pirmo pūtimo rezultatas - 2,29, 21.15 val. antro pūtimo metu - 1,99 prom. (b. l. 78)
VĮ Regitra duomenys - automobilio BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) savininkas/valdytojas K. D. (b. l. 23-24)
Emprekis duomenys – automobilio BMW X5 vertė – 11 570 Eur. (b. l. 22)
Turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko pateiktoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L251028 pateikta išvada, kad transporto priemonės BMW X5 , valst. Nr (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 5 470 Eur.
K. D. 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl leidimo būti laiduotoja.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. spalio 11 d., apie 20:50 val. Vilniuje, Stepono Batoro g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio matuokliu nustatė 1.99 promilių neblaivumą.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 11 d., atvyko pas draugus į sodybą, nors neplanavo, tačiau išgėrė alkoholio. Užmigo automobilyje, prabudęs ir pamatęs, kad visi jau išsiskirstė – nusprendė sėsti už vairo ir važiuoti namo. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį (apie 0,5 l. degtinės), jo vartojimo laiką (nusikalstamos veikos padarymo dieną), R. M. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, K. D. 2025 m. lapkričio 5 d. prašymas atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, su užstatu, perduodant jį dukros K. D. atsakomybėn.
Prašyme nurodyta, kad jos tėtis, R. M., labai pergyvena dėl padarytos veikos. Savo kaltę jis pripažino ir labai dėl to gailisi. Ji yra įsitikinusi, kai tai jam gera gyvenimo pamoka ir daugiau jokių nusikalstamų veikų nedarys ir laikysis įstatymų. Pažymi, kad tai pirmas kartas, kai jis vairavo transporto priemonę neblaivus, už tokius pažeidimus nebuvo baustas. Prašo atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą, perduoti jį jos atsakomybėn ir skirti ją laiduotoja su 1000 eurų užstatu, minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Prašyme nurodo, kad laidavimo metu ji tėčiui darys teigiamą įtaką, matydama jį dažniau nei anksčiau. (duomenys neskelbtini) gimė jos dukra, kuri yra vienintelė tėčio anūkė. Kadangi jos mama turi neįgalumą ir negali pilnavertiškai padėti su vaiku, matydama tarp tėčio ir anūkės stiprėjantį ryšį bei atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) turės grįžti į darbą, su tėčiu yra sutarę, kad jis laisvu nuo darbo laiku padės prižiūrėti jos dukrą. Tėtis tokią galimybę turi, nes dėl savo darbo specifikos dirba 24 valandų pamainą, po ko turi 2-3 paras laisvo laiko. Taip pat, yra susitarę, kad nuo šių metų lapkričio mėnesio tėtis ves jos dukrą į (duomenys neskelbtini), du kartus per savaitę. Nurodo, kad buvimo kartu su anūke ir ja metu, galima laiduotoja daugiau bendraus su tėčiu. Yra suplanavę, kad jų šeima kartu su tėčiu ir mama aktyviai leis laisvalaikį, visi išeis pasivaikščioti, kai bus tam palankios oro sąlygos, arba savaitgaliais visi bus jų namuose, kad jos dukra daugiau bendrautų su seneliu ir močiute. Tėtis padės jiems remontuoti jų gyvenamąjį namą. Ateityje tėtis padės atlikti apdailos darbus – apšiltinti namą, dažyti sienas. Tokių darbų atlikimas ir bendravimas su šeima teigiamai įtakos tėčio psichinę būklę, taip pat tai padidins jų bendravimo laiką. Tiki, kad šeimos aplinka tėčiui padės toliau laikytis teisinių vertybių, būti sąmoningu ir atsakingu žmogumi. Jų dažnesniu ir intensyvesniu bendravimu sieks, kad tėtis taptų doru piliečiu. Ji yra baigusi (duomenys neskelbtini), iki dukros gimimo dirbo (duomenys neskelbtini), todėl gerbia (duomenys neskelbtini) ir supranta jos reikšmę ir svarbą kiekvienam asmeniui. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro apie 600 Eur išmokų už vaiko priežiūrą. Jeigu bus skirtas užstatas, įsipareigoja jį sumokėti per 3 darbo dienas, kai bus priimtas atitinkamas procesinis dokumentas.
Galima laiduotoja K. D. teisme nurodė, kad ji suprato, kad ji turėtų būti ir yra geru pavyzdžiu savo tėčiui, autoritetu. Ji vienintelė jo dukra, prieš (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra, jie yra sutarę, kad jie bendraus dar daugiau. Jos tėčio nusikalstama veika jai žinoma. Ji to netoleruoja, žino, kad tėtis labai gailisi, jiedu apie tai šnekėjo, tai jam bus didelė gyvenimo pamoka. Toks įvykis pirmąkart gyvenime. Niekados to nesusietų su tėčiu. Yra sutarę, kad jis jai padės daugiau su dukra, tarp jų yra didžiulis ryšys. Mano, kad tėtis bijos prarasti jos pasitikėjimą, todėl, kad jam labai svarbus bendravimas su ja, jos yra vienintelės jo moterys šeimoje – dukra ir anūkė. Jos vyras labai daug dirba. Ji yra dekrete, pinigų nėra daug. 1 000 eurų galėtų sumokėti, jeigu teismas nuspręstų taikyti užstatą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad R. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkių metų laikotarpyje R. M. administracine tvarka baustas šešis kartus (greičio viršijimas (3 kartai), kito automobilio lenkimas pėsčiųjų perėjoje, pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas, ginklų gabenimas kai tai daro neblaivūs asmenys), baudos sumokėtos. Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Pažymėtina, jog R. M. faktiškai nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, jis yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo 1994 m. ir 2008 m., tačiau teistumai yra išnykę, todėl laikoma, kad asmuo nusikalto pirmą kartą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu 2021 m. birželio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 2025 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu. Duomenų apie priimtą galutinį procesinį sprendimą nėra. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip sąžiningas, pareigingas, darbštus ir patikimas darbuotojas, drausminės nuobaudos jam neskirtos. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tiek teigiamos, tiek neigiamos aplinkybės, vis dėl to, teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymus, jis savo elgesį vertina neigiamai ir prisiima atsakomybę už netinkamus veiksmus, todėl teismas sprendžia, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą K. D. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. M. su dukra K. D. sieja artimi ryšiai, ši jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad K. D. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, prieš jas dirbo (duomenys neskelbtini), direktoriaus charakterizuojama teigiamai, jos veikla kiekvienais metais vertinta labai gerai, K. D. pareiginga, atsakinga, organizuota, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta dėl transporto priemonės pastatymo transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturint specialaus leidimo (rezervuotoje vietoje), paskirta bauda sumokėta.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. M. padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. D. atsakomybėn, nustatant ilgesnį, nei prašė prokurorė ir laiduotoja – 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu. Ilgesnis terminas nustatytas įvertinus kaltinamojo elgesį policijos pareigūnų atžvilgiu iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ne visada suderina savo elgesį su iš teisės aktų kylančiais reikalavimais ir ne visada pasirenka tinkamą, teisei nepriešingą elgesio variantą. Teismas taip pat nustato didesnį užstato dydį, nei prašė prokurorė, atsižvelgiant be paminėto dar ir į tai, kad K. D., prašančios tapti laiduotoja, sutuoktinis yra dirbantis, tą nurodė ji pati, be to, su tokia suma sutiko ir pati laiduotoja.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairuodamas automobilį, kuomet jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinamasis R. M. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 12 d.
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam R. M., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo dukrai, K. D. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju automobilio vertė laikytina turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko pateiktoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L251028 nurodyta 5 470 Eur suma (įvertintas konkretus automobilis – nusikalstamos veikos padarymo priemonė), todėl teismas mano esant teisinga išieškoti iš kaltinamojo 5 470 Eur, bet ne 11 570 Eur, kaip kad nurodyta UAB „Emprekis“ pateiktame masiniame vertinime.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Teismų praktikoje sprendžiama, kad nei asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nei jo šeimos narių interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.
BK 72⁵ straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 72⁵ straipsnis). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai (BK 72⁵ straipsnis).
Nors prokurorė prašė taikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau byloje esantis Privalomojo mokymo pažymėjimas patvirtina, kad R. M., 2025 m. spalio 22 d. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai A1 mokymų programą. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. savanoriškai išklausė minėtą programą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra poreikio papildomai taikyti tokį įpareigojimą.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) vokas su kompaktine laikmena, esantis byloje (b. l. 118), – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos;
2) daiktai, patalpinti saugojimui Vilniaus apskrities VPK OVS adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26: šoviniai 9mm. S & B, (8 vnt.); šovinių dėtuvė nuo „Makarov“ pistoleto; graižtvinis šautuvas „Blaser Germany Mod. R93 Nr: 9/121545 ST Cal. 30-06“ su žalios spalvos dėklu; juodos spalvos dėklas su diržu, kurio viduje ginklas „Makarov“, serijinis numeris (rusiškos raidės NG0562) 1972 laidos – grąžinami teisėtam savininkui – R. M..
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamajam priklausantis medžiotojo bilietas patalpintas saugoti Vilniaus apskrities VPK OVS, tačiau teismas klausimo dėl medžiotojo bilieto nesprendžia atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pakvitavimas (b. l. 40), kuriame R. M. pasirašytinai patvirtino, kad medžiotojo bilietas 2025 m. spalio 14 d. jam buvo grąžintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui su 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 12 d. Apie tai informuoti AB ,,Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 470 (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt) Eur.
Kaltinamajam R. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) voką su kompaktine laikmena, esantį byloje (b. l. 118), – palikti saugoti prie bylos medžiagos;
2) daiktus, patalpintus saugojimui Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26: šovinius 9mm. S & B, (8 vnt.); šovinių dėtuvę nuo „Makarov“ pistoleto; graižtvinį šautuvą „Blaser Germany Mod. R93 Nr: 9/121545 ST Cal. 30-06“ su žalios spalvos dėklu; juodos spalvos dėklą su diržu, kurio viduje ginklas „Makarov“, serijinis numeris (rusiškos raidės NG0562) 1972 laidos – grąžinti teisėtam savininkui – R. M.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje (b. l. 117), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.
Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.