Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams D. M., E. S. ir A. G. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovai D. M. ir E. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais sutinka su ieškiniu.

4. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Išvadą byloje teikianti institucija (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nustatymo ieškinyje nurodytiems vaikams.

6. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

8. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė prašė byloje paskirti tėvystės nustatymo DNR ekspertizę vaikui K. G.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas visiškai

9. Byloje nustatyta, kad vaikų K. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina yra ieškovė S. G. (buvusi pavardė – M.), o tėvu įregistruotas atsakovas A. G.. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas A. G. nėra vaikų K. G. ir E. G. tėvas; nustatyti, kad E. S. yra E. G. tėvas; nustatyti, kad D. M. yra K. G. tėvas.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnis).

11. Šalių paaiškinimais ir pateiktais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. G. susituokė (duomenys neskelbtini) nuo atsakovo D. M. susilaukė sūnaus K. G.. Atsakovas A. G. sutiko pripažinti tėvystę ieškovės sūnui. Tačiau po dviejų mėnesių nuo santuokos sudarymo šalys nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Ieškovė 2016 m. susipažino su atsakovu E. S.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. G.. Ieškovė nebuvo nutraukusi santuokos, todėl dukros tėvas buvo įregistruotas ieškovės sutuoktinis A. G., tačiau jis nėra tikrasis nurodytų vaikų tėvas, nesirūpina vaikais.

12. Atsakovai E. S. ir D. M. atsiliepimuose ir teismo posėdyje pripažino tėvystę vaikams. Atsakovas E. S. nurodė, kad yra E. G. biologinis tėvas, o D. M. nurodė, kad yra K. G. biologinis tėvas. Taigi tarp šalių dėl ieškinio reikalavimų ginčo nėra.

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

14. Tarnyba teismo posėdyje nurodė, kad byloje skirtina DNR tėvystės nustatymo ekspertizė, patvirtinti D. M. tėvystę (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ieškovei K. G. gimė nesudarius santuokos su atsakovu A. G., kuris pripažino vaiko tėvystę vien dėl to, kad ketino sukurti šeimą su ieškove. Šalims gyvenant skyrium, o santuokai esant tik formaliai, atsakovui nesirūpinant ieškovės vaiku, tarp šalių nekilus ginčui dėl nurodytų aplinkybių, yra pagrindas konstatuoti, kad A. G. nėra K. G. tėvas.

15. Nustatyta, kad po ieškovės ir E. S. apsigyvenimo kartu, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. G.. Ieškovė nebuvo nutraukusi santuokos, todėl dukros tėvas buvo įregistruotas atsakovas A. G.. Nėra ginčo, kad E. G. nėra A. G. vaikas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo byloje skirti tėvystės nustatymo DNR ekspertizės, nes byloje yra pakankamai kitų įrodymų nuginčyti atsakovo A. G. tėvystę ieškovės vaikams.

16. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog vaikų gimimo įrašuose duomenys apie vaikų tėvą neatitinka tikrosios vaikų kilmės (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas, dėl tėvystės nuginčijimo, tenkintinas visiškai; nustatytina, kad atsakovas A. G. nėra vaikų K. G. ir E. G. biologinis tėvas, o minėti vaikai nėra atsakovo A. G. biologiniai vaikai (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnis).

17. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas K. G. yra atsakovo D. M. sūnus, o vaikas E. G. yra atsakovo E. S. dukra. Atsakovai atsiliepimuose ir teismo posėdyje pripažino, kad yra minėtų vaikų tėvai. D. M. rūpinasi ieškovės sūnumi, moka vaikui išlaikymą, palaiko su juo ryšį. Atsakovas E. S. palaiko ryšį su ieškovės dukra, kuri atsakovą laiko tėvu (CPK 178 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nustato, kad K. G. yra atsakovo D. M. biologinis vaikas, o atsakovas D. M. yra K. G. tėvas; E. G. yra atsakovo E. S. biologinis vaikas, o E. S. yra E. G. tėvas (CK 3.148 straipsnis 1 dalis).

19. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

20. Ieškinyje neprašoma pakeisti vaikų pavardžių. Teismo posėdyje ieškovė ir atsakovas E. S. pareiškė papildomą reikalavimą – suteikti E. G. atsakovo E. S. pavardę, nes ieškovė su atsakovu iki šiol gyvena, jis yra vaiko tėvas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovės ir E. S. prašymu, teismas suteikia E. G. atsakovo E. S. pavardę – S. (CK3.167 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašė pakeisti vaiko K. G. pavardės, teismas šio vaiko pavardės pakeitimo klausimo nesprendžia.

22. Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaikų gimimo įrašuose apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima. Todėl teismas šalims išaiškina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovų tėvystę vaikams nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Ieškovė byloje neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos.

25. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,92 Eur) priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, po 5,97 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečių vaikų K. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnamečiai vaikai K. G. ir E. G. nėra atsakovo A. G. vaikai.

Nustatyti, kad atsakovas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. G. tėvas, o nepilnametis vaikas E. G. yra E. S. dukra.

Nustatyti, kad atsakovas D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko K. G. tėvas, o nepilnametis vaikas K. G. yra D. M. sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko K. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko E. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti E. G. pavardę, suteikiant jai tėvo pavardę – „S.“.

Šalims išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie D. M. ir E. S. tėvystę E. G. ir K. G. nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Priteisti iš atsakovo A. G. 5,97 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo D. M. 5,97 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo E. S. 5,97 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, registravusiems vaikų gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.