Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-04-16 nutarimą dėl R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas 2007-06-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį; jam bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 puntą. 2008-01-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2007-06-07 nuosprendis pakeistas – nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, subendrinta su 2004-06-21 nuosprendžiu ir 2004-09-24 nutartimi paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2006-10-11; bausmės pabaiga 2018-10-11. Anksčiau teistas vieną kartą.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Komisija sprendimą dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo priėmė įvertinusi tai, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, nuo praėjusio Komisijos posėdžio nuteistasis paskatintas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, požiūris į darbą teigiamas, socialiniai ryšiai nenutrūkę, palaiko glaudžius ryšius su šeima, yra gauta pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo, jeigu jis bus paleistas lygtinai, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 30 balų, (pagal „OASys“ metodiką žema rizika nuo 0 iki 40 balų), kuri po paskutinio svarstymo sumažėjusi (buvo 40 balų). Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni nusikalstami veiksniai, netinkamas pažįstamų ir draugų rato pasirinkimas bei netinkamo elgesio modelio pasirinkimas. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis skatintas devyniolika kartų, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas septynis kartus, kas charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir neduoda pagrindo teigti, kad bausmę metu jis elgiasi nepriekaištingai.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, t.y. kad komisijos nutarimą atsisakyta tvirtinti, pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus , yra neteisingi. Jokie teisės aktai nenurodo, kad teismas turi patikrinti tik Komisijos teisėtumą. BPK 360 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų procesą, 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie šio klausimo nagrinėjimo datą pranešama nuteistajam ir prokurorui, o pastarasis dar turi pareigą likus 5 dienoms iki nagrinėjimo, pateikti atsiliepimą į Komisijos nutarimą. Išnagrinėjęs šį klausimą, teismas priima vieną iš minėto straipsnio 5 dalyje numatytų sprendimų. Taigi, pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą iš esmės, ne tik jo atitikimą procedūriniams šio klausimo nagrinėjimo reikalavimams ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.

Be to, pažymėtina, kad nuteistojo skunde nurodytose nutartyje, kurias jis prašo vertinti kaip precedentą ir jo atžvilgiu, teismai taip pasisako, jog, sprendžiant dėl materialaus pagrindo lygtiniam paleidimui buvimo, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir kt., t.y., pats skunde pripažįsta, kad teismas tikrina ne tik Komisijos teisėtumą, bet taip pat ir tai, ar jos nutarime tinkamai įvertintos visos lygtiniam paleidimui svarbios aplinkybės.

Kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog Komisija, spręsdama R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai neįvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumo bei visuomenės intereso, kad smurtinius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, todėl pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. P. dar esant neatliktai pakankamai didelei bausmės daliai, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas privalėjo vertinti tik jo elgesį pataisos įstaigoje, ką, jo vertinimu, teisingai padarė Komisija, tačiau nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimo kriterijus, t.y. kad jis neturi nuobaudų, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, sudaro tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tik kurioms esant galima svarstyti, ar yra materialusis pagrindas, leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo.

Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama tik į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama taip pat ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.

R. P. pirmiau teistas keturis kartus, tačiau trys teistumai išnykę, todėl jis už juos nelaikomas teistu ir tuo teismas patikslinama pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, kad jis teistas 5 kartus. Šiuo metu jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jam už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnyje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir lygtinio paleidimo metu vėl padarė nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad R. P. gailestis dėl padarytų nusikaltimų formalus, jis stengiasi pateisinti savo nusikalstamus poelgius, ankstesni nuteisimai jo elgesiui teigiamo poveikio neturėjo. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį, kas neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, atsižvelgęs į paskirtos bausmės bendrą trukmę, padarė pagrįstą išvadą, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Nelaikytina teisės pažeidimu skundžiamoje nutartyje įvertinta neatlikta paskirtos bausmės dalis.

Nuteistasis skunde nurodo teismų nutartis, kurios, jo teigimu, turi būti laikomos precedentais ir jo atveju, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nurodyti atvejai nėra analogiški nagrinėjamajam ir todėl teismui neprivalu jais vadovautis.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad be Komisijos nutarime aptartų ir įvertintų aplinkybių, kartu su kitomis aplinkybėmis: R. P. padarytų nusikaltimų pobūdis, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos ir neatliktos bausmės santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį R. P. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.