Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas A. B. prašymas pripažinti jį suinteresuotu asmeniu uždarosios akcinės bendrovės ,,Čiaupas“ bankroto byloje Nr. B2-225-436/2007.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Čiaupas“ bankroto bylą, o 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi pripažino minėtą bendrovę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp kitų kreditorių, patvirtindamas A. B. 12 644,70 Lt dydžio pirmos eilės finansinį reikalavimą ir 1 494,60 Lt dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 25, 65). Tas pats teismas 2006 m. liepos 25 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių sąrašą, tarp kitų patvirtindamas A. B. 13 324,44 Lt dydžio pirmos eilės finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 87).

Teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą: išbraukė iš kreditorių sąrašo asmenis, su kuriais administratorius pilnai atsiskaitė, tarp jų buvo išbrauktas ir A. B., bei patvirtino patikslintą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 181). Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino minėtos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas Kauno apskrities VMI patikslintas finansinis reikalavimas ir perdavė šį klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį, kuria kreditoriai, tarp jų ir A. B., išbraukti iš bendrovės kreditorių sąrašo, Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 51).

Pareiškėjas A. B. 2006 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl pripažinimo suinteresuotu asmeniu bankroto byloje (t. 2, b. l. 66). Nurodė, kad jis yra faktinis UAB ,,Čiaupas“ savininkas, nes jam nuosavybės teise priklauso 68,4 procentai šios bendrovės akcijų, ir yra visapusiškai suinteresuotas, jog bankroto bylos bei įmonės likvidavimo procesas vyktų teisėtai, o tam, kad galėtų pilnavertiškai ginti savo teises, pareiškėjo nuomone, jis turi būti įtrauktas į bankroto bylą kaip savarankiškas dalyvaujantis asmuo.

Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti A. B. suinteresuotu asmeniu bankroto byloje (CPK 47 str.). Šią išvadą grindė nurodydamas, jog bankroto administratorius visiškai atsiskaitė su kreditoriumi A. B., todėl minėta Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartimi buvo išbrauktas iš BUAB „Čiaupas“ kreditorių sąrašo. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (2007 m. sausio 25 d.) A. B. nėra bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, tai yra neturi ne tik procesinio teisinio, bet ir materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nebeegzistuoja materialiniai santykiai tarp jo ir atsakovo. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjas yra UAB „Čiaupas“ akcininkas, taip pat neduoda pagrindo pripažinti jį suinteresuotu asmeniu bankroto byloje, nes bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, pagal kurių ieškinį iškelta bankroto byla, negali būti bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis, to nenumato Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 3 str.). Teismas nurodė, jog pareiškėjo turimos bendrovės akcijos patvirtina jo turtinę teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, tačiau likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su kreditoriais. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, likęs bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei (Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 2 p., 73 str. 13 d.). Be to, teismas pažymėjo, jog įmonės akcininkams suteikiama teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, kuri susidarė dėl bendrovės valdymo organų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir įtraukti jį į bankroto bylą suinteresuotu asmeniu. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismo nutartis nepagrįsta, nes didžioji dalis šios nutarties motyvų skirta pagrįsti, jog pareiškėjas nėra ir negali būti šalimi šioje bankroto byloje, tuo tarpu pareiškėjas ir nepretenduoja į šalies statusą, o prašo pripažinti jį suinteresuotu asmeniu byloje. Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas neturi ne tik procesinio, bet ir materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantas, būdamas pagrindiniu bendrovės akcininku, turi pakankamą pagrindą nuogąstauti, jog bankroto byla gali būti išnagrinėta neteisingai, priešingai bendrovės interesams. Tuos nuogąstavimus patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, patikslindamas VMI reikalavimą, nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė ir nevertino patvirtinto reikalavimo padidėjimo aplinkybių. Svarbu tai, jog ši apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta iš dalies patenkinant pareiškėjo ir kitų apeliantų skundą, todėl būtent pareiškėjo įtraukimas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu padėtų visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai baigti LUAB ,,Čiaupas“ likvidavimo procedūras.Nepagrįsta teismo išvada, kad ĮBĮ 3 straipsnio normos nenumato, jog bankrutuojančios bendrovės akcininkai būtų proceso dalyviai tos bendrovės bankroto byloje. Ši įstatymo nuostata neapibrėžia viso rato asmenų, kurie gali būti pripažinti suinteresuotais asmenimis bankroto byloje. Be to, negalima apsiriboti tik šia teisės norma, turi būti taikomos ir CPK normos, reglamentuojančios suinteresuotų asmenų įtraukimą į civilinę bylą, o šios normos neapibrėžia galutinio rato tokių asmenų (CPK 47 str.). Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, faktinius prašymo pagrindus. Teismo nutartis yra prieštaringa. Teismas nurodė, kad bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su kreditoriais, o po to likęs turtas padalijamas akcininkams, be to, akcininkams yra suteikiama teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos bendrovės valdymo organų veiksmais ar neveikimu, atlyginimo. Tuo tarpu apeliantas savo prašyme pagrįstai nurodė, jog jis yra pagrindinis bendrovės akcininkas ir jam nėra nereikšminga, kiek liks bendrovės turto po jos likvidavimo. Apeliantas, dalyvaudamas suinteresuotu asmeniu bankroto byloje, galėtų ginti savo teises, siekdamas, kad nebūtų pažeidžiamos LUAB ,,Čiaupas“ teisės, todėl tokiu būdu būtų didesnė tikimybė, kad ateityje pareiškėjui neteks reikšti jokių ieškinių bendrovės valdymo organams dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimais į atskirąjį skundą LUAB ,,Čiaupas“ administratorius UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Dauguma apelianto argumentų neturi teisinės reikšmės ir administratorius dėl jų nepasisako, nes klausimai dėl bankroto proceso skaidrumo turi būti sprendžiami tam tikrais įstatymo nustatytais būdais ir formomis, pavyzdžiui, reiškiant reikalavimą dėl administratoriaus pakeitimo ir pan.Apelianto reikalavimas įtraukti jį į bankroto bylą suinteresuotu asmeniu tuo pagrindu, kad jis yra įmonės akcininkas, prieštarauja ĮBĮ, CK, ABĮ nuostatoms. ĮBĮ aiškiai apibrėžia bankroto, kaip specialaus proceso, dalyvių sąrašą ir nenumato, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai šios įmonės bankroto byloje būtų proceso dalyviais (ĮBĮ 3, 5 str.). Šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ketvirtoji dalis. Apeliantas siekia kontroliuoti bankroto procedūrą bei visą bankroto bylą, tačiau nei ĮBĮ, nei ABĮ nesuteikia akcininkams teisės revizuoti bendrovės sudarytų sandorių, bankroto procedūros, jei jie ne patys iškėlė bankrotą savo bendrovei. Bankrutuojančios įmonės savininkai turi aiškiai ĮBĮ apibrėžtas teises bankroto procese (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15, 18 p., 22 str. 6 d., 23 str. 11 p., 28 str. 1 d., 31 str. 1 d. 6 p., 32 str. 2 d.), o šio įstatymo normos turi būti vertinamos kaip teises siaurinančios teismo normos ir negali būti aiškinamos plečiamai. Akcininkai savo vaidmenį šioje bendrovėje atliko, galėjo ir turėjo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo. Teismo nutartis pagrįsta, nes ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 14 punktas numato bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigą ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios įmonės teises ir interesus, o įmonės interesai turi sutapti su įmonės dalyvių interesais, todėl apelianto interesus privalo ginti įmonės administratorius. Administratoriui netinkamai atlikus savo pareigą, įmonės dalyviai gali apginti savo pažeistą teisę (teisę gauti likvidavus įmonę likusį turtą), kreipdamiesi į teismą dėl žalos atlyginimo. Patenkinus apelianto prašymą, būtų suformuota ydinga praktika. Nusprendus, jog savininkai turi būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, teismas privalėtų įtraukti visus savininkus, o tai dar labiau apsunkintų ir taip nelengvą bankroto procesą (ĮBĮ 2 str. 9 d.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas nurodo, jog jis, būdamas pagrindiniu bendrovės akcininku, yra suinteresuotas tuo, kad bankroto bylos procesas, bendrovės likvidavimo procesas vyktų teisėtai, nepažeidžiant bendrovės interesų, o dalyvaudamas bankroto procese, galėtų pilnavertiškai ginti savo teises.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti apeliantą į bankroto bylą suinteresuotu asmeniu.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės įtraukti apeliantą, kaip bankrutuojančios bendrovės pagrindinį akcininką, į bankroto procesą dalyvaujančiu asmeniu, būtina atsižvelgti į bankroto proceso esmę, paskirtį, tikslus ir reikšmę, nes tai lemia ir šio proceso reglamentavimo teisės normomis ypatumus. Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Toks griežtas bankroto proceso reguliavimas specialiosiomis ĮBĮ nuostatomis glaudžiai susijęs su įmonių bankroto teisės instituto paskirtimi: išspręsti praktines problemas, atsirandančias dėl to, kad ekonominių santykių subjektai nevykdo prievolių savo partneriams ar nevykdo savo mokestinių prievolių. Taigi šis institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. ĮBĮ skirtas kreditorių teisių apsaugai ir jų reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šio įstatymo normos iš esmės yra viešosios teisės normos, kurios negali būti aiškinamos plečiamai.

Pagal ĮBĮ ir CPK nuostatas, iškėlus bankroto bylą, byloje dalyvaujančiais asmenimis yra ieškovas, atsakovas, kurį atstovauja bankroto administratorius, ir tretieji asmenys - bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., 7 d. 1, 2 p., 26 str., CPK 41, 47 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, bankroto byloje negali būti dalyvaujančiais asmenimis, nes ĮBĮ nenumato tokių asmenų patraukimo bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002, 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000). Byloje nėra duomenų, jog LUAB ,,Čiaupas“ bankroto procesą būtų inicijavęs apeliantas, taip pat nėra ginčo dėl to, kad su apeliantu, kaip su bendrovės kreditoriumi, yra pilnai atsiskaityta ir jis išbrauktas iš bendrovės kreditorių sąrašo.

Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė bendrovės administratorius UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, akcininkas bankroto procese turi aiškiai ĮBĮ apibrėžtas teises, pavyzdžiui, teisę gauti tam tikrą informaciją iš bankroto administratoriaus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15, 18 p., 23 str. 11 p., 32 str.), dalyvauti kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 str. 6 d.), teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 28 str. 1 d.), gauti turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str.) ir pan. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo klaidų aiškinant ĮBĮ ir CPK nuostatas, susijusias su suinteresuotų asmenų įtraukimu į bylą.

Šią išvadą patvirtina ir tai, kad akcininkas yra bendrovės dalyvis ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, turi tokias teises, kokias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios akcijos. Vienas iš juridinių asmenų požymių, taigi ir uždarosios akcinės bendrovės požymių, yra bendrovės turto atskirumas, tai yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkai neišsaugo nuosavybės teisių į turtą, kuris perduodamas bendrovei jos steigimo ar akcijų įsigijimo metu, tačiau turi įstatymuose numatytas bendrovės valdymo organų narių pareigas (CK 2.45, 2.48 str.). Taigi akcininkai, ypač stambieji, perduodami savo turtą bendrovei, įsigydami jos akcijų, rizikuoja šiuo turtu bendrovės bankroto atveju, tačiau taip pat įgyja teisę kontroliuoti bendrovės veiklą. Dėl to, kaip teisingai nurodė atsiliepime administratorius, akcininkai savo vaidmenį bendrovėje galėjo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu po bankroto proceso pradžios prioritetas teikiamas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, o akcininkai turi turtinę teisę į dalį bendrovės turto, kuris lieka atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais. Dėl šių aplinkybių atmestini apelianto argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties prieštaringumo.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad klausimas dėl jo įtraukimo į bankroto bylą turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, tai yra į tai, jog bendrovės bankroto proceso metu buvo vykdomos neteisėtos varžytynės, jog buvo padaryta įstatymų pažeidimų, jog teismas, tvirtindamas ir tikslindamas kreditorių reikalavimus, nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir tai buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartyje. Dėl to, apelianto nuomone, jis turi pakankamą pagrindą nerimauti dėl vykstančio bankroto proceso teisėtumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apelianto argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip jau minėta, ĮBĮ numato tam tikras bankrutuojančios bendrovės akcininko (savininko) teises, kuriomis naudodamasis jis gali dalyvauti bankroto procese ir taip ginti savo teises tiek, kiek tokių galimybių jam suteikia specialus ĮBĮ. Be to, ĮBĮ 11 straipsnyje, apibrėžiančiame bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijas (teises ir pareigas), taip pat ĮBĮ 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje bei 31 straipsnyje, reglamentuojančiuose bendrovės administratoriaus jau kaip šios bendrovės likvidatoriaus funkcijas, nustatyta, kad tai yra teismo paskirtas asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, taip pat privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai. Esminis šio asmens veiklos požymis yra tai, kad, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso darbus, jis privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus, taigi ir įmonės dalyvių interesus. Bankroto administratoriumi gali būti skiriamas reikiamos kvalifikacijos, teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Pažymėtina tai, jog bankroto proceso teisėtumą kontroliuoja ir teismai. Pats apeliantas pripažįsta, jog iškilus klausimams dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei tikslinimo pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas apelianto minėta 2007 m. sausio 25 d. nutartimi perdavė neaiškumų sukėlusius klausimus spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 2, b. l. 51). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apelianto teisės ir teisėti interesai nėra tinkamai ginami LUAB ,,Čiaupas“ bankroto byloje (CPK 185 str.).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.