Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovei N. K. dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai palaikė pateiktus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti nurodytais motyvais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo išlaidos advokatams, žyminis mokestis ir pusė išlaidų, patirtų už žemės sklypo naudojimo tvarkos plano parengimą. Taip pat prašė teismo remtis anksčiau byloje duotais paties ieškovo ir ankstesnio jo atstovo paaiškinimais. Papildomai nurodė, kad žemės sklypo dalys yra praktiškai identiškos, vienodo naudingumo ir iš esmės vienodos vertės. Sklypo savininkai jį valdo dalinės nuosavybės teise, sklypo savininkai nėra susiję giminystės ryšiais. Todėl siekiant tinkamai įgyvendinti savininkų teises ir supaprastinti galimybes realiai naudotis žemės sklypu, reikalinga nustatyti naudojimo tvarką. Faktinio naudojimo tvarka tarp šalių nebuvo susiklosčiusi, nes šalys nėra pažįstamos ir nepalaiko jokių santykių.

Atsakovė atsiliepimo į vėliausiai tikslintą ieškinį (2024 m. gegužės 31 d.) nepateikė, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo tinkamai informuota.

Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2024 m. sausio 2 d. MB „Geoidas“ matininko Nerijaus Šepučio, ieškovui naudotis tektų žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 1, kas sudaro 285/571 dalis viso žemės sklypo, o atsakovei naudotis tektų žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kas sudaro 286/571 dalis viso žemės sklypo. Darytina išvada, kad pagal ieškovo siūlomą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovui ir atsakovei paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys atitinka jo idealiąsias dalis. Prie abiejų žemės sklypo dalių užtikrintas privažiavimas. Todėl atsakovė, nesutikdama su ieškovo siūlomu naudojimosi žemės sklypu tvarkos 2024 m. sausio 2 d. planu, parengtu MB „Geoidas“ matininko Nerijaus Šepučio, turi teisę ir procesinę pareigą byloje teikti savo pasiūlymą ir suformuoti savarankišką procesinį reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Išvadą teikianti institucija valstybės įmonė Registrų centras išvadoje į 2024 m. vasario 15 d. patikslintą ieškinį nurodė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Kadastro nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui kadastro tvarkytojui. Tais atvejais, kai sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui neteikia. Šiuo atveju vykdytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikia kadastro tvarkytojui. Todėl reikalavimas leisti įregistruoti Registrų centre be atsakovės N. K. sutikimo žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus 2024 m. sausio 4 d. kadastrinių matavimų byloje, yra ydingas ir turėtų būti tikslintintas. Išvadai teikiančiai institucijai pateikus patikslintą 2024 m. gegužės 31 d. ieškinį, kuriuo be kita ko prašoma leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (arba) VĮ Registrų centrui derinti kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo be atsakovės N. K. sutikimo, jai nepasirašius 2024 m. sausio 2 d. kadastrinių matavimų byloje komplektuojamuose sklypo plane ir sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, atnaujinta išvada nebuvo gauta, taip pat šios institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslinti ieškiniai tenkintini visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., kurio bendras plotas 5.7100 ha, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem asmenims – ieškovui S. M. priklauso 285/571 dalys šio žemės sklypo, o atsakovei – 286/571 dalys žemės sklypo (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šio registro duomenų nenustatyta, kad minėtam žemės sklypui būtų nustatyta naudojimosi juo tvarka, taikytini apribojimai ar kitos svarbios aplinkybės, galinčios turėti įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui.

Byloje su 2024 m. vasario 15 d. patikslintu ieškiniu pateikta MB „Geoidas“ 2024 m. sausio 2 d. parengta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., kadastro byla, iš kurios matyti, kad su atliktu žemės sklypo ribų paženklinimu-parodymu parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu sutinka ieškovas S. M., taip pat ši byla patvirtinta ir bylą sudariusio matininko. 2024 m. sausio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius atliko šios kadastro duomenų bylos tikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypo planas sudarytas nepasirašius ir nepatvirtinus sklypo bendrasavininkei atsakovei.

Iš bylos medžiagos matyti, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka iki šiol nebuvo nustatyta. Kadangi atsakovė nepasirašė ieškovo siūlomos nustatyti sklypo naudojimo tvarkos plano ir kadastro duomenų bylos, laikytina, kad su ja nesutinka, atsiliepime nei ji pati, nei jos atstovė konkrečių nesutikimo aplinkybių nenurodė, todėl pripažintina, kad bendraturčiai nesusitaria dėl naudojimosi tvarkos, todėl ji nustatytina teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012 ir kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno iš bendraturčio teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Todėl sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesus, nepažeidžia nė vieno iš jų teisių ir turtinių interesų. Tai patvirtinama ir byloje esančia Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 2 d. išvada, taip pat kitais byloje esančiais duomenimis. Iš pateiktos MB „Geoidas“ 2024 m. sausio 2 d. parengtos žemės sklypo kadastro bylos matyti, kad kiekvienam iš bendraturčių tenkančios naudotinos žemės sklypo dalys iš esmės yra lygios ir skiriasi minimaliai, prie abiejų sklypo dalių yra privažiavimas ir netrukdomas patekimas. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma pagal MB „Geoidas“ 2024 m. sausio 2 d. parengtą planą nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrins abiejų bendraturčių netrukdomą naudojimąsi žemės sklypu ir užkirs kelią galimiems ginčams tarp šalių ateityje. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovo prašoma žemės sklypo naudojimo tvarka negalėtų būti nustatyta – atsakovė šios siūlomos tvarkos neginčijo, savo pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir teisinis pagrindas patvirtinti ieškovo prašomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, siūlomą pagal MB „Geoidas“ 2024 m. sausio 2 d. parengtą planą.

Ieškovas byloje taip pat kelia reikalavimą leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (arba) VĮ Registrų centrui derinti kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo be atsakovės N. K. sutikimo. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nepasirašė žemės sklypo plano ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, todėl šiuo reikalavimu ieškovas iš esmės prašo išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus, reikalingus įregistruoti žemės sklypo kadastro bylą be bendrasavininkės sutikimo.

Pažymėtina, kad kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 499 pakeitimais; toliau - Nuostatai). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia administracijos padaliniui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui. Nuostatų 65¹ punktas nustato, kad sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos administracijos padaliniui neteikia. Šiuo atveju vykdytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikia kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą patikrina šių Nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka. Nuostatų 90 punktas numato, kad jeigu kadastro tvarkytojui pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta pagal šių Nuostatų reikalavimus, kadastro tvarkytojo darbuotojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą.

Šiuo konkrečiu atveju tikrinant pateiktą kadastro duomenų bylą buvo nustatyti trys trūkumai: 1) žemės sklypo planas nebuvo pasirašytas bendrasavininkės, t. y. atsakovės; 2) žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas nepasirašytas bendrasavininkės, t. y. atsakovės; 3) žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto 5 punkte nenurodyti nedalyvavę ribų ženklinime kviestiniai asmenys, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba. Teismo vertinimu, tikrinimo metu nustatytas trečias trūkumas laikytinas labiau formaliu, nes, kaip byloje pateiktoje išvadoje nurodė pati Nacionalinė žemės tarnyba, šis trūkumas gali būti pašalintas pakartotinai teikiant žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu prašo leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (arba) VĮ Registrų centrui derinti kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimus dėl šio žemės sklypo, todėl minėtas trūkumas taip pat gali būti pašalintas tenkinus šį ieškinio reikalavimą, t. y. leidus Nacionalinei žemės tarnybai derinti kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimus dėl šio žemės sklypo be atsakovės sutikimo. Teismo vertinimu, tokiu atveju būtų užtikrintas teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų įgyvendinamas, nesudarant ieškovui nepagrįstų kliūčių įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turimą žemės sklypo dalį. Byloje daugiau nėra duomenų apie netinkamai parengtą žemės sklypo planą, netinkamai atliktus kadastrinius matavimus ar kitokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja dar kitokie trūkumai, išskyrus bendraturtės suderinimo nebuvimą. Todėl atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovo ieškinys ir patikslinti ieškiniai tenkinti visiškai tiek dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatyti, tiek dalyje dėl leidimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (arba) VĮ Registrų centrui derinti kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimus dėl ginčo žemės sklypo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovas pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 1624,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 214,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur advokato Mindaugo Klemenio pagalbai apmokėti, taip pat 500,00 Eur išlaidos už advokato Ričardo Noreikos paslaugas bei 310,00 Eur už žemės sklypo plano ir kadastrinės bylos parengimą, sumokėtus MB „Geoidas“; ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti pusę plano parengimo išlaidų, kas sudaro 155,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir patikslinti ieškiniai tenkintini visiškai, byloje nenustatyta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nereikalingos, netikslingos ar neproporcingai didelės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo aktyvi proceso dalyvė, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė atsiliepimų ar paaiškinimų, neužtikrino sklandaus procesinių dokumentų jai įteikimo, dėl ko procesas byloje truko ilgiau, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1469,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo S. M. ieškinį ir patikslintus ieškinius tenkinti visiškai.

Leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (arba) valstybės įmonės Registrų centrui derinti kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo be atsakovės N. K. sutikimo, jai nepasirašius 2024 m. sausio 2 d. kadastrinių matavimų byloje komplektuojamuose sklypo plane ir sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

Nustatyti 5,7100 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Geoidas“ 2024 m. sausio 2 d. sudarytą žemės sklypo planą, ieškovui S. M. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 1 (sklypo kampai pažymėti taškais Nr. 1, 7, 8, 6), o atsakovei N. K. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 2 (sklypo kampai pažymėti taškais Nr. 7, 2, 3, 8).

Priteisti iš atsakovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1469,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.