Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rūta Rastenienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00088-349-2007-59

2007 m. kovo 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Z. D.- (duomenys neskelbtini) nuteista :

- pagal BK 182 str. 1 d. (400 Lt įgijimo epizodas) - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 214 str. 1 d. (400 Lt įgijimo epizodas) – 11 MGL (1375 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 182 str. 1 d. (1259,49 Lt įgijimo epizodas) – 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 214 str. 1 d. (1259,49 Lt įgijimo epizodas) – 13 MGL (1625 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmės už veikas, padarytas esant idealiajai veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, po to šios bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL (2000 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 12⁵⁰ val. neteisėtai, neturėdama leidimo įgijo svetimą AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo instrumentą - kortelę „VISA Electron“ (duomenys neskelbtini), išduotą B. L., rasdama ją bankomate – B228/ATM, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir ją neteisėtai, neturėdama leidimo, panaudojo finansinei operacijai inicijuoti - išgryninti nukentėjusiosios sąskaitoje buvusius pinigus, apgaule, t. y. elektroninei sistemai ir bankui pateikdama save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją minėtu mokėjimo instrumentu, taip savo naudai įgijo B. L. priklausantį turtą - pinigus - 400 Lt,

2006 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu nuo 13³⁸ val. iki 16¹³ val. neteisėtai, neturėdama leidimo, įgijusi laikė ir panaudojo svetimą AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo instrumentą - kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. L., rastą bankomate – B228/ATM, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, finansinėms operacijoms inicijuoti, ir apgaule, pateikdama melagingas žinias, kad ji yra B. L., taip per penkis kartus įgijo B. L. priklausantį turtą - pinigus - 1259,49 Lt.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas apeliantei bausmę, teismas teisingai taikė BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 61 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė neteista, todėl už visas nusikalstamas veika skyrė jai su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas teisingai įvertino apeliantės padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Ji padarė keturias nusikalstamas veikas - du nesunkius ir du apysunkius tyčinius, savanaudiškus, baigtus nusikaltimus, kuriais kėsinosi į du objektus – svetimą nuosavybę ir finansų sistemą, jos veika epizode dėl neteisėto 1259,49 Lt įgijimo buvo tęstinė, įvykdyta penkiais atskirais veiksmais. Iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė tiek į nuteistosios skunde nurodytus jos asmenybę apibūdinančius požymius, tiek jos socialinę padėtį - nuteistoji administracine tvarka nebausta, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinama teigiamai, atsižvelgė į jos turtinę padėtį ir įvertino šių aplinkybių reikšmę paskirtos bausmės dydžiui, todėl apeliantės prašymas dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir šiuo pagrindu mažinti bausmę atmestinas. Teismas viena apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažino savanorišką žalos atlyginimą, o jos pasirinktas žalos atlyginimo būdas – paimant paskolą iš banko ir sumokant pasiskolintus pinigus nukentėjusiajai – negali būti pagrindu mažinti jai paskirtą bausmę, nes teisiškai reikšmingas žalos atlyginimo faktas, o ne būdas. Skunde nuteistoji nenurodė naujų reikšmingų aplinkybių, kurių teismas, skirdamas bausmę, būtų neįvertinęs.

BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 3 p. nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 1 iki 100 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 1 iki 200 MGL dydžio bauda. Teismas, abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose nustatęs dvi apeliantės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenustatęs sunkinančių aplinkybių ir už visas nusikalstamas veikas skirdamas baudos bausmes, dydžiu žymiai mažesnes už šios bausmės vidurkį, BK 61 str. 1-3 d. reikalavimų nepažeidė. Teismo paskirtos bausmės atitinka nuteistosios padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, jos asmenybę, todėl nėra aiškiai per griežtos ir nėra pagrindo jas švelninti.

Subendrindamas apėmimo būdu subendrintas bausmes, teismas taikė palankesnį nuteistajai – dalinį bausmių subendrinimo būdą, prie griežčiausios bausmės – 13 MGL dydžio baudos pridėdamas tik nedidelę dalį – 3 MGL už kitas dvi nusikalstamas veikas paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, todėl galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.